- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 1-1262-240/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01219-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- J. M.
- Kaltinamasis
- A. N.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:
1987-10-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d. – 2 metams laisvės atėmimo, BK 47¹ str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
1988-03-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 90 str. 3 d., 42 str., 43 – 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
1990-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3 d., 43 str. – laisvės atėmimu 5 m. 10 mėn. 21 d., pritaikius 1993-06-15 įstatymą „Dėl amnestijos” bausmė sumažinta 1/3;
1996-11-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. – 4 m. laisvės atėmimo, pritaikius 1999-11-25 įstatymą Nr. VIII-1439 paskirta bausmė sumažinta iki 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
2003-08-07 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 90 parų areštu;
2003-11-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 258 str. 2 d., 63 str.1, 2, 5 d. 2 p. – laisvės apribojimu 1 m.;
2005-07-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 2 MGL dydžio bauda;
2005-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2005-07-14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimo ir 250 litų bauda;
2008-09-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2009-06-09 nuosprendžiu) pagal LR BK 138 str. 1 d., 178 str. 1 d., 146 str. 2 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., - 6 m. laisvės atėmimo; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. N. 2014 m. spalio 5 d., apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto laiptinės koridoriuje, prie buto Nr. 5 durų, grasino žodžiais J. M. jį nužudyti: „dabar aš jus paštyrinsiu“ ir su rankos delne laikytu lenktiniu peiliu pribėgdamas prie jo bei peilio geležte įpjaudamas į jo kairės plaštakos, priglaustos prie krūtinės, nugarinį paviršių, tuo sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajam J. M. manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.;
Be to, kaltinamasis A. N. 2014 m. spalio 5 d., apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto laiptinės koridoriuje, prie buto Nr. 5 durų, žodžiu grasindamas J. M. jį nužudyti, lenktinio peilio geležte įpjovė jo kairės plaštakos nugarinį paviršių, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. M. odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, tokiu būdu nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Ėjo pas Giedrių, buvo tamsu, todėl įsijungė telefono prožektorių. Šviesdamas į duris ieškojo reikiamo buto numerio. Netyčia užkliuvo už įvairių daiktų, jie ėmė kristi, jis ėmė juos dėti atgal. Iš vieno buto išėjo nukentėjusysis J. M.. Nukentėjusiajam pasakė, kad ieško Giedriaus. Nukentėjusysis ėmė jį pulti, teigdamas, kad jokio Giedriaus čia nėra. Tarp jų liko konfliktas. J. M. sudavė kaltinamajam, išmušdamas dantį. Kaltinamasis dėl to niekur nesikreipė. Atsikėlęs po nukentėjusiojo smūgio kaltinamasis išsitraukė lenktinį peiliuką ir gynėsi. Gali būti, jog pasakė, kad nesiartintų, kad papjaus. Tai užtruko neilgai. Kaltinamasis pradėjo bėgti. Iš butų išėjo kiti kaimynai, bandė sugriebti kaltinamąjį. Kaltinamasis kažkokiam vyriškiui įpjovė ranką, norėdamas pabėgti. Kaltinamąjį sulaikė policijos pareigūnai. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs LR BPK 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (LR BPK 273 str.).
