Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus L. M. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 4 d. ir 85 str. 7 d., ir, taikant ATPK 30¹ str., jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda be valties Nr. U-2565 ir variklio „Mercury 2,5“ konfiskavimo. Paskira bauda pakeista į 144 valandų nemokamų viešųjų darbų, kuriuos V. G. įpareigotas atlikti per 6 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

V. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. 18 val. (duomenys neskelbtini) ežere, Molėtų r., (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete kartu su D. V., neturėdamas teisės medžioti, medžiojo sėlinimo būdu, vairuodamas valtį su varikliu „Mercury 2,5“. Šioje valtyje sėdintis medžiotojas D. V. su lygiavamzdžiu šautuvu sumedžiojo dvi antis ir aštuonis laukius. Medžiojimas sėlinant iš valties, kuri varoma motoriniu vidaus degimo varikliu, yra draudžiamas medžioklės būdas, o laukių medžioklė tuo metu buvo draudžiama. V. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 11.3 p., 15.2.13 p. 58.5.7 p. reikalavimus. Jis sėlino prie medžiojamų paukščių motorine valtimi, medžioklės metu buvo šaudomi laukiai, kuriuos galima medžioti tik nuo rugsėjo 15 d., ir buvo medžiojama iš valties, varomos varikliu.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį dėl priimto sprendimo nekonfiskuoti valties ir variklio ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti, kad pažeidimas padarytas grupės asmenų ir, pripažinus tai atsakomybę sunkiančia aplinkybe, skirti V. G. už numatytų pažeidimų padarymą valties Nr. U-2565 ir variklio „Mercury 2,5“ konfiskavimą. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė V. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir, paskirdamas jam 868 Eur baudą, priėmė sprendimą nekonfiskuoti valties ir variklio. Institucija mano, kad priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas neįvertino to, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas grupės asmenų, kas vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. Šiuo atveju V. G. veikė ne vienas, o su D. V.. V. G., darydamas administracinį teisės pažeidimą, turėjo realias galimybes suprasti ir įvertinti savo veiksmus, t. y. turėjo pareigą elgtis rūpestingai. Teigia, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas medžiojant sėlinimo būdu iš valties, kuri varoma motoriniu vidaus degimo varikliu, kas pripažinta draudžiamu medžioklės būdu, taip sumedžiojant dvi didžiąsias antis ir aštuonis laukius, kai laukių medžioklė tuo metu buvo draudžiama. Institucijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino, kad valtis su varikliu yra tiesioginis administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis ir turi būti konfiskuoti. Įvertinęs tai apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į ATPK 30² str. 1 d. numatytas nuostatas ir esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, skirti valties su varikliu konfiskavimą, kuris šiuo atveju yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems tikslams pasiekti. Atkreipia dėmesį į tai, kad sunki pažeidėjo materialinė padėtis, kad jis niekur nedirba, yra nepakankamos aplinkybės neskirti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimo. Tai nesudaro pagrindo teigti, jog pažeidėjui paskirta nuobauda yra neproporcinga. Šiuo atveju pats pažeidėjas savo veiksmais sudarė tokią teisinę situaciją, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti prarastas. Atsižvelgusi į tai Institucija mano, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įrodymus bei nesiekė nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas, formaliai įvertino situaciją, nukrypdamas nuo teismų praktikos. Nuobauda V. G. individualizuota netinkamai, yra per švelni ir neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio bei jo asmenybės, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nutarimą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas jokiais galimais papildomais įrodymais, remiamasi neadekvačia nuomone, neatsižvelgiama į galiojančias teisės normas ir kitus teisinius kriterijus. Teigia, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, jam paskyrė teisingą nuobaudą. Jo veika nebuvo padaryta jokia žala gamtai, jis neveikė priešingai teisei, o pasitikėjo D. V. ir manė, jog medžioklė yra teisėta. Anksčiau nėra baustas už teisės pažeidimus gamtai. Todėl, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad konfiskuoti valtį ir variklį būtų tiesiog neproporcinga jo padarytai veikai. Tuo tarpu Institucija, siekdama kuo griežtesnės nuobaudos, neįvertino administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybių, konstitucinio teisingumo, teisinės valstybės principų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama V. G. kaltė ir veikų kvalifikavimas, jame keliamas tik pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucija mano, kad nepripažinus V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, jog pažeidimas padarytas grupės asmenų, ir netaikius valties ir variklio konfiskavimo, V. G. paskirta administracinė nuobauda yra per švelni, neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio bei jo asmenybės, o taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Atsižvelgus į tai, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. tik dėl V. G. paskirtos nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju V. G. pripažintas kaltu padaręs ATPK 85 str. 4 d. ir 7 d. numatytus teisės pažeidimus ir nubaustas šių straipsnių sankcijose numatytomis minimaliomis nuobaudomis – baudomis be pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių (valties ir variklio) konfiskavimo (ATPK 30¹ str.). Atsižvelgęs į V. G. sunkią turtinę padėtį (yra bedarbis, socialiai nėra nei draudžiamas, nei remiamas, neturi jokio pragyvenimo šaltinio), apylinkės teismas skundžiamu nutarimu paskirtą baudą pakeitė 144 valandomis nemokamų viešųjų darbų, kuriuos V. G. įpareigojo atlikti per 6 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Kaip minėta, Institucija su tokiomis V. G. paskirtomis nuobaudomis ir atitinkamai galutine subendrinta nuobauda nesutinka, mano, kad turėjo būti atsižvelgta į ATPK 30² str. 1 d. nuostatas ir, pripažinus V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad pažeidimas padarytas grupės asmenų, jam turėjo būti skirtas valties ir variklio konfiskavimas.

