- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- 2YT-4084-1028/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01243-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pareiškėjas
- Rimvydo J
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., V. G., VĮ „Turto bankas“, VMI prie LR FM, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Rimvydo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š., V. G., VĮ „Turto bankas“, VMI prie LR FM, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Rimvydas J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. L. Š. nuosavybės teise priklausiusią 1/2 buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančio pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Šiauliuose, 0,0660 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini).), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei jos kitą turtą ir turtines teises, pradėdamas po jos mirties 2004-04-28 šį turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu.
Nurodo, kad Rimvydas J. Š. ir L. Š. 1980-08-29 sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Taip pat (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. Š.. L. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Sūnus R. Š. motinos mirties metu buvo pilnametis. Mirus sutuoktinei L. Š. perėmė ir pradėjo valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Visu L. Š. turtu rūpinosi kaip savo, t. y. jį tvarkė, prižiūrėjo, gerino jo būklę, mokėjo su nekilnojamojo turto eksploatacija susijusius mokesčius. Prižiūrėjo ir tvarkė bei naudojosi ne tik nekilnojamuoju turtu, bet ir jos paliktais daiktais, baldais, namų apyvokos daiktais. Kadangi jų sūnus R. Š. L. Š. paliktą turtą valdyti leido ir niekada nepriekaištavo, viską, ką ji paliko, valdė ir valdo pareiškėjas. Į notarą dėl turto paveldėjimo per teisės aktų nustatytą terminą nesikreipė dėl to, kad manė, jog užteks tik faktiškai pradėti valdyti palikimą iškart po L. Š. mirties. Jokie kiti asmenys per teisės aktų nustatytą terminą į notarą taip pat nesikreipė dėl turto paveldėjimo. Juridinį faktą būtina nustatyti tam, kad galėtų įregistruoti turtą kaip asmeninę nuosavybę bei galėtų juo laisvai disponuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepime nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime nurodė, kad pareiškimui prieštarauja. Atsiliepime nurodoma, kad jo ir tėvo R. J. Š. tarpusavio santykiai yra geri, tačiau R. Š. nesutinka su pareiškime nurodytu R.J. Š. tvirtinimu, kad R. Š. sutinka su aptariamo nekilnojamojo turto perleidimu vienasmeniškai tėvo nuosavybei. Priešingai, tiek R. Š., tiek V. G. ne kartą žodžiu išreiškė valią, kad nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso jiems trims lygiomis dalimis ir tikslinga šio turto valdymą išlaikyti kaip įmanoma ilgiau, neskubant parduoti. R. Š. nesutinka, kad tėvas įgytų visą mirusios motinos palikimą ir yra suinteresuotas gauti jam priklausančią palikimo dalį pagal įstatymą. Maždaug nuo 2001 metų R. Š. išvyko gyventi į Nyderlandus, o nuo 2004 metų persikraustė gyventi į Jungtinę Karalystę, kur su savo šeima gyvena iki šiol. Nors tai apsunkina galimybes rūpintis palikėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu tiesiogiai, tačiau R. Š. palaikydamas tamprius santykius su tėvu ir dažnai bendraudamas ryšio priemonėmis, ne visada siūlė atlikti periodinius mokėjimus, padengiant išlaidas už komunalines ir kitas paslaugas. Deja, pareiškėjas šios paramos atsisako iki šiol, tad R. Š. duodavo po keletą tūkstančių litų/eurų grynais, kai tėvas ir sūnus apsilankydavo vienas pas kitą svečiuose. Kadangi šalis sieja abipusis pasitikėjimas, rašytiniai susitarimai, patvirtinantys pinigų priėmimą - perdavimą sudarinėjami nebuvo. R. Š. žiniomis, jo brolis V. G. taip pat davė grynųjų pinigų palikėjos nekilnojamojo turto išlaikymui ir ne kartą siūlėsi prisidėti prie komunalinių mokesčių mokėjimo, tačiau tėvas kategoriškai atsisakė bet kokios paramos, nurodydamas, jog pinigų jam nereikia, jis yra buto bendrasavininkas ir rūpindamasis jam priklausančia 1/2 buto dalimi, neišvengiamai pasirūpina ir kita dalimi, kuri iš esmės nesukelia jokių papildomų išlaidų. Šalys palaiko šiltus, draugiškus ir šeimyniškus tarpusavio santykius, tad sūnūs tėvo valią priėmė geranoriškai. R. Š. neabejoja, kad tėvo noras įgyti aptariamą nekilnojamąjį turtą yra lydimas geriausių ketinimų, nesiekiant pakenkti ir/arba pažeisti kitų įpėdinių turtines teises, nes tėvas ne kartą buvo užsiminęs apie buto pardavimą ir dalies gautų pinigų atidavimą R. Š., tačiau