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo J. M. (t. 1, b. l. 28-30, 34-35), liudytojų R. M. (t. 1, b. l. 40-41), P. M. (t. 1, b. l. 50), A. R. (t. 1, b. l. 51) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis J. M. parodė, kad namo, kuriame jis gyvena, durys vakare yra užrakinamos, o atrakinamos apie 8 val. ryto. Jokie pašaliniai asmenys naktimis į namą nepatenka. Jo butas Nr. 5 yra namo antrame aukšte. 2014 m. spalio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, jis iš savo buto į laiptinės koridorių išnešė jam priklausančius daiktus, kuriuos ruošėsi išvežti. Daiktai buvo sudėti į skirtingų dydžių ir spalvų polietileninius maišelius bei palikti prie jo buto durų, namo antro aukšto laiptinės koridoriuje. Šiuos daiktus 2014 m. spalio 4 d. vakare, apie 23.00 val., matė tvarkingus. 2014 m. spalio 5 d., apie 05.30 val., jau buvo pabudęs. Tuo metu sūnus Povilas išeidinėjo į darbą. Išgirdo, kaip sūnus Povilas pasakė „ką darai“. Tada ir jis išėjo pro duris bei pamatė, jog kažkas už jo buto durų šviečia mobiliuoju telefonu į jo sukrautus daiktus. Sūnui pasakęs, kad nevėluotų į darbą, laiptinės koridoriuje uždegė šviesą. Tuomet pamatė jam nepažįstamą vyriškį, paklausė ką jis veikia. Vyriškis sakė nieko nepaėmęs, nors buvo sukrovęs į dėžes dalį nukentėjusiojo daiktų. Į klausimą, kaip vyriškis pateko į namą, šis neatsakė. Į laiptinės koridorių iš buto išėjo sutuoktinė Rasa, kuriai nukentėjusysis pasakė, kad daiktai perkrauti kitur, reikia iškviesti policiją. Rasa nuėjo į butą, paėmė mobilųjį telefoną ir vėl atėjusi į koridorių skambino policijai. Vyriškis išgirdo, kad kviečiama policija, kojomis spyrė bei rankos kumščiu sudavė į sieną, nerimavo, kad negali pabėgti. Sutuoktinė pasakė, kad vyriškio rankoje yra peilis. Jis tik tuomet pamatė vyriškio dešinės rankos delne sugniaužtą lenktinį peilį. Matėsi atlenkta peilio šviesiai pilko metalo dalis, skirta atidaryti konservams. Vyriškis, atsisukęs į juos ir įžūliai nusiteikęs jų atžvilgiu pasakė, kad „dabar aš jus paštyrinsiu“, iškart bėgo prie nukentėjusiojo. Bėgdamas link jo, vyriškis atlenktą lenktinio peilio geležtę laikė nukreipęs į jį. Nukentėjusysis pasitraukė į šoną, kairės rankos plaštaką priglausdamas prie krūtinės kairės pusės. Vyriškiui pribėgus arčiau jis kairės rankos plaštakos nugarinėje dalyje pajautė skausmą ir šilumą, pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis vyriškiui sakė padėti peilį, tačiau vyriškis, nors tuo metu jau turėjo galimybę pabėgti, vėl su peiliu puolė nukentėjusįjį. Šis rankomis jį stūmė nuo savęs, vyriškis nenurimo ir vėl puolė. Nukentėjusysis vėl rankomis jį stūmė nuo savęs. Vyriškis nebuvo nukritęs. Jam ruošiantis pabėgti, nukentėjusysis rankomis sugriebė už jo kojų, o vyriškis veidu nukrito ant medinių grindų bei medinių laiptų, kurių kraštai apkaustyti metaliniais kampuočiais. Nukentėjusysis, laikydamas jį už abiejų kojų, prisitraukė arčiau savęs ir užlaužė jo ranką, kurioje jis laikė peilį. Vyriškis peilio nepaleido, todėl užsuko tos rankos riešą. Peilis nukrito ant grindų ir jis jį koja nuspyrė toliau. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, vyriškį laikė veidu paguldytą ant grindų ir užlaužęs jo ranką. Vyriškis daugiau nieko jam nesakė. Kai sulaikė vyriškį, matė, kad laiptinėje buvo kaimynė J. M. su sugyventiniu. Netrukus atvažiavo policijos patruliai, kuriems perdavė sulaikytą vyriškį, kuris pasivadino A. N.. Patruliai vyriškį nuvežė į Santakos PK. Nukentėjusiajam buvo perrėžta kairės plaštakos nugarinė dalis, bėgo kraujas. Dėl jam padaryto kūno sužalojimo kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kurie jį apžiūrėjo. Į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, nes gydymas nebuvo reikalingas. Civilinį ieškinį pareikš teisme.
