- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e1-919-720/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30842-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ IT specialistu-vadybininku, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. B. 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo trečiojo aukšto bendroje koridoriaus patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia tempė E. B. rankas, vėliau viena ranka griebė už kaklo ir spaudė, o kita ranka uždengė burną ir nosį bei griebęs už abiejų kojų ją pargriovė ir laikydamas už kojų tempė, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, nugaroje, kairiame kelyje, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, atėjusį ginti mamą E. B., nustūmė E. B. į kampą ir ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu trenkė į dešinės pusės šoną bei paguldė ant žemės, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11 val., kartu su M. B., nuvažiavo iki E. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Užlipęs į viršų, išgirdo, durų akutės garsą iš E. B. buto bei A. B. balsą ,,mama neik“. Atsidarius durims, jos jį kartu su M. B. parbloškė ir jie nukrito, jis atsitrenkė į spintelę. E. B. nieko nesakius pradėjo draskyti M. B. veidą ir išlupo M. B. iš jo rankų. Jis pareikalavo, kad jam grąžintu vaiką. Tada, M. B. E. B. suėmė už kaklo ir bandė iš jos atimti M. B., kadangi matė, kad ji jam neatiduoda vaiko jis atsitraukė į buto lauko duris, kurios buvo atidarytos ir ant jo puolė E. B.. M. B. grūmėsi su E. B., E. B., rankose laikydama M. B. išbėgo iš koridoriaus link liftų. Tuo metu iš buto išbėgo ir A. B., kuri nubėgo prie liftų, kur E. B. su M. B. rankose buvo atsitūpusi. Tada jis išėjo iš koridoriaus į laiptinę ir uždarė duris koridoriaus, kur liko ir E. B., kad nekiltu didesnis konfliktas, laikė duris, kad E. B. neišeitu ir tuo metu skambino policijai. M. B. priartėjo prie E. B., norėdamas dar kartą pabandyti paimti M. B., tačiau ji jam jos gražiuoju neatidavė. Kai pasitraukė nuo durų, iš koridoriaus iškarto išbėgo E. B., su kuriuo prasidėjo vėl grumtynės, grumtynių metu jis jį vieną kartą prispaudė prie durų, o kitą kartą stovėdamas jam už nugaros suėmė abi rankas ir jį paguldė ant žemės bei savo koja jį prispaudė ir laikė. Tarp dviejų E. B. atžvilgio veiksmų, jis paskambino dar kaimynei į duris ir kol ji neatidarė durų, jis paleido E. B. ir paėjo į šoną dar kartą skambinti policijai. Tuo metu, kai skambino policijai, kaimynė atidarė duris ir E. B. su M. B. įbėgo į savo butą ir prie pat savo buto durų, atsitūpė ant grindų. Tai pamatęs M. B. įbėgo į savo buto vidų ir pasakė, kad iškviesta policija ir laukti laiptinėje, o ne bute. Išvilkęs E. B. į laiptinę, E. B. jį puolė ir pradėjo smūgiuoti, tada M. B. jį įstūmė į buto vidų, uždarė buto duris ir koja prispaudęs jas laikė. Atvyko pareigūnai, su kuriais pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Taip pat papildo, kad galėjo būti, kad konflikto metu E. B. buvo uždengęs burną ir nosį, taip pat galėjo būti, kad konflikto metu jis E. B. sudavė, norėdamas jį nuraminti, kadangi vyko didelis chaosas ir viskas vyko labai greitai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 8–12, 19–22).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Liudytoja E. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val. išgirdo, kad M. B. atvažiavo paimti vežimuko, todėl norėdama pasisveikinti su savo dukra, atidarė duris ir paėmė M. B. į rankas. M. B. pamatęs, kad ji paėmė dukrą į rankas, trenkė jos buto duris jas uždarydamas ir iškarto pradėjo jai iš rankų lupti vaiką, tai yra jis ėmė M. B. už rankos ir ją traukė link savęs, taip pat tempė jos rankas, jai tai sukėlė tik momentinį skausmą. Ji atsisėdo ant suoliuko, kuris pastatytas laiptinės koridoriuje, vaiką laikė savo rankose, M. B. tada ją paguldė ant suoliuko su viena ranka griebė jai už gerklės ir ją spaudė, o su kita ranka jai uždengė burną ir nosį, dėl to fizinį skausmą juto. