Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-935/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-31
Bylos Nr.
1A-276-935/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40282-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Alfredas Sokolovskis
Kategorijos
  • 1.2.25.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-935/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40282-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2; 1.1.8.1; 1.1.9.2
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,nuteistojo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),nuteistajam A. S. (A. S.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirtas areštas keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas A. S. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laiku gydytis priklausomybę nuo alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. S. priklausantis automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis po 2022 m. spalio 22 d., apie 14.45 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu jis, vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė bei apgadino R. B. priklausantį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 22 d. tarp 14.49 val. ir 14.57 val. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, po ko 2022 m. spalio 22 d. 15.54 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir A. S. išteisinti arba skundžiamą nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuteistajam paskirtus įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- panaikinti draudimą vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus arba sutrumpinti šio draudimo terminą iki vienerių metų;

- panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti nuteistojo automobilį, arba išieškoti iš nuteistojo A. S. automobilio vertę ar jos dalį atitinkančią pinigų sumą.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisės aktuose yra numatytas draudimas vartoti alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Alkoholio vartojimas po eismo įvykio aplinkybių nustatymo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis sutiko, jog yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, ir su kito automobilio vairuotoja susitarė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. patvirtino, kad nuteistasis sutiko, jog yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl nusprendė pildyti deklaraciją, ji policijos nekvietė, nes buvo pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija. Taigi eismo įvykio dalyviai be policijos pagalbos nustatė eismo įvykio aplinkybes ir pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Nuteistasis alkoholį pavartojo po to, kai jau buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, todėl jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

4. Nuteistojo gynėjas advokatas mano, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamajam visiškai nepagrįstai nustatė pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Gynėjui neaišku, kokių BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimas bus užtikrintas minėtų dviejų pareigų vykdymu, kaip šios pareigos yra susijusios su dienos metu padaryta nuskalstama veika, kuri nėra itin pavojinga visuomenei.

5. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog nuteistasis, vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kliudė kitą automobilį ir jį nežymiai apgadino. Nuteistasis sutiko, kad yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, buvo pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija. Alkoholis buvo pavartotas po to, kai buvo pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Taip pat nuteistojo veiksmai nesukėlė sunkių padarinių. Taigi nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šios priemonės taikymo terminas turėtų būti minimalus.

6. Apeliantas aiškina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti nuteistojo automobilį, nesilaikė proporcingumo principo reikalavimų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka teisės pažeidimo pavojingumo. Iš A. S. nėra tikslinga konfiskuoti automobilį, nes dėl eismo įvykio sukėlimo nuteistasis iš karto pripažino savo kaltę, buvo pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija, alkoholis buvo pavartotas po to, kai buvo pradėta pildyti deklaracija. Taip pat turėtų būti įvertinta, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko gydytis priklausomybės ligas, jam yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis.

7. Gynėjo įsitikinimu, nuteisiant A. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo pažeistas non bis in idem principas, nes nuteistasis iš esmės dėl tų pačių veiksmų, t. y. už tai, jog sukėlė eismo įvykį, jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir jam buvo paskirta 12 Eur dydžio bauda. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius non bis in idem principo pažeidimą, byla paprastai yra nutraukiama, konstatuojant negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Taip pat teismų praktikoje yra suformuluota „klaidos taisymo“ taisyklė, kai baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, buvo pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Išskirtiniais atvejais taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį. Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio, kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti. Šioje byloje yra pažeistas non bis in idem principas, todėl nuteistajam mažintina baudžiamosios atsakomybės apimtis.

8. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo faktu.

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 30 straipsnio 4 punkte bei Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkte yra įtvirtinta su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareiga, įvykus eismo įvykiui, nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už aptariamą nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmeniui, vairuojant transporto priemonę, buvo padarytas eismo įvykis; 2) asmuo vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės; 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Šioje baudžiamojoje byloje nekyla jokių ginčų, kad A. S. 2022 m. spalio 22 d., apie 14.45 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu kliudė bei apgadino R. B. priklausantį automobilį, taip pat nekyla jokių ginčų, jog nuteistajam po eismo įvykio (praėjus daugiau nei valandai) buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog A. S. vartojo alkoholį iki bus nustatytos įvykio aplinkybės, iš tikrųjų alkoholis buvo vartojamas po eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