Liudytoja R. M. parodė, jog 2014 m. spalio mėnesio 3-4 d. jos sutuoktinis J. M. iš buto į bendrą laiptinės koridorių išnešė jiems priklausančius daiktus, kuriuos ruošėsi išvežti. 2014 m. spalio 5 d., apie 05.30 val., išgirdo, kaip sūnus Povilas ir sutuoktinis Jonas su kažkuo kalba, stovėdami už buto durų, koridoriuje. Jonas sakė; „ką čia darai, stovėk ramiai“, nepažįstamas vyriškas balsas atsakė: „aš nieko nepaėmiau, nieko nepavogiau“. Išėjusi į koridorių pamatė nepažįstamą vyriškį. Sūnui sutuoktinis liepė eiti į darbą. Ji taip pat pastebėjo, kad kai kurie jų daiktai buvo paimti iš savo vietų ir sukrauti į kartonines dėžes. Supratusi, kad vyriškis kėsinosi pavogti tuos daiktus, atsinešė mobilųjį telefoną ir skambino policijai. Tai išgirdęs vyriškis pradėjo nerimauti, smūgiavo bei spyrė į sieną, nes negalėjo pabėgti. Nustojęs smūgiuoti sieną, jis iš kelnių galinės dešinės kišenės išsitraukė peilį. Matė tik peilio geležtę, kuri buvo blizganti, šviesiai pilko metalo ir lenkta, skirta atidaryti konservams. Jonas vyriškiui sakė: „kam tau tas peilis, dėk ant žemės“, o šis, įžūliai nusiteikęs, sakė: „dabar aš jus paštyrinsiu“ ir, nukreipęs į priekį peilio geležtę bei mojuodamas juo prieš juos, bėgo link sutuoktinio Jono. Ji ir Jonas traukėsi nuo jo. Liudytoja nematė, kaip vyriškis sutuoktiniui sužalojo ranką. Tai pastebėjo tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nes jam kraujavo iš kairės plaštakos nugarinės dalies. Matė, kaip Jonas vyriškį rankomis nustūmė nuo savęs, tačiau šis, įžūliai nusiteikęs ir peilio geležtę atsukęs į Joną, vėl puolė. Jonas vyriškį vėl nustūmė nuo savęs. Vyriškiui ruošiantis pabėgti, Jonas pribėgo prie jo ir rankomis sugriebė už jo abiejų kojų bei patraukė į save, nuo ko šis iš inercijos veidu krito ant medinių laiptų, kurių kraštai apkaustyti metaliniais kampuočiais. Tuomet Jonas vyriškį už kojų prisitraukė arčiau savęs, užlaužė jo dešinę ranką, kurioje jis laikė peilį. Jonui stipriau užlaužus ranką vyriškis paleido peilį, kurį Jonas nuspyrė toliau. Tuomet pamatė kaimynę J. M.. Netrukus ji išėjo pasitikti policijos pareigūnų, nes namo pagrindinės durys, išeinančios į Stulginskio g., buvo užrakintos. Policijos patruliai sulaikė vyriškį. Vyriškis policijos patruliams pasivadino A. N.. Jonui buvo įpjauta kairės plaštakos nugarinė dalis, iš žaizdos bėgo kraujas.
Liudytojas P. M. parodė, kad gyvena kartu su motina R. M. ir tėvu J. M.. Namo durys, esančios iš Stulginskio g. pusės, maždaug nuo 22.00 val. yra užrakinamos, atrakinamos apie 7.00 val. ryto. Pašaliniai asmenys naktimis į namą neina. 2014 m. spalio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, kažkuris iš tėvų iš buto į laiptinės koridorių išnešė nenaujus daiktus, nes ruošėsi juos išvežti. Visi daiktai buvo sudėti į maišus. 2014 m. spalio 5 d., apie 05.30 val., jis, išėjęs iš buto, pamatė jam nepažįstamą vyriškį, stovintį koridoriuje prie sienos, už jų buto durų, kur buvo sukrauti daiktai. Jis jo paklausė, ką jis veikia, nes vyriškis rankoje laikė mobilųjį telefoną, kuriuo bandė pasišviesti. Vyriškis pasakė nieko nevogęs. Netrukus iš buto išėjo tėvas, kuris koridoriuje įjungė šviesą. Jis taip pat paklausė, ką vyriškis veikia. Vyriškis atsakė, jog nieko neėmė ir nieko nevogė. Netrukus į koridorių išėjo ir motina. Tėvai jam liepė eiti į darbą, nevėluoti. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo.
