- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- 1-1543-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- S. P.
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:
2018-01-05 apie 22.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,57 ‰ girtumo laipsnis), bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su motina S. P. metu, tyčia ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, po ko du kartus spyrė į koją, nukentėjusiajai padarė paviršinį odos nubrozdinimą lūpoje, taip nežymiai sutrikdė S. P. sveikatą.
Šiais veiksmais A. P. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad oficialiai nedirba, uždarbiauti eina ne kiekvieną dieną. Viskas vyko sausio 5 d., kai nedirbo, tiksliai nepamena, tačiau apie 22.30 val. Jis buvo išgėręs. Gėrė alų. Konfliktas tarp jo ir mamos įvyko, nes mama jo nuolat prašo alkoholinių gėrimų, o jis jai neduoda. Tada Ji pradėjo rėkauti ant jo. Jis ją paėmė už rankų ir pasodino ant sofos, tada vėl nuėjo į savo kambarį. Jis jos nemušė, o ji girta griuvinėjo. Mama geria labai stipriai, tą dieną ji buvo girta. Būdama girta namuose griuvinėja, nes kojos nelaiko. Ji ir blaiva vos vaikšto, o girta negali išvis vaikščioti. Koridoriuje pas juos yra batų spintelė. Eidama mama užgriuvo ir nukrito, jis ją sulaikė. Jeigu nebūtų sulaikęs, mama galėjo nugriūti ir atsitrenkti galva į spintelės kampą, būtų užsimušusi. Pas mamą bėgančio kraujo nematė. Ant mamos veido sužalojimų tą dieną irgi nebuvo. Jis ją pakėlė, nuvedė iki tualeto ir nuėjo pas save į kambarį. Buvo atvykusi policija. Kai atvažiavo pareigūnai, bute pas juos daugiau nieko nebuvo, gal tik buvo mamos draugas, tiksliai nepamena. Mamos draugas gyvena priešais esančiame name. Su juo po to kalbėjo, nes kiekvieną dieną mato. Tačiau mamos draugas jam nepasakojo, kad jis iškvietė policiją. Taip pat negirdėjo, ką mama sakė atvykusiems pareigūnams. Jis buvo pas save kambaryje, o mama pas save kambaryje. Su policijos pareigūnais kalbėjo, paaiškino jiems kaip viskas buvo. Sužalojimų pas mamą, kai atvyko pareigūnai taip pat nematė. Su mama kalbėjo, paklausė, ką ji daro. Ji pradėjo sakyti, kad jis ją muša. Tvirtinam, smurto prieš motiną nenaudojo. Mano, kad mama jį pareigūnams dėl mušimo apkalbėjo, nes jis jai neduoda alkoholio ir pinigų alkoholiui. Baigiamosiose kalbose kaltinamasis nurodė, kad atsiprašo mamos, yra kaltas. Paskutiniu metu jų santykiai geri, nesipyksta.
Nukentėjusioji S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Jie su sūnumi dėl kažko susiginčijo ir ji pradėjo kelti balsą ant sūnaus, o jis šito nemėgsta. Tai vyko vakare, jų namuose, (duomenys neskelbtini), galimai apie 22 val. Pradėjo jį barti, jis norėjo jai ranka uždengti burną ir pasodino ant sofos, sakė nusiraminti ir viskas. Smūgių nebuvo jokių, spirta taip pat nebuvo. Nebuvo jokių nubrozdinimų lūpoje. Mėlynės buvo veide, jos jautri oda – tik prisilieti ir mėlynės. Ji buvo blaivi tuo metu, o sūnus ar buvo blaivus, ji nepamena, galimai buvo blaivus. Ne dažnai sūnus geria. Policijos pareigūnus, turbūt iškvietė, nes jie labai garsiai šaukė. Policijos pareigūnams nieko neaiškino, nesakė, kad buvo smurtauta jos atžvilgiu. Greitoji pagalba nebuvo atvykusi tą vakarą. Gerai pamena tos dienos aplinkybes. Policijos pareigūnams ir pasakė, kad suėmė, pasodino, o jie ją nufotografavo. Nesakė apie jokius kitus veiksmus, atliktus jos atžvilgiu. Į gydytojus ji nesikreipė. Susitaikė su A. P., nes sūnus atsiprašė jos dėl to, kad paėmė ir pasodino.
