Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. 2024-11-23 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) bute kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus, spyrė kartu šioje šeimoje gyvenančiam sutuoktinės K. L. mažamečiui sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veidą, tačiau nepavykus įspirti, tyčia sugriebė mažamečiui L. K. už dešinės rankos, suspaudė ir tempė, toliau tęsdamas smurtinį elgesį, ginti mažamečio sūnaus stojusiai sutuoktinei K. L. tyčia kumščiu du kartus sudavė į kairės rankos dilbį, vieną kartą į kairės kojos šlaunį bei vieną kartą įspyrė į kairės kojos kelį, tokiu būdu smurtaudamas artimoje aplinkoje mažamečiui L. K. ir sutuoktinei K. L. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad su savo žmona K. L. augina du mažamečius vaikus, t. y. L. K. penkių metų amžiaus, kuris yra iš pirmų žmonos santykių, bei bendrą vaiką D. L.. Jų šeima yra įtraukta į rizikos šeimų grupę bei pas juos lankosi socialiniai darbuotojai. Butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jo žmonai K. L.. Su žmona gyvena apie metai laiko ir veda bendrą ūkį. Kaip 2024-11-23 būnant su šeima namuose, jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to, kad jis girtauja, tarp jo ir žmonos įvykio žodinis konfliktas. Kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykio metu buvusio girtumo jis tiksliai nepamena visų aplinkybių, tačiau pripažįsta, kad 2024-11-23 konflikto metu jis sugriebė L. K. už rankos ir suspaudė bei sudavė smūgius kumščiu į ranką bei koją ir spyrė į koją savo žmonai K. L.. Pirmos apklausos metu jis neigė sugriebęs L. K. už rankos ir sudavęs smūgius bei spyręs žmonai, nes bijojo gresiančios atsakomybės ir neatsiminė kaip tiksliai viskas buvo. Jis ir dabar nepamena kokioms aplinkybėms esant jis smurtavo prieš žmoną ir jos vaiką, tačiau neneigia, kad smurtavo prieš juos. Dėl įvykio metu buvusio girtumo, kurį nusistatyti jis atsisakė, jis nepamena smurto prieš juos fakto, tačiau, jei taip sako jo žmona ir kartu buvęs jos draugas V. S., vadinasi taip ir buvo. Jie įvykio metu buvo blaivūs. Jis dvi dienas buvo vartojęs alkoholio, todėl tai įtakojo jo atmintį. Būdamas girtas jis tampa agresyvus tik tada kai jam kas nors pasako blogą žodį, šiuo atveju kaip buvo jis nepamena. Dėl ko jis suėmė L. K. už rankos ir suspaudė jis nepamena, bet galėjo būti jog dėl to, kad šis eitų miegoti. Jis neturėjo tikslo jį sužaloti, gal būdamas girtas pervertino savo jėgą. Dėl ko sudavė ir spyrė savo žmonai taip pat nepamena, bet jeigu ji taip sako, vadinasi taip ir buvo. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš žmoną ir jos vaiką. Yra supažindintas su jam paskirta kardomąją priemone. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta arešto bausmė jos vykdymą atidedant. Jis pasimokė iš šio savo poelgio, užsikodavo nuo alkoholio, žmonos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi, jie susitaikė, o su Laurynu po įvykio nebendravo, todėl jo atsiprašyti neturėjo galimybės.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įrodyta šiais rašytiniais duomenimis:

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kuriuo nustatyta, kad 2024-11-23 20.58 val. namuose, esančiuose adresu J(duomenys neskelbtini) buitinio konflikto metu, neblaivus sutuoktinis J. L. (nustatytas 1,85 prom. neblaivumas) galimai sugriebęs savo rankomis K. L. (nustatyta, kad moteris blaivi), mažametį sūnų L. K. už dešinės vaiko rankos, šią suspaudė ir tempė, tada galimai bandė koja spirti vaikui į veido sritį, tačiau šiam tai padaryti nepavyko, kadangi vaiką ginti puolė motina K. L.. K. L. teigė, kad vaikas jautė fizinį skausmą, buvo išsigandęs. Toliau tęsiantis konfliktui, J. L. nenustatytos rankos kumščiu, galimai du kartus sudavė K. L. į kairės rankos dilbio sritį, tada vieną kartą kumščiu galimai sudavė K. L. į kairės kojos šlaunies sritį ir vieną kartą dešine koja spyrė į moters kairės kojos kelį, bandydamas šia parklupdyti. Visų šių J. L. galimai daromų veiksmų metu ir po to K. L. jautė fizinį skausmą. Namuose taip pat buvo dar vienas mažametis K. L. ir J. L. vaikas D. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir liudytojas V. S. (nustatyta, kad vyras blaivus). Į įvykio vietą iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo K. L. ir L. K., po apžiūros matomų kūno sužalojimų nei ant vieno iš asmenų nenustatyta. J. L. sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės AVPK laikino sulaikymo patalpas. Apie įvykį informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono sav., kuri nėra aptverta tvora, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima . Matomas dviejų aukštų mūrinis, daugiabutis pastatas, į pastato vidų patenkama iš vidinės kiemo pusės, rudos spalvos, medines, nerakinamas duris (žr. foto 1,2,3), atidarius duris matomas koridorius, koridoriaus gale matomi mūriniai laiptai (žr. foto 5,6), kurias lipant į viršų einame link įvykio vietos (žr. foto 7). Užlipus į antrą aukštą, įvykiui reikšminga vieta yra kairėje pusėje (žr foto 8). Pro kairėje pusėje matomos šviesiai rudos spalvos duris, ant kurių yra pritvirtinti skaičiai 10 ir 9, patenkame į koridorių, kurio pačiam gale, dešinėje pusėje matome įvykiui reikšmingo buto šviesiai rudos spalvos duris (žr. foto 10). Atidarius duris, patenkame į mažą koridorių (žr. foto 11), iš koridoriaus patenkame į virtuvės patalpą (žr. foto 13,14). Iš virtuvės patalpos, pro kairėje pusėje esančią arką (žr. foto 15) patenkame į įvykio vietą - svetainę (žr. foto 16,17,18,19). Pasak liudytojų įvykis vyko prie kambaryje esančios lovos ir prieš ją esančios vaikiškos lovytės. Toliau apžiūrint įvykio vietą, įvykiui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta, bei niekas nepaimta.