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) jai buvo sugriebęs už gerklės ir uždengęs burną, atėjo jos sūnus (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini), kurie išgirdę triukšmą atėjo pasižiūrėti, kadangi tuo metu tiek ji tiek (duomenys neskelbtini)garsiai šaukė vienas ant kito. Kai atėjo jos abu vaikai, (duomenys neskelbtini) bandė nuo jos atitraukti (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tuo metu užgulė ją su (duomenys neskelbtini), taip bandydama jas apsaugoti. Kiek spėjo pamatyti (duomenys neskelbtini), jos sūnų (duomenys neskelbtini), nustūmė nuo savęs, matė, kad jie tarpusavyje pradėjo stumdytis, o ji pasinaudodama proga išbėgo į laiptinę prie lifto laikydama rankose (duomenys neskelbtini), kartu taip pat atbėgo ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu M. B. jos sūnų E. B. įstūmė į butą ir laikė duris, kad jis neišeitų. Jai su savo mergaitėmis būnant prie lifto ji atsitūpė, taip bandydama apsaugoti M. B., o jas apsikabino A. B.. Tuo metu vėl atėjo M. B., kuris vėl bandė iš jos rankų ištraukti M. B., jis tempė M. B., o liudytoja jos nepaleido. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) s B. E. B. įstūmė į kampą. Toliau tęsiantis konfliktui, ji M. B. pasakė, kad reikia M. B. įleisti į būtą, kad ji nematytų viso šio konflikto ir tai pasakius nuėjo iki savo buto. Kai buvo įėjusi į buto vidų, ji atsitūpė ir atsirėmė į sieną, tuo metu laikė M. B. rankose, o M. B. jai griebė už abiejų kojų taip ją pargriaudamas ir laikydamas už kojų ją ištempė iki lifto, dėl to juto stiprų fizinį skausmą. Kažkuriuo metu M. B. dar paskambino kaimynei į duris, kad neva ji matytų konfliktą, tačiau konfliktas jau buvo aprimęs, tačiau ji matė, kai M. B. ją tempė už kojų. Vėliau atvyko policija, kurią iškvietė liudytojos sūnus E. B.. Taip pat papildo, kad tik prasidėjus konfliktui M. B. kvietė policijos pareigūnus, vėliau kvietė ir E. B.. Taip pat nurodė, kad tuo metu kai M. B. jai buvo paėmęs už gerklės, liudytoja jį apdraskė. Konflikto metu E. B. su M. B. taip pat ne vieną kartą susistumdė (1 t., b. l. 34–41).
Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., atvažiavo M. B. paimti vežimo. Kai M. B. atvažiavo, jis buvo koridoriuke, mama tuo metu išėjo iš buto vidaus ir pasisveikindama paėmė M. B. ant rankų. M. B. galėjo pagalvoti, kad liudytojo mama nori atimti M. B., todėl E. B. pradėjo traukti M. B. iš mamos rankų. Paskui jie visi buvo prie liftų ir tuo metu M. B. vėl traukė M. B. iš mamos rankų. M. B. jo mamą paguldė ant žemės, kuri rankose laikė M. B. ir jos nepaleido, kaip mama atsidūrė ant žemės nepamena. Matė, kad M. B. mamai buvo paėmęs už kaklo, tai pamatęs jis iškarto paskambino policijai. Kai baigė pokalbį su policija, E. B. bandė M. B. nustumti nuo mamos, bet jis ją nustūmė ir tada jis jam trenkė iš kumščio į ausį, trenkė kelis kartus. Po jo suduotų smūgių jam, jis jį nustūmė į kampą ir jam trenkė 2-3 kartus iš kumščio į dešinį šoną, tada jis jį paguldė ant žemės. Tada atsistojo ir M. B. jį įstūmė į jo būtą ir laikė duris, kad jis neišeitų, jis visą laiką bandė išeiti, tačiau M. B. laikė duris. Galiausiai kai išėjo, jis jam vėl trenkė į dešinį šoną ir dar kartą į galvą. Pamatė, kad jis liudytojo mamai laiko už kaklo. Tada M. B. išsikvietė kaimynę, kuriai paskambino į duris, kaimynė išėjo iš savo buto. M. B. visus įstūmė į jų butą. Tada atvažiavo policija, pareigūnai nusprendė, kad M. B. turi likti su mama. Dėl M. B. suduotų smūgių jautė skausmą, o kai jis jį paguldė ant žemės nusibrozdino kairę alkūnę (1 t., b. l. 60–63).
Liudytoja A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykis buvo per žolines, rugpjūčio mėnesį, laiko tikslaus neatsimena. Namuose tą dieną, buvo ji, jos brolis, E. B. ir jos mama. M. B. atvažiavo iš savo tėvų, paimti M. B. vežimuko. Mama atidarė buto duris, ir paėmė M. B. ant rankų, norėdama su ją pasisveikinti, tačiau M. B. jai paėmė už kaklo ir ją leido žemyn, o kitą ranką jis buvo uždėjęs jai ant veido, matė, kad mama gindamasi apdraskė M. B. veidą, tuo metu ji bandė atitraukti M. B. rankas nuo mamos kaklo, kad jis jos nesmaugtų, o M. B. visą laiką buvo pas mamą ant rankų. Kai mama apdraskė M. B., jis ją paleido ir ji tuo metu kartu su M. B. išbėgo į laiptinę. M. B. priėjo prie mamos ir pradėjo ją smaugti. Liudytoja ir mama įkando į M. B. ranką, po ko, šis jis atsitraukė nuo jos mamos. A. B. nubėgo pas brolį ir pasakė, kad iškviestų policiją, nes M. B. smaugia mamą. Liudytoja nubėgo prie mamos, atbėgo ir E. B., kuris norėjo apginti mamą. Matė, kad E. B. trenkė M. B., o paskui M. B. jos brolį paguldė ant žemės, laužė jam rankas, ir matė, kad M. B. jam į nugarą kumščiavo, o paskui M. B. jos brolį įstūmė į namų vidų ir laikė duris, kad jis neišeitu iš buto. Mama nubėgo į butą, kad paliktu jame M. B., o M. B. bėgo paskui ją ir patraukė už kojų, ji nukrito ir tada M. B. ją ištempė iš buto į laiptinę, per visus slenksčius. Prieš ištempiant mamą iš buto už kojų, M. B. paskambino kaimynei, kad ji būtų įvykio liudytoja. Po to, visi laiptinėje laukė policijos (1 t., b. l. 80–83).
Liudytoja E. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., jai būnant namuose, išgirdo laiptinėje konfliktą, girdėjo, garsiai rėkiančią ir verkiančią E. B. ir M. B. mergaitę, girdėjo durų trankymą. Po kažkiek laiko jai į duris paskambino M. B. ir paprašė, kad ji ateitų, kas tarp jų buvo įvykę ji nežinojo, nesuprato. Laiptinėje buvo didelis chaosas, M. B. sakė, kad jis atvažiavo vežimėlio, o E. B. atėmė vaiką, tuo pačiu metu E. B. aiškino, kad ji tik pasisveikino su mergaite, jie abu pasakojo savo versijas ir jai juos buvo sunku suprasti. Laiptinėje taip pat buvo ir E. B. du vaikai, kaip suprato konfliktas tuo metu jau buvo nurimęs. Liudytojai išėjus iš namų, maždaug už kokių 3 minučių atvažiavo pareigūnai ir ji grįžo į savo namus. Dėl ko tarp kaimynų įvyko konfliktas nežino, ji nematė nuo ko viskas prasidėjo, nematė, kad kažkuris prieš kažkurį būtų panaudojęs fizinius veiksmus, tik girdėjo triukšmą iš laiptinės. Ji tik matė, jog M. B. nosis buvo subraižyta (1 t., b. l. 87–90).
Liudytoja A. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. ji buvo namuose, dienos metu, jai paskambino E. B., kuri atrodė labai išsigandusi, pasimetusi, šalia jos taip pat buvo ir jos vaikai. Visi trys jai vienas per kitą pradėjo pasakoti, kad buvo įvykęs konfliktas su M. B.. Pasakojo, kad E. B. norėjo pasisveikinti su M. B. ir ją paėmė ant rankų, o tada M. B. ją puolė, pradėjo ją smaugti, užvertė ją ant batų dėžės, dėl ko ją pradėjo ginti jos vaikai (E. B. ir A. B.). E. B. to pokalbio metu nurodė, kad jis puolė ginti savo mamą nuo M. B.. 2022 m. rugpjūčio 16 d. liudytoja nuvyko pas E. B. ir ant jos kūno matė mėlynes. Ant E. B. kūno taip pat buvo mėlynių, bet dėl to pačio streso ji neįsidėmėjo, kurioje vietoje jos buvo (1 t., b. l. 93–96).