Peržiūrėjus įvykio metu padarytą vaizdo įrašą nukentėjusioji nurodė, kad dabar geriau atsimena aplinkybes, tada buvo pikta ant sūnaus, galėjo ką nori prikalbėti, kad jį nubausti. Tvirtina kad jis jai nespyrė, nesudavė. Tačiau tiksliai nepamena, ar sudavė. Prašė tikėti teisme duodamais parodymais, nes tada ji buvo pikta, norėjo jį nubausti. Ji nesikreipė, kad kas iškviestų policijos pareigūnus. Skambino jos pažįstamas, iš gailesčio.
Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba policijos pareigūnu. Pažįsta kaltinamąjį, nes buvo iškvietimas. Giminystės ryšiai jų nesieja. 2018-01-05 įvykį pamena, bet ne viską. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jis pamatė moterį, sėdinčią ir verkiančią kambaryje, kitame kambaryje buvo jos sūnus, jis vaikščiojo. Paklausus moters, kas nutiko, ji teigė, kad ją sūnus sumušė, trenkė du kartus į veidą ir spyrė į koją. Paklausus apie tai sūnaus – jis visa tai neigė. Moteris sakė, kad jie pasiimtų jos sūnų, nes jis smurtavo jos atžvilgiu, o sūnus tai neigė. Moteris teigė, kad dėl alkoholio kilo konfliktas. Atvykus bute buvo nukentėjusioji, jos sūnus ir dar vienas asmuo. Paraudimas buvo ant nukentėjusiosios kairės pusės veido, kojų neapžiūrėjo. Sūnus tikrai buvo neblaivus, o mama nepamena, ar buvo neblaivi. Kaltinamasis teigė, kad ne jis sumušė mamą, jis bandė kažką pasakyti rusiškai, tačiau liudytojas nesuprato dėl to, kad nesupranta rusų kalbos. Kolega jam tuo metu išvertė iš rusų kalbos, ką sakė kaltinamasis, todėl visa tai nurodyta tarnybiniame pranešime. Jis mamos atsiprašinėjo rusų kalba. Jo kolega filmavo. Kitas asmuo, buvęs ten, neprisistatė, tik pasakė, kad jis iškvietė policiją.
Liudytojas Z. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis Andrejus pažįstamas, jis jam nėra giminaitis ar šeimos narys. Jie geri pažįstami. 2018-01-05 jis buvo savo namuose. S. P. paskambino jam ir pasakė, kad ją mušė sūnus. Ji paprašė, kad jis iškviestų policiją, Jis paskambino į policiją ir viską pasakė, jo tuomet paklausė, ar reikalinga greitoji, jis pasakė, kad nežino, nes nėra įvykio vietoje. Greitoji pagalba atvažiavo greičiau nei policija. Jis užėjo į butą pas juos, S. sėdėjo ir verkė, matė ant jos veido, prie lūpų kraują. Jam atvykus pas juos į butą, A. nieko neaiškino, jis jo praktiškai nematė. Jam S. pasakė, kad jos sūnus ją mušė į galvą. Gydytojams pasakė konkrečiai, kad jai trenkė į veido sritį. Nepamena, ar S. jam sakė, jog jai sūnus spyrė. Kadangi jo mama buvo namie gulinti ir serganti tuo metu, tai jam vienu metu reikėjo būti ir pas mamą, ir pas S., todėl labai tiksliai nepamena dėl šios savo būsenos (rūpesčio). A. buvo neblaivus, o S. tik truputį išgėrusi, nes tuo metu buvo rusiškos Kalėdos. Jam nekilo abejonių dėl susižalojimo ant S. veido. Jis nebendravo su A. iki pareigūnų atvykimo, jis turbūt buvo savo kambaryje. A. atsirado tuomet, kai policija atvyko. Jis negirdėjo, kad A. būtų kažką sakęs. Atvykusi medikė jai suteikė medicininę pagalbą, vėliau atvyko policija. Tuo metu A. irgi buvo namie. Jis atvyko pas juos su greitąja pagalba. Tai ne pirmas atvejis, kai S. jam sakė, kad jos sūnus smurtauja prieš ją. Jo žiniomis, S. buvo kvietusi ir anksčiau policiją dėl sūnaus smurto jos atžvilgiu. Jis matė, kai išvedė A. Jis jam nieko nesakė, jis tik S. pasakė necenzūrinius žodžius. Jis nebandė atsiprašyti S., jis tik pasakė „ką tu darai?“. Nepamena, ką S. jam atsakė.
Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba greitosios pagalbos felčere. Iš matymo kaltinamasis pažįstamas, tačiau jis nėra nei giminė, nei artimas šeimos narys. Atvykus į iškvietimą, buvo vėlus vakaras, juos pasitiko prie laiptinės Z. R. Jis palydėjo juos iki ten, kur buvo nukentėjusioji, liudytojas, sūnus. Nukentėjusioji teigė, kad ją mušė sūnus. Ji vykti į ligoninę atsisakė. Nepamena, ar ji sakė, jog jai buvo spirta į koją. Ji rašė viską į kortelę, ką sakė nukentėjusioji. Nepamena, ar ant nukentėjusios veido buvo paraudimas. Sūnus tuo metu buvo kitame kambaryje, vaikščiojo po butą, nepamena ar sūnus su mama bendravo tuo metu. Sūnus kažką kalbėjo, tačiau negali atsakyti tiksliai ką. Kai atvyko policija, jie visi bendrai kalbėjo. A. tiesiog aiškino situaciją, jis nebuvo agresyvus. Jis buvo tikrai neblaivus, S. – jos nuomone, buvo blaivi, kadangi nuo jos nesklido nei kvapas, nei atrodė, kad būtų neblaivi. Jei S. būtų buvusi neblaivi, ji nebūtų jai davusi vaistų nuo kraujospūdžio ir raminamųjų. S. buvo susijaudinusi, ji iš karto atsisakė važiuoti į ligoninę. Žaizdų didelių ant jos nebuvo. Jie tikslinosi, kur S. buvo suduota, ji pasakė, kad kelis kartus jai trenkė per veidą su ranka. Liudytoja tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Viskas, kas ten parašyta, yra teisinga. Posėdžio metu ji susijaudino ir neteisingai nurodė, kad trenkė kelis kartus. Nepamena, ar nukentėjusiosios buvo sakoma apie spyrį jai į koją. Kas surašyta jos užpildytoje kortelėje, viskas ir buvo taip. Jei asmuo sako sužalojimus, tai jie viską ir pažymi toje kortelėje, nežiūrint į tai, ar smurto žymės matosi.
2018-01-06 apklaustas įtariamuoju A. P. parodė, kad jis gyvena bute esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama S. P. 2018-01-05 vakare jis buvo namuose, savo kambaryje gėrė alų. Mama jo paprašė duoti alaus. Jis nedavė alaus. Apie 22.30 val. jis išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė į jo kambarį užėjusius policijos pareigūnus, kurie jį pristatė į komisariatą. Dėl ko jį pristatė į komisariatą jis nežinojo, tik spėjo, kad tai jo mama iškvietė policiją dėl to, kad jis jai neduoda alkoholio. Jo mama jau ne pirmą kartą kviečia policiją dėl to, kad jis jai neduoda alkoholio. Jis atsakingai pareiškia, kad tarp jo ir mamos jokio konflikto nebuvo. Todėl jis ranka per veidą nesudavė, koja nespyrė ir jokiais būdais mamai fizinio skausmo nesukėlė. Pas juos nebuvo jokio fizinio kontakto. Daugiau apie įvykį nieko patikslinti negali (b. l. 60).
2018-03-28 pakartotinai apklaustas įtariamuoju A. P. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, neprisipažįsta ir lieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu (b. l. 62).