Liudytojos K. L. apklausos protokolu nustatyta, kad ji gyvena jai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo vaiku L. K., gim. (duomenys neskelbtini) savo sutuoktiniu J. L. ir jų bendra dukra D. L., gim. (duomenys neskelbtini) Kartu gyvena pusantrų metų. Būdamas neblaivus J agresyvus, ją ir sūnų kolioja įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jonas prieš ją ir sūnų L yra kėlęs ranką, t. y. naudojęs fizinį smurtą. Dėl to kreipėsi į policiją. Buvo paskirti apribojimai - orderis. Jonas vartoja alkoholį dažnai ir dažniausiai reikia su juo ginčytis, tik labai retais atvejais Jonas išgėręs eina miegoti. Kai Jonas neblaivus ji jo bijo, nes jis yra neprognozuojamas. Bijo dėl savęs ir vaikų, nes nežino ko iš jo tikėtis. Šiandien taip pat buvo taip, kad Jonas buvo neblaivus. Jonas visada alkoholį vartoja vienas, be jokių draugų, Jis geria prie vaikų, bando jį drausminti, aiškinti, kad negalima taip elgtis, dėl girtavimo su juo kalbėjo ji pati ir socialinė darbuotoja, bet niekas nepadeda. Šiandien apie 20.30 val. namuose, tiksliau svetainėje, buvo ji su abiem vaikais, Jonas ir jų bendras draugas V. S.. Ji ir Valentinas nevartojo alkoholio, buvo blaivūs, o Jonas buvo neblaivus. Jonas pradėjo rėkti ant sūnaus Lauryno. Jis rėkė ant vaiko, kad šis eitų miegoti. Ji išgirdusi, kad Jonas rėkia ant sūnaus pradėjo sūnų ginti ir ginčytis su Jonu, sakydama, kad vaikui dar ne laikas eiti miegoti. Tada Jonas pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais kaip "KALĖ", "ŽIURKĖ", "ŽERTVA". Dar daug kitų žodžių pasakė, kurių jau nepamena. Po žodinio konflikto Jonas nurimo. Bet netrukus, kai Jonas sėdėjo svetainėje ant lovos, o prie dukters lovytės Laurynas žaidė su mašinėle, Jonas prisislinko arčiau Lauryno ir bandė jam įspirti į veidą, o kai šiam nepavyko pataikyti, griebė vaiką už dešinės rankos, suspaudė ir tempė į save, vaikas pradėjo spiegti, ji tai pamačiusi pradėjo šaukti ant Jono klausdama ką jis daro. Kambaryje buvęs Valentinas taip pat bandė tramdyti Joną bet nepavyko. Vaikas buvo labai išsigandęs, sakė, kad skauda ranką. Tada kai vėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, Jonas savo rankos kumščiu jai du kartus sudavė į kairės rankos dilbį, paskui vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir dešine koja, kuri yra sveika, nes kairė jo koja šiuo metu lūžusi, jai spyrė į kairės kojos kelį, bandydamas ją pargriauti. Visų šių Jono daromų veiksmų metu ir po to dar kurį laiką ji jautė fizinį skausmą. Valentinas visa tai matydamas ramino Joną, sakydamas kaip jis gali taip elgtis. Ji nieko nelaukdama iškvietė policiją, nes ji bijo Jono. Bijo ir dėl vaikų. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes neturi galimybės. Civilinio ieškinio neteiks. Su Jonu taikytis nenori ir nežada. Nori, kad Jonas paliktų ją ir vaikus ramybėje ir išsikraustytų iš jos namų.

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad asmeniui sutikus, kad būtų apžiūrėtas jo kūnas vizualiai buvo apžiūrima K. L.. K. L. liepus nurodyti vietas, kuriose jautė fizinį skausmą, ši nurodė, kad tai yra kairės rankos dilbis ir dešinės kojos šlaunies ir kelio sritis. Apžiūrėjus nurodytas vietas, vizualiai matomų sužalojimų nepastebėta.

Greitosios medicinos kvietimo K. L. kortelėje užfiksuota, kad moteris nukentėjo nuo vyro kai gynė savo sūnų nuo jo. Skundėsi, jog trenkė į kairės pusės rankos žasto sritį, kairės kojos šlaunį, kurioje stebima hematoma, kelio sritį. Kitų sužalojimų objektyviai nestebima.

Greitosios medicinos kvietimo L. K. kortelėje nustatyta, kad pasak mamos prieš vaiką smurtavo patėvis. Sugriebė už d rankos dilbio ir tempė link savęs. Objektyviai ant rankos sužalojimų nestebima. Vaikas skausmo neįvardija.

Iš VTAS gautu raštu nustatyta, kad 2024-11-24 išklausant L. K. nuomonę, jis teigė, kad patėvis J. L. vakar vakare supykęs atėmė iš jo mašinėlę, suspaudęs už rankos tempė, norėjo mušti, bet mama neleido. Vaikas teigė, jog išsigando, bet neverkė. Išklausant vaiko mamos K. L. nuomonę, ji teigė, kad J. L. būdamas neblaivus varė vaiką miegoti, tempė jį, spyrė jam iš kojos į veidą. Teigė, kad vaikas labai išsigando, bet neverkė.

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45982-24 dėl LR BK 140 str. 2 d. Patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą buvo gauti duomenys, kad 2024-11-23 20.57 val. į Bendrąjį pagalbos centrą buvo gautas pranešimas iš tel(duomenys neskelbtini) apie namuose esantį agresyvų vyrą, kuris mušasi. Pranešimo trukmė 34 sekundės. Perklausius pranešimą buvo atlikta jo suvestinė. K.L.– vyras girtas prieš mane ranką kelia.