Žemesnės instancijos teismas

10. KET 220 punkte yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Aptartos KET nuostatos leidžia daryti išvadą, kad su eismo įvykiu susijusių dalyvių sutarimas dėl eismo įvykio aplinkybių yra įforminamas eismo įvykio deklaracijoje arba švariame popieriaus lape, nurodant būtiną informaciją apie eismo įvykį bei pasirašant užpildytą ar surašytą dokumentą, tokiu būdu išreiškiant savo sutikimą dėl dokumento turinio, jame nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad eismo įvykio aplinkybės KET 220 punkto prasme vertinamos kaip nustatytos tik tuomet, kai eismo įvykio dalyviai užpildo eismo įvykio deklaraciją ar surašo būtiną informaciją švariame popieriaus lape ir šiuos dokumentus pasirašo. Tuo pačiu darytina išvada, kad iki paminėtų dokumentų parengimo bei pasirašymo eismo įvykio dalyviai privalo vykdyti pareigą, numatytą SEAKĮ 30 straipsnio 4 punkte ir KET 221 punkte. Eismo įvykio dalyvių sutikimas pildyti eismo įvykio deklaraciją nėra vertintinas kaip eismo įvykio aplinkybių nustatymas, o tik kaip preliminarus sutarimas dėl eismo įvykio aplinkybių, kuris pildant deklaraciją gali pakisti.

11. Iš paties A. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad po to, kai prie jo priėjo moteris ir pasakė, jog jis kliudė jos vairuojamą automobilį, šiai moteriai padavė draudimo dokumentus ir pasakė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Tuomet nuteistasis nuėjo pas savo seserį ir išgėrė degtinės. Kuomet grįžo pas moterį, į įvykio vietą atvyko šios sūnus ir pasakė, jog nuteistasis yra išgėręs, iškvietė policiją (t. 2, b. l. 121). Iš esmės tokius pačius faktus A. S. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 147-148, 151-153). Iš liudytojos R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad A. S. sutiko, jog kliudė jos vairuojamą automobilį, todėl buvo nuspręsta pildyti eismo įvykio deklaraciją. Šiek tiek vėliau vyras pasakė, kad trumpam eina iki namų, ir išėjo. Vyro nebuvo apie 10 minučių. Liudytoja paskambino savo sūnui, nes norėjo jo pagalbos. Sūnus, atvykęs į įvykio vietą, iškvietė policijos pareigūnus, nes kilo abejonių dėl kito vairuotojo blaivumo (t. 1, b. l. 56-57). Iš liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, kai jis atvyko į įvykio vietą, jo mama pildė eismo įvykio deklaraciją. Nuteistasis tuo metu buvo įvykio vietoje. Dėl nuteistojo blaivumo kilo įtarimų, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija buvo sutrikusi, todėl buvo iškviesta policija (t. 1, b. l. 73). Čia pastebėtina, kad iš V. B. paaiškinimo kopijos turinio matyti, jog, liudytojo įsitikinimu, eismo įvykio deklaracija buvo pildoma netinkamai, į ją negalėjo būti įrašyta dalis duomenų, nes nuteistasis įvykio vietoje neturėjo vairuotojo pažymėjimo (t. 1, b. l. 136). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. S. alkoholį vartojo iki eismo įvykio deklaracijos užpildymo ir pasirašymo, t. y. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Taip pat darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos trys sąlygos, nurodytos šio procesinio sprendimo 9 pastraipoje, kurios yra būtinos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad A. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su non bis in idem principo pažeidimu.

12. A. S. 2022 m. spalio 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nuteistasis buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas neblaivus (pradėtas ikiteisminis tyrimas), 2022 m. spalio 22 d., 15.11 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į kitą stabdantį automobilį ir jį apgadino, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu A. S. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 12 Eur dydžio bauda, nes jis 2022 m. spalio 22 d., 15.11 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (pradėtas ikiteisminis tyrimas) ir nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į kitą stabdantį automobilį, jį apgadino. A. S. jam paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. balandžio 24 d.