2018-01-31 apklausta liudytoja S. P. parodė, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų A. P. Pasinaudodama šia teise, atsisako duoti parodymus prieš jį. Dėl šio įvykio pareiškimo nerašys, į gydytojus ar ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Policiją 2018-01-05 kvietė ne ji, be to nori pridurti, kad savo sūnui A. P. jokių pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 11).
2018-02-01 apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad gal 2018-01-05, nepasakys, pagal atskirą grafiką, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. Z.. Patruliuojant Iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus muša savo motiną. Atvykus į vietą ir paskambinus į 20-tu numeriu pažymėtas duris, jas jiems atidarė prisistatyti atsisakęs vyriškis. Jis pasakė, kad yra nukentėjusiosios moters draugas, kuris atėjo į svečius. Apie įvykį pranešė jis, tačiau jis nori likti anonimu ir jokių savo duomenų nesakys, nes tai yra šeimos reikalas ir jis nesikiš. Užėjus į butą, kambaryje sėdėjo moteris. Vyr. Patrulis A. Z. pasiteiravo jos kas atsitiko. Tai, ką jiems pasakojo moteris, jie įrašė. Kadangi nelabai supranta rusiškai, tai su ja daugiau bendravo porininkas. Moteris jiems papasakojo, kad konflikto metu girtas sūnus A. P. jai vieną kartą ranka trenkė į veidą, praskėlė lūpą ir du kartus įspyrė į kairę koją. Į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios medicininės pagalbos medikai. Atvykę jie apžiūrėjo moterį vietoje, vykti su jais kartu į ligoninę ši atsisakė. Kai nukentėjusiąją apžiūrinėjo medikai, į kambarį atėjo akivaizdžiai girtas vyriškis, kaip vėliau nustatyta A. P. Kai jis sužinojo, kad reiks vykti kartu su jais į komisariatą, jis bandė motinos atsiprašyti, bet ši pastarajam griežtai pasakė, kad neatleis, nes jis ją sumušė. Tada jis rusiškai pakeltu tonu dar bandė kažką aiškinti, tačiau jie šiam pasiūlė apsirengti ir gražiuoju vykti su jais į komisariatą. Jiems apie konfliktą sulaikytasis nieko nepasakojo. Dar būnant bute, nukentėjusioji papasakojo, kad konfliktas su sūnumi kilo dėl alkoholio. Kaip suprato iš jos žodžių, tai ji nedavė sūnui išgerti daugiau alkoholio. Dėl šio iškvietimo surašė tarnybinį pranešimą, o vyriškį pagal smurto artimoje aplinkoje faktą pristatė į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 25).
2018-02-08 apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad 2018 m. sausio pradžioje, patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu J. G. Patruliuojant iš anksto nustatytu maršrutu, iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Šeškinėje, tikslaus adreso nepasakys, girtas sūnus muša savo motiną. Atvykus į vietą, paskambino į domofoną, tačiau lauko duris jiems atidarė kaimynas. Pakilo berods į penktą aukštą. Paskambinus į 20-tą butą, duris jiems atidarė pusamžis vyriškis. Užėjus į butą, svetainėje pamatė moteriškę ir 50-60 m. amžiaus vyriškį, kuris jiems papasakojo, kad atėjo pas savo kaimynę S. Dar jis pridūrė, kad čia būtent jis kvietė policiją, nes kaimynės S. sūnus ją užsipuolė ir sumušė. Pranešėjas kategoriškai atsisakė nurodyti savo duomenis, nes pasak jo, tai yra šeimos reikalas, o ne jo asmeninis. Jis pasiteiravo moters, buvusios kambaryje, kas atsitiko ir ji jam pusiau rusų, pusiau lietuvių kalba atsakė, kad jos sūnus A. P., būdamas girtas, jai pradžioje du kartus spyrė į koją, o vėliau vieną kartą trenkė į veidą ir praskėlė lūpą. Visą tai jis įrašė į kamerą. Moteris jiems dar pasakė, kad sūnus nuo pat ryto gėrė ir prašė jos pinigų alkoholiui, o kai ji pinigų nedavė, tai