ATPK 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Nepagrįstu laikomas Institucijos prašymas pripažinti V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad pažeidimas padarytas grupės asmenų (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad nors byloje ir yra duomenų, kad V. G. veikas padarė kartu su D. V., tačiau pastarojo asmens atžvilgiu dėl analogiškų veikų padarymo priimtas teismo nutarimas šiuo metu jau įsiteisėjęs, o jame ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra konstatuota. Institucija su D. V. paskirta administracine nuobauda sutiko ir jos neskundė. Todėl abiejų asmenų bendrai padarytų veikų aplinkybes vertinti skirtingai, tik vieno asmens atžvilgiu pripažįstant atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip šiuo atveju to prašo Institucija, būtų neteisinga, todėl šis apeliacinio skundo prašymas dėl V. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 1 p., pripažinimo laikomas nepagristu ir atmetamas.

Pagal ATPK 30 str. 2 d. skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, jog administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad V. G. pats nėra medžiotojas. Jis veikė elgdamasis lengvabūdiškai, neatsakingai, o ne tyčia ignoruodamas Medžioklės taisyklių reikalavimus (matydamas pas D. V. galiojantį medžioklės lapą ir žinodamas, kad jis yra medžiotojas, pasitikėjo juo ir manė, jog medžioklė yra teisėta). Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, V. G. pats jokios žalos gamtai nepadarė, su padarytais pažeidimais sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo, kas pagrįstai laikyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad V. G. būtų anksčiau teistas, baustas administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus ar kitus kokius nors administracinius teisės pažeidimus, turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, būtų charakterizuojamas neigiamai. Todėl atsižvelgus į tokių nuobaudai skirti svarbių aplinkybių visumą, visiškai sutiktina su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, kad vien tik formaliai taikant įstatymą ir konfiskuojant didelės vertės daiktus – valtį ir jo variklį, kurių kaina apie 2000 Eur, būtų neproporcinga ir, aukštesniojo teismo nuomone, neadekvati priemonė V. G. padarytiems pažeidimams ir jo asmenybei, aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju ir nurodyto dydžio baudos (868 Eur), kuri pakeista 144 valandomis nemokamų viešųjų darbų, paskyrimas V. G. bus pakankama poveikio priemonė ATPK 20 str. numatytų administracinių nuobaudų tikslams pasiekti (auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų).

Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad V. G. už padarytus teisės pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas administracinei nuobaudai skirti aplinkybes, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl tokia nuobauda nelaikytina aiškiai per švelnia ir dėl to neteisinga. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.