Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, kaip žuvusiojo R. Š. sesuo, nėra asmuo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti kompensuojama teismo priteista turtinė ir neturtinė, Sprendimu atsisakė kompensuoti teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-255/2021 (teisminio proceso Nr. 1-60-1-00122-2006- 1) priteistos žalos.

2.2. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 1 d., nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo baudžiamajame procese pripažintas nukentėjusiuoju dėl kito žmogaus nužudymo, tai jam teismo priteista žala gali būti kompensuota esant Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintoms sąlygoms, t. y. žala kompensuojama tik mirusiojo sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams.

2.3. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje po 2019 m. liepos 1 d., 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

2.4. šiuo atveju nusikalstama veika buvo padaryta 2006 metais, o kaltininkas nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. gegužės 26 d. Todėl pareiškėja tik nuo 2022 m. gegužės 26 d. įgijo teisę kreiptis į antstolį, o vėliau ir į Teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti teismo priteistą žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja daro išvadą, kad sąlygos jos teisių įgyvendinimui atsirado jau galiojant nuostatai, kad teisę į smurtiniais nusikaltimai padarytos žalos kompensavimą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4.1. Pareiškėja Teisingumo ministerijai 2023 m. kovo 8 d. pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Prašyme detalizavo, kad smurtinis nusikaltimas R. Š. (nukentėjusio asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu) atžvilgiu padarytas 2006 m. balandžio 3 d., padaryta turtinė ir neturtinė žala konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu (toliau – Nuosprendis), tačiau nėra atlyginta (Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) bylos l. 19–22). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Nuosprendį, kuriuo teismas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu pripažino M. C., iš dalies tenkino pareiškėjos civilinį ieškinį ir iš M. C. pareiškėjai priteisė 1 838 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 950 Eur advokato atstovavimo išlaidų, be kita ko, nusprendė iš nusikaltimą padariusio asmens nukentėjusiai mirusiojo seseriai pareiškėjai (K. Š.) priteisti 1838 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1950 Eur advokato atstovavimo išlaidų (Komisijos bylos 1. 23-40).

4.2. Teisingumo ministerija 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (1.34Mr)7R-1509 atsisakė kompensuoti Nuosprendžiu priteistą žalą, konstatuodama, kad Ministerija, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoja, neturi teisinio pagrindo pareiškėjai kompensuoti teismo priteistos žalos, kadangi ji, kaip žuvusiojo R. Š. sesuo, nėra asmuo, kuriam pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti kompensuojama teismo priteista turtinė ir neturtinė žala.

4.3. Pareiškėja kreipėsi su skundu į Komisiją (Komisijos bylos 1-3 lapai).

4.4. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 21RE-372(AG-298/05-2023) bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Teisingumo ministerijos Sprendimo nutraukė, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai (Komisijos bylos 52-56 lapai).

4.5. Pareiškėja 2023 m. birželio 2 d. su skundu dėl Teisingumo ministerijos Sprendimo kreipėsi į teismą. Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Nuosprendis priimtas 2022 m. gegužės 26 d., jos atžvilgiu turi būti taikomos Įstatymo redakcijos, galiojusios po 2019 m. liepos 1 d., 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

5. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarką nustato specialusis įstatymas (lex specialis) – Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas – tai smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, kai yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina teismo sprendimu priteistos žalos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1928 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1928) pakeitė Įstatymą ir išdėstė jį nauja redakcija.

Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

Kaip matyti iš šių Įstatymo Nr. XIII-1928 nuostatų, įstatymo taikymas yra siejamas su smurtinio nusikaltimo padarymo laiku (data), o ne, kaip teigia skunde pareiškėja, su nuosprendžio baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl smurtinio nusikaltimo, priėmimu ir įsiteisėjimu.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame Nuosprendyje konstatuota, kad smurtinis nusikaltimas padarytas 2006 m. balandžio 3 d., kai buvo nužudytas R. Š., todėl vadovaujantis Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ginčo santykiams taikytina iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija.

Pagal iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalį, teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Šiame apibrėžime vartojama sąvoka – nukentėję asmenys – yra išaiškinta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje – tai nuo smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantys asmenys, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – kiti asmenys, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas.

Tos pačios redakcijos Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti: 1) 100 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau – MGL), jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė; 2) 80 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui; 3) 60 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti:1) 120 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;2) 100 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui; 3) 80 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.

Taigi, apibendrinant nurodytas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai.

6. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja yra nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtinio nusikaltimo metu, sesuo. Duomenų, kad pareiškėja buvo nukentėjusio asmens išlaikytinė, byloje nepateikta. Todėl darytina išvada, kad ji nepriklauso asmenų, kuriems pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti kompensuojama teismo priteista turtinė ir neturtinė žala, ratui.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2019 m. liepos 1 d., teisinis reguliavimas aptariamu aspektu liko nepakitęs: Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad Įstatymo prasme nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu laikomas – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas, arba tokio asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus kriterijus.

8. Aplinkybė, kad pareiškėja baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusia ir jai Nuosprendžiu priteista turtinė ir neturtinė žala, šiuo atveju nepatvirtina pareiškėjos teisės į aptariamą kompensaciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas asmenų, turinčių teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal Įstatymą, ratas – tai nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Šiame apibrėžime vartojama sąvoka – nukentėję asmenys – yra išaiškinta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje – tai nuo smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantys asmenys, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – kiti asmenys, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-492-1285-12).

Įstatymų leidėjas, apibrėždamas subjektą, turintį teisę į žalos kompensavimą pagal Įstatymą, vartoja „nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens“ sąvoką, todėl BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka negali būti tapatinama su nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens sąvoka, įtvirtinta Įstatyme. Aiškindama sąvoką „nuo smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys“ teleologiniu (teisės normos tikslo), lingvistiniu (kalbiniu) bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai asmenys, į kuriuos buvo nukreiptas smurtinis nusikaltimas – smurtinio nusikaltimo aukos. Todėl nukentėjusio asmens bei nukentėjusiojo (baudžiamajame procese) apibrėžimai nesutampa, BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka (nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos) yra platesnė nei įtvirtinta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-492-1285-12).

Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja nors baudžiamojoje byloje Nr. I-30-255/2021 ir buvo pripažinta nukentėjusiąja, taip pat dėl brolio R. Š. nužudymo buvo nuspręsta iš nuteistojo M. C. priteisti 1 838 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos ir 1 950 Eur advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja pripažintina ir nukentėjusiu asmeniu Įstatymo prasme.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija objektyviai įvertino visas su smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimu susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo remiantis nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą laikytinas nepagrįstu. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.