Liudytoja E. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.20 val., ji skambino E. B., tačiau jai niekas neatsiliepė, po to atsiliepė E. B., kuris pokalbio metu nurodė, kad mama susimušė su M. B.. Kas įvyko tarp M. B. ir E. B. ji tiksliai nežino, nes konflikto nematė. Apie 15 val., nuvažiavo pas E. B., ant jos kūno jokių sužalojimų nematė, tik pamena, kad kelis kartus E. B. skundėsi, kad jai skauda kaklą. Liudytoja pasakojo, kad kai atvažiavo M. B. su M. B. paimti vežimuko, E. B. išėjo į koridorių pasisveikinti su vaiku ir ją paėmė ant rankų, po ko M. B. puolė atiminėti vaiką. Minėjo, kad E. B. laikant vaiką ant rankų jie susistumdė su M. B., taip pat minėjo, kad konflikto metu M. B. jai spaudė kaklą, ją tempė per koridorių, o po to į jų konfliktą įsikišo E. B., kuris puolė ginti E. B.. Taip pat matė, kad pas E. B. yra naujas nedidelis nubrozdinimas ant nugaros. Tos pačios dienos vakarą, ji kalbėjosi ir su M. B., kuris jai pasakojo visai kitą versiją, t. y. kai jis atėjo paimti vežimo, E. B. staigiai atidarė duris ir vos su durimis neparbloškė jo su vaiku ir tuomet E. B. čiupo vaiką, taip pat minėjo, kad įsikišo E. B., su kuriuo jis susimušė (1 t., b. l. 99–102).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog E. B. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su ją gyvena jos sūnus E. B. ir dukra A. B., M. B., taip pat šiame bute yra deklaruotas M. B., tačiau jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 11.00 val. M. B. atvyko pas ją į namus, kad pasiimtų vaikišką stumdomą vežimėlį, ji tuo metu turėjo būti išvažiavusi, tačiau pasikeitus planams išvažiuos iš namų tik apie 14.00 val. Taigi išgirdusi, kad M. B. atvažiavo išėjo į laiptinę, kad pasisveikintu su dukra, pakėlė ją ir M. B. mergaitę pradėjo tempti iš jos rankų. Tuomet sakė, ,,duok vaiką“, tempė už rankos bei pradėjo smaugti dešiniąja ranka suėmęs už kaklo o kairiąja bandydamas atimti mergaitę. Dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Konflikto metu atėjo jos sūnus E. B. su dukra A. B.. Sūnus pamatęs, kad jos buvęs sugyventinis prieš ją naudoja fizinį smurtą, pradėjo ją ginti. Pradėjo traukti nuo jos, tačiau M. B. pradėjo stumti jos sūnų ir jį smaugti. Tuomet E. B. jos buvęs sugyventinis įstūmė į jos butą ir trenkė durimis. Koridoriuje liko ji, A. B., M. B. ir M. B.. Ant rankų turėjo pasiėmusi M. B., tam kad M. B. jų daugiau negriebtų jas apkabino jos dukra A. B.. Tačiau M. B. bandė A. B. nuo jos patraukti tempdamas. Atitraukęs jos vyresniąją dukrą, toliau stengėsi iš jos rankų paimti M. B.. Tuomet ji jam netyčia drėskė per veidą, kad nuo jos ir M. B. pasitrauktų. M. B. ją įstūmė į koridorių, kuriame yra liftas. Ir paskambino šalia esančiai kaimynei, E. Z., į duris, tam kad ji būtų liudytoja viso įvykio. Koridoriuje prieš išeinant kaimynei jis dar kelis kartus bandė iš jos paimti dukrą M. B., tačiau išėjus E. Z. jis savo veiksmus nutraukė, toliau vyko tik žodinis konfliktas. Norėjo nueiti į savo butą, tam, kad paleistų mergaitę, kad nematytų viso įvykio, tačiau (duomenys neskelbtini) įėjęs į tą patį butą pradėjo ją iš jo tempti paėmęs rankomis už kojos, kaimynės akivaizdoje, tuo metu dar laikė mergaitę ant rankų. Tuomet vėl konfliktavo žodiškai iki kol atvažiavo pareigūnai (1 t., b. l. 8–15).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio laiptinė ir koridorius (1 t., b. l. 17–27).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, nugaroje, kairiame kelyje, padarytos bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje alkūnėje, kairiame kelyje galėjo atsirasti ir velkant tiriamąją ant nugaros už kojų (1 t., b. l. 53–54).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. B. konstatuotas odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu (1 t., b. l. 73–74).
Tarnybiniame pranešimu dėl fotonuotraukų dėl SAA atvejo nurodyta, kad dėl smurto artimoje aplinkoje, ant E. B. ir M. B., kūno vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos išorinių fizinių sužalojimų nuotraukos (1 t., b. l. 103–111).
Tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.20 val. policijos pareigūnai iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas prašo skubiai atvykti pareigūnus, nes jo tėvas atsisako grąžinti 2 metų pranešėjo sūnų, vyksta konfliktas. Tėvas taip pat smurtauja prieš pranešėjo mamą, smaugia. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta pranešime nurodytu adresu, juos pasitiko E. B., kuris trumpai papasakojo, kad jo mamą E. B. smaugė jos buvęs sugyventinis M. B. ir bandė atimti jo sesę M. B.. Taip pat nurodė, kad bandė apginti mamą ir susistumdė su jos buvusiu sugyventiniu. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes buvo pabendrauta su E. B., kuri paaiškino, kad turėjo iš namų išvažiuoti 11.00 val., tačiau pasikeitus planams liko namuose ir išvažiuoti turėjo 14.00 val. Taip pat buvo sutarusi su buvusiu sugyventiniu, kad jis 11.00 val. pasiims vaikišką stumdomą vežimėlį. Kadangi buvo namuose, išgirdo kaip buvęs sugyventinis M. B., apie 11.00 val. atėjo pasiimti minėto vežimėlio kartu su jų bendra dukra M. B.. Moteris norinti pasisveikinti su dukra išėjo iš buto ir pakėlė ją ant rankų kai žodinio konflikto metu M. B. tyčia pradėjo ją dešine ranka smaugti paėmęs už kaklo, o su kaire bandė atimti mergaitę iš moters glėbio. Pradėjo laužyti abiejų rankų riešus, vaiką tampė už rankos, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą kaklo ir riešų srityje. Taip pat visame konflikte dalyvavo E. B. ir A. B., kurie bandė apginti savo mamą ir M. B.. Dalį įvykio E. B. parodymu matė kaimynė E. Z.. E. B. įteikta užduotis nuvykti į VTMT Kauno skyrių. Buvo nueita pabendrauti su E. B. nurodyta kaimyne E. Z., kuri pasakė, kad įvykio nematė. Tačiau esant garsiam triukšmui koridoriuje išėjusi pažiūrėti kas vyksta pastebėjo, kaip vyras traukia moterį iš butu paėmęs už kojų (1 t., b. l. 112–113).
Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad E. B. šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimas, dėl galimai moters patirto smurto iš buvusio sugyventinio (1 t., b. l. 154–155).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo M. B.. Garso įrašas baigiasi, trukmė 1:56 min (1 t., b. l. 156–159).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo E. B.. Garso įrašo trukmė 00:36 min (1 t., b. l. 160–164).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūno ,,Body“ kameros (1 t., b. l. 165–169).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištirtų įrodymų visetu, pačio kaltinamojo M. B. visišku prisipažinimu, liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo trečiojo aukšto bendroje koridoriaus patalpoje, esančioje Kaune, Šiaurės pr. 95, konflikto metu, tyčia tempė E. B. rankas, vėliau viena ranka griebė už kaklo ir spaudė, o kita ranka uždengė burną ir nosį bei griebęs už abiejų kojų ją pargriovė ir laikydamas už kojų tempė, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, nugaroje, kairiame kelyje, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, atėjusį ginti mamą E. B., nustūmė E. B. į kampą ir ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu trenkė į dešinės pusės šoną bei paguldė ant žemės, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, M. B. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.
Skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, pakaltinamas, dirba, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę, panaikintina.
Civilis ieškinys nepareikštas. Laikinas, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu M. B. įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti M. B. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu M. B. įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.