13. Ikiteisminis tyrimas A. S. buvo pradėtas 2022 m. spalio 22 d., nes jis 2022 m. spalio 22 d., 15.11 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatyta, jog jo iškvėptame ore yra daugiau nei 1,51 promilės alkoholio. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė 2023 m. balandžio 13 d. surašė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis po 2022 m. spalio 22 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė bei apgadino R. B. priklausantį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, numatančius, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, 2022 m. spalio 22 d., tarp 14.49 val. ir 14.57 val., vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2022 m. spalio 22 d., 15.54 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Akivaizdu, kad ir šiuo atveju eismo įvykis, kurį sukėlė A. S., kaip vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriamas ir jo padarymo aplinkybės turėjo būti nustatomos viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi, vadovaudamasis ir paminėta teismų praktika, baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, nes neišsprendus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo panaikinimo klausimo, nebus galimybės priimti teisėto non bis in idem principo nepažeidžiančio sprendimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 16 d. nutarimu, konstatavęs, kad A. S. pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, ją vykdant bei priimant nutarimą buvo padaryti esminiai ANK 591 straipsnio 8 punkte įtvirtintų proceso nuostatų pažeidimai, netinkamai pritaikyta materialioji norma – ANK 417 straipsnio 7 dalis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį A. S. nutraukė.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 12-14 pastraipose konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su A. S. gynėjo teiginiu, jog skundžiamu nuosprendžiu, pripažinus A. S. kaltu ir nubaudus jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo pažeisti non bis in idem principo reikalavimai. Taip pat konstatuotina, kad, panaikinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimą, nutraukti baudžiamojo proceso, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, A. S. negalima. Nuteistajam nėra ir pagrindo taikyti „kompensacinių“ priemonių, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį, nes šios priemonės taikomos tais atvejais, kai yra pažeidžiami non bis in idem principo reikalavimai ir nėra kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 68 straipsnyje.

16. BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. S. negalėjo būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, nes jo padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su naudojimusi teise vairuoti transporto priemones. Su tokia nuteistojo gynėjo pozicija nėra pagrindo sutikti.

17. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. S., vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, po ko jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad be kelių transporto priemonės vairavimo nuteistajam, kuris aptariamų įvykių metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, apskritai nekiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Taip pat yra visiškai akivaizdu, kad A. S., vartodamas alkoholį iki jo paties sukelto eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nevykdė SEAKĮ 30 straipsnio 4 punkte bei KET 221 punkte numatytos pareigos, legalizuojančios jo turimą teisę vairuoti transporto priemones. Taigi konstatuotina, kad A. S. nusikalstami veiksmai yra susiję tiek su transporto priemonės vairavimu, tiek su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu bei šią teisę atitinkančių pareigų vykdymu. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir tiems asmenims, kurie nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo įgiję teisės vairuoti transporto priemones, t. y. transporto priemones vairavo apskritai neturėdami tokios teisės. Be to, sutikimas su aptariama nuteistojo gynėjo pozicija reikštų ir tai, kad eismo įvykis, kuris negalėjo būti sukeltas nesinaudojant teise vairuoti transporto priemones, nėra vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos, kurią padarė A. S., sudėties objektyviosios pusės požymių, o tai akivaizdžiai prieštarautų teismų praktikai, kuria remiamasi ir apeliaciniame skunde, dėl non bis in idem principo pažeidimo panašiose situacijose.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad asmuo, kuris nevykdo SEAKĮ 30 straipsnio 4 punkte bei KET 221 punkte įtvirtintos pareigos, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Dėl šios priežasties alkoholio vartojimo faktas negali būti vertinamas atsietai nuo kelių transporto priemonės vairavimo ir tuo pačiu naudojimosi tokia teise. Vertinimas, kad alkoholio vartojimas iki bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės nėra susijęs su teisėtu dalyvavimu eisme, sudarytų sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, ir taip išvengti uždraudimo naudotis specialia teise, o laikęsis anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog A. S. padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, niekaip nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, kad padarytas teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas. Čia pažymėtina ir tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis apskritai yra formali, t. y. atsakomybė pagal šią normą nėra siejama su neigiamų pasekmių kilimu. Tuo atveju, jeigu dėl nuteistojo veiksmų būtų kilę kokie nors sunkūs padariniai, jam pagal atitinkamas normas kiltų griežtesnė teisinė atsakomybė, t. y. jo teisinė padėtis sunkėtų.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, nes vairavo transporto priemonę, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,85 promilių etilo alkoholio koncentracija. Be to, nuteistasis 2023 m. gruodžio 1 d. buvo nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. spalio 21 d. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 0,90 promilių neblaivumas, o 2023 m. balandžio 26 d. jis buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2023 m. kovo 31 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Šios aplinkybės rodo akivaizdžiai neatsakingą A. S. požiūrį į eismo dalyvių pareigas, eismo saugumą bei leidžia daryti kategorišką išvadą, kad A. S. yra būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Taip pat paminėti faktai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam paskirto uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas turėtų būti sutrumpintas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 72 straipsnyje.

21. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta konfiskuoti, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Tokia pozicija neprieštarauja ir teismų praktikai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023), pagal kurią automobilis, kurį vairuoja asmuo eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

22. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išimtimi iš paminėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-34-699/2018 ir kt.). Šiuo atveju apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai niekaip nepagrindžia nuteistojo gynėjo pozicijos, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – buvo paskirta pažeidžiant proporcingumo principo reikalavimus. Vien faktas, kad nuteistojo gynėjas mano, jog transporto priemonės konfiskavimas nėra tikslingas, o yra tikslingiau išieškoti konfiskuotino turto vertę ar jos dalį atitinkančią pinigų sumą, nėra ir negali būti pagrindu keisti skundžiamą nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus, susijusius su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu, tokio pobūdžio bylose, kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant, ar transporto priemonės konfiskavimas neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju tiek teigiamai, tiek neigiamai A. S. apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, jog automobilio konfiskavimas nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti. Aplinkybė, kad A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi, nėra pagrindas daryti išvadą, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju apskritai neturėtų būti taikomas ar iš nuteistojo turėtų būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ar jos dalis. Transporto priemonės konfiskavimas siejasi su A. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, jį charakterizuojančiais duomenimis, aptartais šio procesinio sprendimo 20 pastraipoje. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra susijęs ir su galimybės nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas ar kitus šiurkščius teisės pažeidimus, kurie susiję su disponavimu transporto priemone, atėmimu. Teigtina, kad automobilio konfiskavimas, o ne jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, juo labiau, dalies vertės išieškojimas, šiuo konkrečiu atveju leis efektyviau pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistajam paskirtais įpareigojimais.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad A. S., atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, buvo nepagrįstai paskirtos dvi pareigos, t. y. pareiga neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo gynėjo ginčijamų pareigų vykdymas gali padėti užtikrinti ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimą. Taip pat teigtina, kad aptariamos dvi pareigos neturėtų būti siejamos išskirtinai su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, taip pat ir su nusikaltimo padarymo laiku. Šios pareigos privalo būti vertinamos kompleksiškai su kitomis nuteistajam paskirtomis pareigomis, atsižvelgiant ir į nuteistojo elgesį iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo.

25. Skundžiamu nuosprendžiu A. S., atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiga būti nustatytu laiku namuose ir pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, užtikrins kitų pareigų bei uždraudimo vairuoti transporto priemones tinkamą vykdymą, sudarys sąlygas efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos, drausmins A. S., privers įvertinti dėl nusikalstamo elgesio kylančias neigiamas pasekmes jam pačiam, užtikrins visuomenės, atskirų jos narių ir paties nuteistojo saugumą, pernelyg neribodamos nuteistojo teisių. Aptariamų dviejų pareigų paskyrimas ir vykdymas yra tikslingas ypač įvertinus faktą, kad A. S., turėdamas sveikatos problemų, kurios nėra suderinamos su neatsakingu, nesaikingu alkoholio vartojimu, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui padarė iš esmės analogiško pobūdžio, tačiau šiek tiek mažesnio pavojingumo, teisės pažeidimus, už kuriuos buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Faktas, kad nuteistasis du kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, rodo, kad nuteitasis nesugeba tinkamai valdyti savo elgesio, o jo kontrolė, kuria užtikrinamas pareigų, susijusių su siekiu pakeisti nuteistojo elgesį, užtikrinti jo paties ir aplinkos saugumą, vykdymas, privalo būti didesnė.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis