Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei A. K., jos atsakovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, atsakovui D. K., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pradiniu ieškiniu prašo nutraukti A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a/k (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini)) ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina ieškove A. K.; nustatyti bendravimo tvarką pagrindinių metų švenčių metu: poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu; 1- ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina. Atitinkamai neporiniais kalendoriniais metais: šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu; iš atsakovo D. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų, 00 et) Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį jas indeksuojant pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką vaikų motiną ieškovę A. K. paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; ieškovės A. K. ir atsakovo D. K. nekilnojamąjį turtą, esantį sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe - sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) padalinti po 1/2 turto kiekvienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybe; sandorį pagal 2005-11-14 kredito sutartį Nr. 0450518012525-49 pripažinti solidaria prievole prieš kreditorių AB SEB bankas; iš atsakovo D. K. ieškovės A. K. naudai priteisti 11 134 Eur kompensaciją už priverstinę buto nuomą; iš atsakovo D. K. ieškovės A. K. naudai priteisti 1 000 Eur kompensaciją už parduotą automobilį VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WVWZZZ3BZ3P256922); iš atsakovo D. K. ieškovės A. K. naudai priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl esminių charakterių nesuderinamumo ir bendro požiūrio į šeimyninį gyvenimą nesutapimo. Ieškovė buvo priversta nuo 2016-06-26 išsikraustyti iš bendro namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini) ir pradėti nuomotis gyvenamąjį būstą atskirai. Šiai dienai nuomos mokesčio sumokėta 11 134 Eur, nors ieškovė moka paskolą už minėtą namą kas mėnesį po 132,00 Eur, kuris įsigytas pagal 2005-11-14 kredito sutartį Nr. 0450518012525-49, sudarytą banke AB „SEB Vilniaus bankas“ (dabar AB SEB). Atsakovas ieškovės į namą neįsileidžia ir yra priversta gyventi atskirai, todėl prašo kompensacijos už nuomojamą būstą. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė vaikų - K. K. ir B. K., kurių gyvenamąją vietą ieškovė prašys nustatyti su ja. Šiuo metu vaikus auklėja ieškovė ir atsakovas kartu, vaikai po vieną savaitę gyvena pas abu tėvus paeiliui, ginčo dėl auklėjimo būdo tarp šalių nėra. Ieškovė, siekdama išvengti nesusipratimų dėl bendravimo tvarkos ateityje, prašo teismo nustatyti tik pagrindinių metų švenčių šventimo tvarką. Vaiko tėvas, su kuriuo vaikų gyvenamoji vietą nenustatyta, privalo teikti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą - namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas dalintinas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui laikantis lygių dalių principo. Sutuoktiniai santuokos metu buvo įgiję autotransporto priemonę VW PAS S AT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovas be ieškovės žinios pardavė, todėl iš atsakovo priteistina 1000 Eur kompensacija.

Patikslintu ieškiniu ieškovė papildomai prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2016 m. birželio 26 d.; Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo teismo jai palikti pavardę - „K.“, o atsakovui - „K.“; priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės A. K. naudai 14 000 Eur nuomos mokesčio ir 2 834 Eur komunalinių mokesčių, viso 16 834 Eur (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai trisdešimt keturi eurai 00 ct) kompensaciją už priverstinę būsto nuomą; Priteisti iš atsakovo D. K. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės A. K. naudai.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad atsakovas D. K., privalo išlaikyti sūnus K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 savaites per mėnesį, t.y. tuo laikotarpiu, kai jie gyvena pas atsakovą, o ieškovė A. K. privalo išlaikyti sūnus K. K. ir B. K. likusias 2 savaites per mėnesį, t.y. tuo laikotarpiu, kai jie gyvens pas ieškovę. Nustatyti, kad kitas sūnų K. K. ir B. K. išlaidas susijusias su jų mokymosi priemonių, rūbų, avalynės įsigijimu, išlaidas susijusias sujos gydymu, jiems susirgus atsakovas D. K. ir ieškovė A. K. vienas kitam atlygina lygiomis dalimis pagal išlaidų atsiradimo faktą. Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui D. K., asmeninės nuosavybės teise namą un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypą un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) 58 310 Eur vertės.