sūnus pradėjo smurtauti prieš ją. Pasak nukentėjusiosios, po to ji iš karto paskambino savo pažįstamam ir paprašė ateiti. Būtent jos pažįstamas iškvietė policiją ir greitąją. Jiems atvykus į butą, greitosios pagalbos medikai jau buvo įvykio vietoje. Jie apžiūrėjo nukentėjusiąją, bet vykti su jais kartu į ligoninę ji atsisakė. Būnant kambaryje su nukentėjusiąja, pranešėju ir medikais, į kambarį užėjo akivaizdžiai girtas vyriškis, kuris jiems atidarė buto duris. Kaip vėliau nustatyta tai buvo nukentėjusiosios S. P. sūnus A. P. Jis pradėjo aiškinti, kad motina atėmė jo „bambalį“ alaus ir jį išgėrė, o dabar neduoda jam pinigų alkoholiui ir dėl to jis jai trenkė. Kadangi jis buvo labai girtas ir alus jam tuo metu buvo svarbesnis, tai detalizuoti savo pasakojimo A. P. nesugebėjo. Kai jis sužinojo, kad reiks vykti į komisariatą, jis pradėjo prašyti motinos nerašyti pareiškimo, atšaukti policiją ir pan. S. P. jam griežtu tonu pareiškė, kad šį kartą tikrai neatleis, nes jis ją sumušė ir praskėlė lupą. Tada jis rusiškai keletą kartų nusikeikė, taip išreikšdamas motinai savo nepasitenkinimą. Jie jam pasiūlėme apsirengti ir vykti kartu su jais į komisariatą. Išeinant pro duris, motina jam dar pareiškė, kad jis alkoholikas, niekur nedirba, sėdi ant jos sprando ir ji jo nekenčia. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą A. P. buvo pristatytas į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 27).
2018-03-21 apklausta liudytoja L. D. parodė, kad 2018 m. sausio mėnesį dirbo GMP brigadoje. Iš dispečerinės buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, bute jau buvo policijos pareigūnai, vyresnio amžiaus moteris ir akivaizdžiai išgėręs vyriškis, kaip vėliau sužinojo, tos moters sūnus. Moteris jiems pasakė, kad jos neblaivus sūnus trenkė jai vieną kartą ranka per veidą šeiminio konflikto metu, apdraskė apatinę lūpą. Tai ji ir užrašė į greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę. Moters neblaivų sūnų išvežė policijos pareigūnai. Moteriškei davė kaptokrilio nuo spaudimo ir relaniumo nuo streso. Ji pergyveno, kad sūnus vėl grįš ir prasidės tas pats, kas buvo. Konflikto aplinkybių nukentėjusioji jiems nepasakojo. Davus vaistų moteriškei jie iš to buto išvažiavo ( b. l. 37).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 585-2018 (01), kurioje nurodyta, kad S. P. nustatytas paviršinis odos nubrozdinimas lūpoje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, galimai 2018-01-05. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu ( b. l. 35).
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 21–22).
Apžiūros protokolas, kuriame aprašytas peržiūrėtas policijos patrulių pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos su nukentėjusiosios pranešimu apie nusikaltimą (b. l. 23).
Bendrojo pagalbos centro pateiktų dviejų garso įrašų apžiūros protokolas ir jo vertimas (b. l. 43–46).
2018-01-06 policijos pareigūno A. M. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame fiksuota, jog atvykus į įvykio vietą, bute, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad neblaivus sūnus A. P. sudavė savo motinai S. P. vieną kartą per veidą ir du kartus spyrė koja. Konfliktas prasidėjo dėl alkoholio, nes motina paėmė sūnaus alkoholį. Greitoji medicinos pagalba moterei buvo suteikta įvykio vietoje (b. l. 8).
Alkotesterio 6810 Nr. AREN – 0217 rodmenys, kuriais užfiksuota, kad 2018-01-05 23.19 val. A. P. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo lygi 1,57 promilės alkoholio (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.