Liudytojas V. S. parodė, kad J. L. pažįsta jau seniai tai pat ir jo žmoną K. L., jie turi du mažamečius vaikus L ir D . Šiandien buvo atėjęs pas juos į namus į svečius apie 19.00 val. Kai atėjo pamatė, kad J yra neblaivus. K buvo blaivi, jis taip pat alkoholio nevartojo. Kai atėjo atsigėrė arbatos ir pastebėjo, kad J pasidarė neramus, jis pradėjo bambėti dėl kažkokių daiktų sakydamas K , kad ji jo nemyli. Paskui J pradėjo rėkti ant L , K sūnaus, kad šis eitų miegoti, o K jam pasakė, kad vaikui dar ne laikas eiti miegoti. Jie tarpusavyje apsiginčijo, bet J nurimo toliau gėrė degtinę. Tada pamatė, kad J sėdėdamas ant lovos prisislinko prie L , kuris tuo metu žaidė su mašinėle prie D lovytės ir bandė jam įspirti, matė kai kėlė koją. Tada vaikas atsistojo ir pradėjo eiti, o J jį sugriebė už rankos, matė, kad suspaudė vaiko ranką, pradėjo jį tampyti. Vaikas labai išsigando, sakė, kad jam skauda. Visa tai jis ir K pamatę pradėjom šaukti ant J klausdami ką jis daro, kad taip negalima. J pradėjo keiktis, iškoliojo visokiais necenzūriniais žodžiais K kaip "KALĖ", "ŽIURKĖ". Dar kažkaip vadino, bet jau nepamena. Jis pamatė, kai J savo rankos kumščiu trenkė K į koją, kur prieš tai jai sudavė jis nematė, nes tuo tarpu buvo nusisukęs, bet paskui K jiems įsikalbėjusi pasakė, kad J jai sudavė ir į ranką. Jis pradėjo ginti K , liepė jai kviesti policiją. K jam anksčiau yra sakiusi, kad Jonas prieš ją naudoja fizinį smurtą, taip pat žino, kad dėl to ji kvietusi policiją. Nori pasakyti, kad Jonas išgėręs būna agresyvus, o geria tikrai dažnai. Galima sakyti, kad jis geria ištisą savaitę.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino), padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo padarytos veikos įrodytos, kvalifikuotos tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis 2024-11-23 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) bute kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus, spyrė kartu šioje šeimoje gyvenančiam sutuoktinės K. L. mažamečiui sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veidą, tačiau nepavykus įspirti, tyčia sugriebė mažamečiui L. K. už dešinės rankos, suspaudė ir tempė, toliau tęsdamas smurtinį elgesį, ginti mažamečio sūnaus stojusiai sutuoktinei K. L. tyčia kumščiu du kartus sudavė į kairės rankos dilbį, vieną kartą į kairės kojos šlaunį bei vieną kartą įspyrė į kairės kojos kelį, tokiu būdu smurtaudamas artimoje aplinkoje mažamečiui L. K. ir sutuoktinei K. L. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus, teistas, metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, nedirbantis. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sukinanti aplinkybė.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – areštas. Teismo vertinimu, kadangi kaltinamasis pirmą kartą teisiamas arešto bausme, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant arešto bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra.

Kadangi kaltinamasis kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kurios abi yra smurtinės, teismas sprendžia, jog tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 72² straipsnyje - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, vykdant šią priemonę per 6 mėnesių terminą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinama.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2024-11-23 21.25 val. iki 2024-11-25 15.07 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į skirtinos bausmės laiką.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam skirti 45 parų arešto bausmę.

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jam skirti 55 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-11-23 21.25 val. iki 2024-11-25 15.07 val., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskirti galutinę 58 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, J. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – vykdant nuteistojo buvimo jo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.