Patikslintu priešieškiniu prašo priteisti jam iš A. K. 1775 Eur kompensaciją. Civilinės bylos dalį pagal priešieškinį dėl nekilnojamojo turto, kompensacijos ieškovei priteisimo bei prievolės modifikavimo nutraukti. Grąžinti 160 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovės mano naudai priteisti visas mano turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais dėl nekilnojamojo turto bei prievolės padalinimo, todėl savo reikalavimų šiais klausimais atsisako. Santuokos metu jis ir ieškovė buvo įsigiję transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio metu ši transporto priemonė buvo apgadinta, todėl ją 2017-03-17 d. pardavė už 500 Eur. Nutraukiant santuoką sutinka, kad ieškovei iš atsakovo būtų priteista 250 Eur kompensacija, t.y. 1/2 dalis gautų pajamų už parduotą transporto priemonę. 2016-07-15 jis nupirko ir gyvenamajame name sumontavo naują automatinį granulinį šildymo katilą EG Pellet, 15 Kw galingumo, už tai sumokėjo 3550 Eur. Ieškovė šios sumos nekompensavo, nors kaip namo bendraturtė privalo dengti išlaidas lygiomis dalimis. Be to, naujas šildymo katilas pagerino namo būklę, šildymo sistemą, pakėlė namo vertę, kas naudinga pačiai ieškovei. Dėl nurodytų priežasčių parašo priteisti iš ieškovės pusę šių išlaidų kompensaciją, t.y. 1775 Eur. CK 3.192 str. 1 d. numato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo vaikus. To paties straipsnio 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tiek jis, tiek ieškovė būdami nepilnamečių sūnų K. ir B. tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti sūnus, turi abu proporcingai prisidėti prie sūnų išlaikymo, todėl tiek atsakovas, tiek ieškovė turėtų sūnums gyvenant pas vieną iš jų skirti išlaikymą lygiomis dalimis. Ieškovei prašant abiem sūnums išlaikymui iš atsakovo priteisti po 400 Eur, išeitų, kad sūnums gyvenant tik pusę mėnesio pas ieškovę, atsakovas ieškovei sūnų išlaikymui turėtų skirti 200 Eur, o ieškovė sūnums gyvenant pusę mėnesio pas atsakovą, turėtų jam sūnų išlaikymui skirti taip pat 200 Eur. Tokiu būdu proporcingai būtų paskirstyta atsakovo ir ieškovės išlaikymo nepilnamečiams vaikams pareiga. Tačiau, mano, kad netikslinga būtų jam ir ieškovei vienas kitam kiekvieną mėnesį pervedinėti sūnų išlaikymui skiriamas sumas, kadangi pervedamos sumos vienas kitam būtų vienodos. Todėl prašo, teismo nustatyti, kad atsakovas D. K., teiks išlaikymą nepilnamečiams sūnums K. K. ir B. K., kai sūnūs gyvens pas jį, t.y. dvi savaites per mėnesį, o ieškovė A. K. teiks išlaikymą nepilnamečiams sūnums tuo metu, kai sūnūs gyvens pas ieškovę - dvi savaites per mėnesį. Teismo taip pat prašo nustatyti, kad sūnų K. ir B.išlaidas susijusias su jų mokymosi priemonių, rūbų, avalynės įsigijimu, išlaidas susijusias su jų gydymu atsakovas D. K. ir ieškovė A. K. vienas kitam atlygins lygiomis dalimis pagal išlaidų atsiradimo faktą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad kilus nesutarimams šeimoje, ieškovė su vaikais išsikėlė iš bendro šeimos būsto. Siekiant užtikrinti analogiškas vaikų gyvenimo sąlygas, ieškovė išsinuomojo namą, kurio išlaikymo išlaidas turėtų padengti atsakovas, nes jis neįleidžia ieškovės į šeimos namą. Nesutinka atlyginti atsakovui jo turėtų išlaidų atnaujinant šildymo sistemą, kadangi perkant šildymo katilą nebuvo tartasi su ieškove. Prašo kompensacijos už santuokos metu įgytą automobile, nes atsakovas jo vertę (dėl eismo įvykio) sumažino jau šalims gyvenant atskirai.