Nors kaltinamasis A. P. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, aiškino, kad nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko, tokie jo parodymai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, prieštarauja kitiems byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams, todėl teismas jais nesivadovauja. Be to, tardamas paskutinį žodį, A. P. patvirtino, kad yra kaltas, atsiprašė nukentėjusiosios.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad policijos pareigūnus dėl smurto iškvietė Z. R., kuris paaiškino, kad jam paskambinusi S. P. pasakė, kad ją mušė sūnus, paprašė iškviesti policiją. Z. R. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog atvykęs į butą, kuriame gyveno kaltinamasis ir nukentėjusioji, rado S. P. verkiančią, matė ant jos veido, prie lūpų kraują. Jam atvykus pas juos į butą, A. P. nieko neaiškino, jis jo praktiškai nematė. S. P. jam paaiškino, kad buvo mušama sūnaus, o vėliau, atvykusiems gydytojams, nurodė, kad jai buvo smogta į veido sritį.
Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirba greitosios pagalbos felčere. Atvykus pagal iškvietimą juos pasitiko prie laiptinės Z. R., o nukentėjusioji S. P. nurodė, kad buvo sumušta sūnaus, į ligoninę vykti atsisakė. Sūnus A. P. tuo metu buvo kitame kambaryje, vaikščiojo po butą, buvo akivaizdžiai neblaivus, S. P. –buvo blaivi, kadangi nuo jos nesklido nei kvapas, nebuvo jokių kitų girtumo požymių. S. P. pasakė, kad sūnus kelis kartus jai trenkė per veidą su ranka.
Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykus pagal iškvietimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pamatė S. P., sėdinčią ir verkiančią kambaryje, kitame kambaryje buvo jos sūnus, jis vaikščiojo. Paklausus moters, kas nutiko, ji nurodė, kad sūnus sumušė, trenkė į veidą ir spyrė į koją.
Teismo vertinimu, itin informatyvus yra vaizdo įrašas padarytas policijos pareigūnų iš karto atvykus į įvykio vietą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad S. P., būdama susijaudinusi, aiškiai nurodė, kad sūnus A. P. ją mušė – vieną kartą smogė į veidą, po to du kartus spyrė į koją.
Teismas daro išvadą, kad netikėti aptartais liudytojų Z. R., L. D., J. G. teisme duotais, taip pat pačios nukentėjusios S. P. iškarto po įvykio policijos pareigūnams duotais paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad S. P. yra kaltinamojo A. P. motina, todėl nors ir yra nukentėjusioji, jos parodymai teisme, kuriais iš esmės yra siekiama palengvinti sūnaus padėtį, vertintini kritiškai.
Taigi, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. P. 2018-01-05 apie 22.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su motina S. P. metu tyčia ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, po to du kartus spyrė į koją, ir taip nukentėjusiajai padarė paviršinį odos nubrozdinimą lūpoje. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 585-2018 (01) konstatuota, kad S. P. nustatytas paviršinis odos nubrozdinimas lūpoje padarytas paveikus kietu buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, galimai 2018-01-05, galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. P. yra nukentėjusiosios S. P. sūnus, jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, t. y. šeimos nariai ir artimi giminaičiai (BK 248 str. 2 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jo veika kaltinamajame akte kvalifikuotos tinkamai.
Bausmės skyrimo motyvai, baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymas
Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimą asmenį ir šeimos narį – motiną), padarymo aplinkybes.
Nusikalstamą veiką A. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismo vertinimu, jo girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: baustas administracine tvarka (b. l. 79–80), oficialiai nedirba.
Vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. P. BK 140 str. 2 d. numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 12 mėnesių bausmės terminą ir įpareigojant jį: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p.)
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-01-05 23.27 val. iki 2018-01-06 12.49 val. (1 para) (b. l. 52, 53), 1 sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Įvertinus tai, kad A. P. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš šeimos narį ir artimą giminaitį, kaip nurodė liudytojas Z. R. smurtauta buvo ne vieną kartą, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p.), šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) pap., 66 str., į A. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-05 23.27 val. iki 2018-01-06 12.49 val. (1 parą), 1 sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Paskirti A. P. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 9 (devynis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti A. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.