Liudytojas A. R. parodė, kad 2014 m. spalio 5 d. kartu su patruliu L. Č. patruliuojant tarnybiniu automobiliu, radijo šaukiniu „454“, apie 05.40 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš namo nenori išeiti nepažįstamas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu juos iš kiemo pusės juos pasitiko moteris, kuri pasivadino R. M.. Ji paaiškino, jog sulaikė vyriškį, kuris norėjo juos apvogti. Kartu su moterimi iš kiemo pusės įėjo į namo laiptinę, laiptais pakilo į antrą aukštą. Koridoriuje pamatė, jog vyriškis prie laiptų, vedančių ant namo stogo, laiko prispaudęs kitą vyriškį. Vyriškis buvo prispaustas veidu į medinius laiptus. Vyriškis, sulaikęs kitą vyriškį, paaiškino, kad jį bandė padurti peiliu, tačiau peilį iš rankos išmušė. Peilis buvo lenktinis, rausvos spalvos rankena, jo viena dalis, skirta atidaryti konservams, buvo atlenkta. Ant peilio atlenktos dalies kraujo nesimatė. Iš vyriškio perėmė sulaikytąjį vyriškį, kuris pasivadino A. N.. Matė, kad antro aukšto koridoriuje ant grindų buvo kelios dėžės, kuriose matėsi sukrauti kažkokie nenauji daiktai. A. N. nuvežė į Santakos PK.
Kaltinamojo A. N. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo J. M., liudytojų R. M., P. M., A. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2014-10-06 VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2575/14(02), kuria J. M. konstatuotas odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, padarytas galimai aštriu pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 38); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo A. N. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, ikiteisminio bei bylos nagrinėjimo teisme metu geranoriškai padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje.
Kaltinamojo A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus, juos padarė būdamas teistas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra registruotas darbo biržoje, sutinka atlyginti žalą, laiko tikslinga, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka), į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 42,00 Eur turtinės ir 400,00 Eur neturtinės nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodo, kad patirtos turtinės žalos sumą sudaro gydymui skirti medikamentai ir kelionės pas ekspertus išlaidos. Be to, nurodo, jog dėl kaltinamojo veikų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, po įvykio dar ilgai buvo perdėtai jautrus, dirglus, dvasiškai palūžęs. Dėl sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą.
Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys dėl 42,00 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo pripažintas, todėl tenkintinas.
Vertinant neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis J. M. dėl A. N. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliu fiziniu skausmu, patirtais dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, emociniu stresu, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
- peilis, saugomas Santakos PK, konfiskuotinas kaip nusikalstamų veikų įrankis, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;
- tamponas su kraujo pavyzdžiu, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;
- kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis bei kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, saugomi byloje, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 273 str., 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteisti jį:
pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus.
Taikyti A. N. atžvilgiu LR BK 64¹ str., paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (t. y. 4 mėnesiais).
Taikyti A. N. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios subendrintos bei trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. N.:
bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti registraciją darbo biržoje arba įsidarbinti;per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-10-05 05.40 val. iki 2014-10-06 12.10 val. (2 dienas).
Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento paėmimo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus asmens tapatybės kortelę Nr. 11215676 išduotą 2007-01-17 Kaišiadorių PK MP (63), grąžinti A. N..
Priteisti iš A. N. nukentėjusiajam J. M. 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti:
- peilį, saugomą Santakos PK, konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų įrankį, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
- tamponą su kraujo pavyzdžiu, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
- kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis bei kompaktinis diską su BPC garso įrašu, saugomus byloje, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.