- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- II-219-659/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03113-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovei R. Z., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-07-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-65830416-16 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas) 2016-07-11 priėmė nutarimą, kuriuo D. P., už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51²⁴ straipsnio 2 dalyje, 5 dalyje ir 11 dalyje, padarymą bei vadovaujantis ATPK 33 str., paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 1448 Eur dydžio baudą. Nuobauda paskirta už tai, kad 2016-07-01 atlikus patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-316), nustatyta, kad A. Z. firma 2015 m. patiekė vidaus rinkai 0,163 t apmokestinamųjų gaminių (nešiojamųjų baterijų) ir kaip apmokestinamųjų gaminių importuotoja, iki 2016-03-01 nepateikė Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos už 2015 m., tuo pažeidė 1998-06-16 LR Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34¹⁵ str. 1 d. 7 p. ir 2009-05-27 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 „Dėl gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 3.2 p. 2016-07-01 taip pat nustatyta, kad A. Z. firma 2015 m. tiekė vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius – baterijas, per tris mėnesius nuo vidaus tiekimo rinkai dienos neužsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade. Apmokestinamieji gaminiai į vidaus rinką išleisti nuo 2015-01-02, užsiregistruoti sąvade privalėjo per tris mėnesius, t.y. iki 2015-04-02. Tuo pažeidė LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų „Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių II sk. 5 punktą. 2016-07-01 nustatyta, kad A. Z. firma 2015 m. neorganizavo po jos LR vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų naudojimų susidariusių baterijų atliekų tvarkymo, nebuvo įsteigusi organizacijos ir nebuvo organizacijos, turinčios teisę organizuoti baterijų atliekų tvarkymą nare, tuo pažeidė 1998-06-16 LR Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34¹⁵ str. 1 d. 2-4 ir 6 p.
2016-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas D. P. skundas, kuriuo prašoma jai 2016-07-11 nutarimu paskirtą nuobaudą sušvelninti ir skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje, numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, numatytą sankcijoje. Skunde nurodoma, kad už A. Z. firmos apmokestinamųjų gaminių apskaitą ir ataskaitų teikimą buvo atsakinga ji. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, po patikrinimo akte nustatytų pažeidimų, klaidas ištaisė.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo atsižvelgta į tai, kad pažeidėja nuoširdžiai gailisi, todėl įvertinę šią aplinkybę paskyrė minimalias įstatymo numatytas nuobaudas. Kadangi pareiškėja buvo baudžiama ne už savo asmeninius pažeidimus, o pagal darbo vykdomas funkcijas, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų nebuvo pagrindo. Nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo palikti 2016-07-11 priimtą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė ir paaiškino, kad buvo atliktas patikrinimas A. Z. firmoje už 2015 metų apmokestinamų gaminių taršos mokesčio apskaičiavimo tikslingumą, mokesčių sumokėjimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta keletas pažeidimų. Kadangi įmonėje už apmokestinamų gaminių apskaitą vadovo įsakymu buvau paskirta ji, tai atsakomybė tenka jai. Buvo surašytas APT protokolas ir skirta bauda - 1446 eurai. Jaučiasi nubausta šiek tiek per stipriai. Vienas iš nustatytų pažeidimų buvo, kad nepateikė už 2015 m. apmokestinamų gaminių teršimo ataskaitos, atliekų tvarkymo ataskaitos aplinkos apsaugos departamentui. Analogiška deklaracija su kiekiais ir sumomis laiku pateikė VMI, sumokėjo mokestį. Neatkreipė dėmesio, jog analogišką deklaraciją reikia pateikti ir aplinkos apsaugos departamentui. Nuslėpti tikrai nieko nenorėjo, nes kiekiai yra įrašyti į deklaraciją, pagal vedamus žurnalus, apskaita buvo tvarkoma, sąrašas apmokestinamų gaminių buvo sudarytas. Apskaitą vedė kas ketvirtį. Remiantis tais skaičiais pateikė deklaraciją. O kad tokią pat deklaraciją reikia pateikti aplinkos apsaugos departamentui, kažkaip užmiršo. Pagalvojo, kad pateikdama deklaraciją VMI, įvykdė savo prievoles. Nieko nenuslėpė, biudžetui viską sumokėjo. Kitas pažeidimas buvo tas, kad neįregistravo įmonės į gamintojų ir importuotojų sąvadą. Tame sąvade jie jau buvo užsiregistravę, kaip pakuotės importuotojai. Taisyklėse buvo paminėta, kad registruotis reikia tik vieną kartą, todėl suprato, kad vieną kartą užregistravo įmonę ir daugiau registruoti nebereikia. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad įmonei reikia registruotis atskirai kaip pakuotės importuotojams ir apmokestinamų gaminių importuotojams. Iš karto ištaisė savo klaidą ir patikrino registracijos lapą. Lygiai taip pat nieko nenorėjo nuslėpti, tikėdama, kad jau yra tame registre, manė, kad to užtenka. Trečias pažeidimas buvo, kad jie kaip įmonė, nedalyvavo ir neorganizavo baterijų atliekų tvarkymo. Šį tvarkymą buvo galima organizuoti individualiai arba dalyvauti kitose asociacijose, kurios organizuoja tą atliekų tvarkymą. Įmonės veikla yra prekyba, prekiauja avalyne. Tas baterijas jie nusipirko kaip kasos prekę, tai buvo tikrai ne pagrindinė prekė. Manė, kad patys tvarkysis tas atliekas. Buvo padarytos dėžutės surinkti toms atliekoms, skelbimai pagal reikalavimus, informacija pateikė pirkėjams apie baterijų žalą žmogui ir gamtai, tačiau pirkėjai nenešė ir nematė tų atliekų į jų padarytas dėžutes. Jie neturėjo tų atliekų, jos nebuvo susidariusios, negalėjo jų tvarkyti ir utilizuoti. Pirkėjams nebuvo aktualu, einant pirkti avalynės, nešti ir mesti baterijas į tas dėžutes. Jei būtų susidarę tos atliekos, būtų kreipęsi į tas organizacijas, kurios užsiimta atliekų tvarkymu. Kai paaiškėjo, jog nepakanka šių jų pastangų, sudarė sutartį su gamintojų ir importuotojų asociacija ir ji perėmė jų tas prievoles tvarkyti baterijas. A. Z. firma nepadarė tokios didelės žalos, kadangi tų atliekų neturėjo, biudžetui mokestis už atliekų tvarkymą buvo sumokėtas. Tokios buvo jos klaidos, už kurias buvo nubausta. Tikrai nieko nuslėpti nenorėjo, stengėsi tvarkyti apskaitą, stengėsi laikytis tų reikalavimų. Kažkokių netikslumų padarė. Sutinka, kad klaidos yra padarytos ir sutinka būti nubausta, bet norėtų, kad būtų sušvelninta ta nuobauda. Kadangi A. Z. firma yra individuali, vadovas leido suprasti, kad ji buvo paskirta atsakinga, todėl turėjo išsiaiškinti iki galo ir nuobaudos išieškojimas būtų iš jos asmeninės sąskaitos. Suma yra didelė.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė R. Z. paaiškino, kad
ginčo dėl faktinių aplinkybių kaip ir nėra. D. P. pripažįsta padariusi pažeidimą, dėl neatidumo, dėl netinkamų teisės aktų supratimo. Mato, kad šio pažeidimo pobūdis, gal ir per griežtas šiuo atžvilgiu. Jie vadovavosi įstatymais. Paaiškėjus, kad bauda būtų išieškoma asmeniškai iš D. P. sąskaitos, atsižvelgiant į tai departamentas neprieštarauja, kad nuobauda būtų sumažinta ir palaiko D. P. prašymą. Žiūrint į visą pažeidimo esmę nuobauda yra per griežta, nes klaidos buvo nedelsiant ištaisytos, sumokėti mokesčiai, realios žalos kaip ir nėra padaryta.
Skundas tenkintinas.
ATPK 51²⁴ straipsnyje numatyta atsakomybę už apmokestinamųjų gaminių ir jų atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad D. P. buvo nubausta už tris pažeidimus, t.y. už tai, kad nepateikė iki nustatytų terminų apmokestinamųjų gaminių tiekimo rinkai apskaitos ataskaitų (ATPK 51²⁴ str. 2 d.), tiekė rinkai apmokestinamuosius gaminius neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade (51²⁴ str. 5 d.) bei už tai, kad nedalyvavo organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas.
Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat neneigia padaręs teisės pažeidimus, tačiau nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad pagrindu jam paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą yra tai, kad ji baudžiama pirmą kartą, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, taip pat, kad iš kart po pažeidimų nustatymo, visos klaidos buvo pašalintos, reali žala nepadaryta, visi mokesčiai valstybės biudžetu sumokėti. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė taip pat pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju paskirta nuobauda yra per griežta, nes A. Z. įmonė yra individuali ir šią nuobaudą iš savo asmeninių lėšų turės vykdyti pati D. P..
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes akivaizdu, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. P. paskyrus švelnesnes nuobaudas, nei ATPK 51²⁴ str. 2 d., 5 d., 11 d. numatytos minimalios.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. P. skundą tenkinti.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-07-11 nutarimą, kuriuo D. P. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51²⁴ str. 2 d., 5 d., 11 d., paskirta administracinė nuobauda – 1448 Eur, pakeisti.
D. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 51²⁴ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 51²⁴ straipsnio 5 dalyje, padarymą - 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 51²⁴ straipsnio 11 dalyje, padarymą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. P. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.