Atsakovas,jo atstovas prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Jų nuomone atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovės turimas būsto nuomos išlaidas, kadangi ieškovė pati paliko šeimą ir išėjo gyventi su kitu vyru, ji niekada neišreiškė noro grįžti gyventi į šeimos būsta, nors jokių kliūčių atsakovas tam nedaro. Mano, kad ieškovė turi atlyginti atsakovo turėtas bendro turto pagerinimo išlaidas (šildymo katilo įrengimą). Sutinka atlyginti ieškovei pusę automobilio, kuris buvo parduotas po eismo įvykio, vertės – 250 Eur. Nesutinka su reikalavimu teikti išlaikymą vaikams, kadangi šalių susitarimu vaikai po lygiai laiko gyvena su kiekvienu iš tėvų, o išlaikymui išleistų sumų skirtumus šalys jau du metus susiderina ir kompensuoja vienas kitam pagal faktines išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje šalių, jų atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini); šalys susilaukė nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini); santuokos metu įgijo sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). bei automobilį VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)); taip pat turi prievolę prieš kreditorių AB SEB bankas; kartu negyvena nuo 2016 m. birželio 26 d.

Ginčo dėl santuokos nutraukimo priežasčių, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nėra.

Šalys ginčijasi dėl turtinių teisių pradėjus gyventi skyrium bei išlaikymo vaikams teikimo.

Dėl santuokos nutraukimo

Šalys prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena daugiau nei du metus laiko. Nors atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – ji paliko šeimą dėl kito vyro (ieškovė to ir neneigia), tačiau ir pats atsakovas jokių pastangų išsaugoti santuoką nerodė.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tolerantiški, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Byloje esminio ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios ir bendravimo tvarkos nėra. Vaikai jau du metai gyvena ieškovės gyvenamojoje vietoje, šalys yra susitarę dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė prašo tik patikslinti bendravimo su vaikais laiką švenčių dienomis.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai vienareikšmiai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai bei yra tėvų galimybės įgyvendinti tokią teismo nustatytą bendravimo tvarką ir antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.

Šioje byloje abi šalys susitarė ir jau ilgą laiką laikosi būtent tokios tvarkos – vaikai pakaitomis po savaitę laiko gyvena su vienu iš tėvų. Sąlygos vaikams gyventi pas kiekvieną iš tėvų yra geros, vaikų dienos režimas nekinta. Abi šalys patvirtino, kad tokia tvarka atitinka vaikų interesus ir vaikai tuo yra patenkinti, todėl laikytina, kad nepilnamečių vaikų nuomonė šiuo atveju teismui yra perduota per jų tėvus. Primintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vaikų norams, ši tvarka gali būti keičiama tėvų sutarimu, o jiems nesutarus – teismo sprendimu.

Siekiant abiems tėvams suteikti lygias galimybes bendrauti su vaikais pagrindinių metų švenčių metu, teismas nustato tokią bendravimo seką: poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina. Atitinkamai neporiniais kalendoriniais metais: šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus numatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog tėvai turi susitarti dėl vaikų išlaikymo tvarkos ir formos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis; 3.193 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad šioje byloje šalių paaiškinimais nustatyta, jog jų nepilnamečiai vaikai gyvena paeiliui po savaitę pas kiekvieną iš tėvų ir tuo metu yra jų pilnai išlaikomi. Kiekvieną mėnesį šalys suderina vaikams išlaikyti išleistų lėšų dydį ir kompensuoja vienas kitam turėtas išlaidas. Laikytina, kad toks susitarimas yra gerbtinas, taip pat protingas, teisingas ir sąžiningas (CK 1.5 straipsnis) bei nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų. Šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 Eur. Tuo būdu vaikams būnant 2 savaites per mėnesį pas kiekvieną iš tėvų, jie proporcingai ir turėtų skirti po 200 Eur kiekvienam vaikui, o atsiradus būtiniems ir neatidėliotiniems ar padidėjusiems vaikų poreikiams, kompensuoti vienas kitam turėtas didesnes išlaidas, o nesutarus - ar kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Be to, nepilnametis vaikas, kai tėvai pažeidžia jo teises į išlaikymą, turi teisę jas ginti (CK 3.164 straipsnio 2 dalis, CPK 38 straipsnio 3 dalis). Vaikas iki 14 metų amžiaus turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją - rajono miesto vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri turi kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo, nustačiusi, kad tėvai pažeidžia šias vaiko teises (CK 3.163 straipsnio 4 dalis, CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įrodymų, jog atsakovas nevykdytų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nėra (CK 3.194 straipsnio 1 dalis), todėl tenkinti ieškinio šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, nuo kurios galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje nurodytais atvejais. Šioje byloje teismas nenustatė įstatyme nurodytų pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Atsižvelgiant į tai, nekilnojamąjį turtą - sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) priteisti po 1/2 dalį kiekvienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.61 straipsnio 3 dalį pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu.

Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 26 d., t. y. nuo to momento, kai šalys nustojo gyventi kartu. Byloje įrodyta ir šalių neginčijama, kad buvę sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2016 m. birželio 26 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo padarinių nuo tos dienos yra teisėtas ir pagristas.

Šis teismo sprendimu konstatuotas faktas lemia tai, kad nuo to momento baigėsi bendros sutuoktinių turtinės teisės. Tai reiškia, jog nuo tada kiekvienai iš šalių sudarant sandorius nebereikia kito sutuoktinio sutikimo ir kiekvienas iš jų asmeniškai atsako už tokių sandorių vykdymą bei neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio vykdyti ar prisidėti prie tokio sandorio vykdymo. Dėl šios priežasties netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo už jos nuomojamą namą. Šios sumos priteisimas iš atsakovo taip pat prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes ieškovė savo valia išsikėlė gyventi iš bendro būsto ir pradėjo gyventi su kitu vyru. Ji taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kaip nors trukdęs ar neleidęs grįžti gyventi į jų bendrą namą.

Santuokos metu šalys buvo įsigiję transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniams gyvenant atskitai, autoįvykio metu ši transporto priemonė buvo apgadinta, todėl atsakovas ją 2017-03-17 d. pardavė už 500 Eur. Nežiūrint į tai, nutraukiant santuoką ieškovei iš atsakovo priteistina 1000 Eur kompensacija, t.y. pusė automobilio vertės tam momentui, kai šalys nustojo gyventi kartu, nes vėliau atsakovas šią transport priemonę naudojo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti.

2016-07-15 atsakovas nupirko ir gyvenamajame name sumontavo naują automatinį granulinį šildymo katilą EG Pellet, 15 Kw galingumo, už tai sumokėjo 3550 Eur. Šildymo katilo įrengimas buvo būtinas (senasis katilas buvo sugedęs dar sutuoktiniams gyvenant kartu) tinkamam namo funkcionalumui užtikrinti bei jo būklei pagerinti. Ieškovė, kaip namo bendraturtė (nuo 2016 m. birželio 26 d.) privalo dengti išlaidas lygiomis dalimis (CK 4.76 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių atsakovui iš ieškovės priteistina pusės dydžio šių išlaidų kompensacija, t.y. 1775 Eur.

Šias vienas kitam kompensuotinas sumas užskaičius, iš ieškovės priteistini 775 Eur atsakovui.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. lapkričio 14 d. sudarė sandorį pagal kredito sutartį Nr. 0450518012525-49 su AB SEB bankas, todėl ši prievolė pripažintina solidaria prievole prieš kreditorių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti ir atmesti proporcingai, todėl šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 402, 406 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. K., a/k (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – K. ir K.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 26 d.

Nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini)) ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su A. K..

Nustatyti bendravimo su vaikas tvarką: D. K. ir A. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja po savaitę paeiliui kiekvienam iš jų pasiimant vaikus sekmadienio 18 val. ir grąžinant kitam iš tėvų kito sekmadienio 18 val.; bei nustatyti bendravimo tvarką pagrindinių metų švenčių metu: poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu; 1- ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina. Atitinkamai neporiniais kalendoriniais metais: šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu.

Padalinti santuokoje įgytą turtą - D. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. K., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį nekilnojamojo turto - sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. K., a/k (duomenys neskelbtini) 775,00 Eur kompensaciją D. K., a/k (duomenys neskelbtini)

Prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2005 m. lapkričio 14 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 0450518012525-49 pripažinti solidaria D. K. ir A. K. prievole.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.