- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-157-159/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Ieškovas
- B. M.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-157-159/2007
Teisėja Stanislava Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija
2007 m. kovo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Jolantai Aukštuolienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Rolandui Andriuškevičiui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3799-37/2006 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam asmeniui V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. M. 2006-03-29 pateikė ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto VPK ir trečiajam asmeniui V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo. Nurodė, kad 2005-03-22 Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus kieme, adresas (duomenys neskelbtini), ją sukandžiojo šuo. Ieškovei sutrikdyta sveikata, suplėšyti rūbai, padaryta materialinė ir moralinė žala. Dėl šio įvykio B. M. patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, fizinį skausmą ir nepatogumą, dėl to sumažėjo jos bendravimo ir darbo galimybės, buvo nedarbinga du mėnesius. Prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 470 Lt turtinės žalos, 5 000 Lt neturtinės žalos, penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-11-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš Klaipėdos miesto VPK B. M. 1 469,79 Lt turtinės žalos bei 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio dalį dėl penkių procentų metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo teismas atmetė (b.l. 72-73).
Dėl minėto sprendimo atsakovas Klaipėdos miesto VPK 2006-12-05 padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtą 92,09 Lt žyminį mokestį. Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas įrodė, jog dėl šuns ieškovei padarytos žalos atsakovei neatsiranda civilinė atsakomybė. Nors žalą padarius gyvūnui jo valdytojui atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau nagrinėjamu atveju yra nukentėjusiojo asmens tyčia ar neatsargumas. Šią aplinkybę įrodo tai, jog ieškovė į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ėjo ne pro viešą (oficialų) įėjimą į įstaigą, o pro kiemą, kur yra garažai ir kitos pagalbinės patalpos. Ieškovė nekreipė dėmesio į ženklą, kabantį ant pastato sienos bei įspėjantį, jog kieme yra piktas šuo. Atsakovas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių šuns laikymą, todėl šiuo atveju nėra atsakovo neteisėtos veikos, taigi nėra nė vieno iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų (b.l. 75-77).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais bei bylos rašytiniais įrodymais, teismo sprendime konstatavo, kad 2005-03-22 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovę B. M. apkandžiojo Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui priklausantis šuo, t. y. B. M.buvo padarytas odos nubrozdinimas ir paviršinė žaizda kairėje rankoje, poodinė kraujosruva kairio sėdmens kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti dėl kieto bukabriaunio daikto poveikio, gali būti, kad šuns dantimis, ir B. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta iki 10 dienų (b.l. 5, 5a, 36). B. M. taip pat buvo suplėšyti rūbai – paltas ir sijonas.
Apelianto teigimu, nei Klaipėdos miesto 1-asis PK, atlikęs tyrimą pagal B. M. pareiškimą, nei Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kontroliuojanti Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-11-25 sprendimu Nr. 1-408, laikymąsi nenustatė Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, kaip institucijos, atsakingos už šuns priežiūrą, pažeidimų ir netaikė teisės aktuose numatytų sankcijų dėl šuns laikymo. Apeliantui, t. y. Klaipėdos vyriausiajam policijos komisariatui, nepažeidus teisės aktų, reglamentuojančių šunų laikymą, nėra neteisėtos veikos bei nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, nes apeliantas apeliaciniame skunde pripažino, jog gyvūnui padarius žalą atsakomybė atsiranda be kaltės, t. y. ir nesant keturių civilinės atsakomybės sąlygų (pagrindų).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad LR CK 6.267 str. yra specialioji norma, nustatanti savininko arba asmens, prižiūrinčio gyvūną, atsakomybę ir kad gyvūnui padarius žalą atsakomybė atsiranda be kaltės, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.).
Apelianto teigimu ieškovė B. M. į Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus administracinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo ne pro oficialų įėjimą į įstaigą, t. y. iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau per kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nekreipdama dėmesio, kad ant sienos kabojo ženklas, draudžiantis eiti į kiemą ir kad kieme yra šuo. Apeliantui į bylą pateikus įrodymus – teritorijos plano kopiją bei fotonuotraukas – apeliantas mano, jog buvo įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo asmens tyčią arba neatsargumą, todėl apeliantas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
Byloje esančioje fotonuotraukoje užfiksuotas privažiavimas prie Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje nuotraukoje matyti, užrašas „Neiti į kiemą, kieme šuo“ (b.l. 30). Iš ieškovės B. M. paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti, kad ji ne kartą būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės kiemu eidavo į administracinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kieme šuns nebūdavo, tačiau 2005-03-22 šuo ją puolė iš nugaros, šuo buvo agresyvus.
Ieškovei B. M. nurodžius tokias jos 2005-03-22 šuns užpuolimo bei apkandžiojimo ir jos rūbų sudraskymo aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, kad dėl ginčijamo įvykio buvo ieškovės tyčia ar didelis neatsargumas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, kad pagal LR CK 6.263 str. 1 d. nuostatas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, t. y. atsakovas turi laikyti šunį taip, kad jis neužpultų ir pririštas nepasiektų dienos metu einančių žmonių. Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad tas pats šuo apkandžiojo ne tik B. M., bet dar ir tris kitus asmenis (b.l. 51).
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-06 sprendimą palikti nepakeistą.