ilgainiui šie klausimai buvo vis atidedami. Tuo tarpu R. Š. yra suinteresuotas apsaugoti tėvo turtinius interesus, užtikrinant, kad R. Š. atsisakius palikimo dalies ir tėvui pardavus butą, pastarasis neliks be gyvenamosios vietos apskritai. Taip pat R. Š. yra suinteresuotas, kad už būsto pardavimą gauti pinigai būtų panaudoti naujo būsto įsigijimui ir jame tėvas galėtų komfortabiliai gyventi iki amžiaus galo, tačiau yra linkęs abejoti šių tikslų įgyvendinimu dėl šių priežasčių: pareiškėjas yra garbaus 80 metų amžiaus, tad galimai negalės užtikrinti, kad už turto pardavimą gauti pinigai būtų tikslingai panaudoti naujo būsto įsigijimui arba geranoriškai padalinti sūnums; aptariamas butas be R. Š. ir V. G. žinios yra pardavinėjamas nekilnojamojo turto skelbimų portale; R. Š. žiniomis, šiuo metu tėvas gyvena su jaunesnio amžiaus moterimi, tad neatmetama galimybė, kad tėvu gali būti manipuliuojama, siekiant įgyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nes tiek apie siekį įgyti palikėjos turtą, tiek apie turto pardavinėjimą R. Š. sužinojo visiškai atsitiktinai, savo pastangomis. Dėl šių priežasčių R. Š. nesutinka su pareiškimu ir siekia apginti savo turtines teises į palikėjos paliktą nekilnojamąjį turtą, kad šis būtų padalintas teisėtiems įpėdiniams pagal įstatymą. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas turėjo teisę pateikti pareiškimą arba pradėti faktiškai valdyti palikėjai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį. Atsižvelgiant į pareiškimą ir jo priedus, nepateikta duomenų apie laiku paduotą pareiškimą ir/arba išrašų apie 2004 metais atliktas įmokas nekilnojamojo turto išlaikymui. Be kita ko, net ir tuo atveju, jeigu tokie kvitai būtų pateikti, tai savaime nereikštų faktinio turto valdymo, nes tiek iki palikėjos mirties, tiek po jos, pareiškėjui nuosavybės teise priklausė 1/2 buto, tad jis visada turėjo pareigą pasirūpinti šios dalies buto išlaikymu. Taip pat palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo paskirties žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje. Pareiškėjas vienasmeniškai naudojasi šiuo žemės sklypu, jame plėtoja sodininkystę, asmeniniam naudojimui augina daržoves, vaisius ir poilsiauja, kas prilygintina ne faktiniam sklypo valdymui, o elementariam naudojimuisi šia žeme. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad pareiškėjas jam nepriklausančią palikimo dalį valdo panaudos pagrindais - neatlygintinai naudodamasis palikėjai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, kas neprilygintina palikimo priėmimui faktiniu valdymu. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. perdavė keletą tūkstančių litų/eurų grynais, siekdamas pagerinti tėvo finansinę būklę, o periodinio išlaikymo ir didesnės paramos pareiškėjas atsisakė, manytina, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas vienasmeniškai, faktiniu valdymu perėmė palikėjos turtą visa apimtimi. Palikėja turi du biologinius sūnus, kurie pripažintini lygiateisiais įpėdiniais. Kadangi R. Š. yra pirmos eilės įpėdinis ir suinteresuotas įstatymiškai jam priklausančios palikimo dalies įgijimu bei realizavimu, nėra pagrindo pripažinti, jog visas palikėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas faktiniu valdymu pereina pareiškėjui, nes toks išaiškinimas pažeistų ne tik R. Š., bet ir V. G. interesus.
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime nurodė, kad pareiškimui prieštarauja. Atsiliepime be analogiškų aplinkybių, kaip ir R. Š. atsiliepime, nurodoma, kad V. G. ne kartą prisidėjo prie motinai priklausiusio nekilnojamojo turto išlaikymo duodamas pinigų grynais. Be to, siūlė apmokėti išlaidas už komunalines paslaugas, tačiau pareiškėjas to kategoriškai atsisakė, nurodydamas, jog pinigų jam nereikia. Pareiškėjas jam nepriklausančią palikimo dalį valdo panaudos pagrindais - neatlygintinai naudodamasis palikėjai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, kas neprilygintina palikimo priėmimui faktiniu valdymu. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. kartu su broliu R. Š. perdavė keletą tūkstančių litų/eurų grynais, siekdami pagerinti tėvo finansinę būklę, rūpinantis motinai priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, o periodinio išlaikymo ir didesnės paramos pareiškėjas atsisakė, nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas vienasmeniškai, faktiniu valdymu perėmė palikėjos turtą visa apimtimi. Vieno įpėdinio palikimo priėmimas kuriuo nors iš įstatyme įtvirtintų būdų neužkerta kelio ir kitiems įpėdiniams priimti šį palikimą.
Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas turi sūnų R. Š. (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) mirė L. Š., kuri buvo susituokusi su pareiškėju (b. l. 7). Pareiškėjos vardu yra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 8-11), įgyto santuokos metu. Pareiškėjas rūpinasi nurodytu nekilnojamuoju turtu (b. l. 12-52). L. Š. turi sūnų iš ankstesnės santuokos V. G. (b. l. 85-88). Byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo neužvesta. Pagal 2018-04-03 medicininį pažymėjimą pareiškėjas šiuo metu psichiškai sveikas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais matyti, kad jis, kaip pusės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, jame gyveno dar gerokai iki L. Š. mirties, o po jos mirties rūpinosi ne tik savo dalimi, bet ir L. Š. dalimi kaip savu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas moka mokesčius ir už sodo sklypą, išmokėjo mokestį už namo, kuriame yra butas, renovaciją, moka už butą visus mokesčius, įsiskolinimo nėra. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus daryti išvadą, kad pareiškėjas faktiškai paveldėtinų buto ir žemės sklypo nevaldo, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl užtenka vien fakto, kad pareiškėjas pradėjo valdyti paveldėtiną buto dalį arba žemės sklypo dalį, kad būtų laikomas priėmusiu visą palikimą. Net ir suinteresuoti asmenys R. Š. ir V. G. savo atsiliepimais patvirtina, kad pareiškėjas rūpinasi tiek paveldėtina 1/2 buto adresu (duomenys neskelbtini), tiek naudojasi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (pagal mokėjimo dokumentus - (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), jame plėtoja sodininkystę, asmeniniam naudojimui augina daržoves, vaisius ir poilsiauja. Pareiškėjas nurodė, kad prižiūrėjo ir tvarkė bei naudojosi ne tik nekilnojamuoju turtu, bet ir L. Š. paliktais daiktais, baldais, namų apyvokos daiktais.
Suinteresuoti asmenys R. Š. ir V. G. nurodo, kad pareiškėjas rūpindamasis jam priklausančia 1/2 buto dalimi, neišvengiamai pasirūpina ir kita dalimi, kuri iš esmės nesukelia jokių papildomų išlaidų, jis visada turėjo pareigą pasirūpinti dalies buto išlaikymu, naudojasi žemės sklypu, kas prilygintina ne faktiniam sklypo valdymui, o elementariam naudojimuisi šia žeme, dėl ko tokie veiksmai nelaikytini palikimo priėmimu valdymu. Su tokia nuomone sutikti nėra jokio pagrindo. Gyvenimas bute, naudojimasis butu, žemės sklypu ir yra faktinis šių objektų valdymas. Mokesčių mokėjimas už butą bei žemę yra rūpinimasis turtu kaip savu. Byloje yra pateikti duomenys, kad byla pas notarą dėl L. Š. turto paveldėjimo nėra užvesta. Tai reiškia, kad per 14 metų niekas kitas paveldėtojo teisių įgyvendinti jokia forma nesiėmė. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų apie mokamus mokesčius, turtas nėra bešeimininkis – juo rūpinasi būtent pareiškėjas. Taigi, galima daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys R. Š. ir V. G. tokiai išvadai prieštaraujančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad R. Š., jo paties teigimu, nuo 2001 metų net nebegyvena Lietuvoje, o V. G. gyvena Kaune.
Suinteresuoti asmenys R. Š. ir V. G. iš esmės klaidingai supranta pareiškėjo prašomo nustatyti juridinio fakto prasmę. Tokio fakto nustatymas nereiškia, kad tokiu būdu užkertamas kelias savo dalį paveldėti ir suinteresuotiems asmenims R. Š. bei V. G.. Suinteresuoti asmenys R. Š. ir V. G., jei tam yra pagrindas, taip pat gali kreiptis dėl juridinio fakto, kad jie priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nustatymo (nors tokiam faktui nustatyti suinteresuoti asmenys šiuo metu objektyvių duomenų nėra pateikę), arba prašyti teismo atnaujinti terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau suinteresuoti asmenys R. Š. ir V. G. negali prieštarauti pareiškėjo pareiškimui vien tuo pagrindu, kad suinteresuoti asmenys taip pat pageidauja paveldėti savo dalį.
Taip pat nepagrįsti argumentai ir apie tai, kad pareiškėjas yra garbaus 80 metų amžiaus, tad galimai negalės užtikrinti, kad už turto pardavimą gauti pinigai būtų tikslingai panaudoti naujo būsto įsigijimui arba geranoriškai padalinti sūnums ir kt. Pareiškėjas pateikė pažymą, kad yra psichiškai sveikas, todėl nėra pagrindo abejoti jo galimybe tinkamai įgyvendinti savo teises. Tuo tarpu asmuo su savo nuosavybe, įskaitant ir paveldėtą turtą, turi teisę elgtis savo nuožiūra, todėl kiti suinteresuotų asmenų argumentai neturi reikšmės sprendimui priimti.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.).
Patenkinus pareiškimą suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Kita vertus, suinteresuoti asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė. Taip pat pastebėtina, kad ypatingojoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Rimvydas J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.