Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuo 2005-05-23 įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-22 A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-08-21, apie 10.20 val., Debreceno g. 36, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimu A. G. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1158,00 Eur bauda. Transporto priemonę Peugeot 306, valst. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti jos savininkui.

Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-28 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimas panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimo teismui žinomos jo gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko. Atvesdinti policijos pagalba pažeidėjo taip pat nepavyko, VRM CDB duomenimis, A. G. gyvenamosios vietos nedeklaravo, niekur nedirba. Teismas sprendžia, kad išvykęs iš gyvenamosios vietos ir nepranešęs apie buvimo vietą, E. G. nesirūpina administracinio teisės pažeidimo byla, vengia atvykti į teismą, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Rašydamas paaiškinimą 2015-08-22 A. G. pripažino padaręs pažeidimą. Nurodė, kad įvykio dieną su pažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Užsinorėjo aplankyti buvusią draugę, todėl Simonos paprašė jos draugui priklausančio automobilio raktelius, jai pasakė, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Važiuojant pas draugę Debreceno g. sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į sustojusį džipą. Įvykus avarijai iš automobilio išlipo pro langą ir pabėgo (b.l. 8).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. K. (D. K.) parodė, kad A. G. jis pažįsta. Parodė, kad automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko 2015 m. vasarą, tačiau transporto priemonės „Regitroje“ savo vardu neįregistravo. Pats teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, ketino automobilį suremontuoti ir brangiau parduoti. Automobilį pastatė prie Baltijos pr. 4-o namo. 2015-08-20 kartu su drauge Simona ir keliais jos pažįstamais asmenimis, tarp kurių buvo ir A. G., vartojo alkoholinius gėrimu. Susipyko su savo drauge ir išėjo. Simona atėmė iš jo automobilio užvedimo raktelius, kad būdamas neblaivus nevairuotų automobilio. Vėliau sužinojo, kad jo automobilis yra sudaužytas. Simona pasakojo, kad jam, D. K., išėjus, gėrė alkoholinius gėrimus, automobilio raktelius davė A. G., kuris važiuodamas pas draugę sukėlė eismo įvykį. Automobilis jam nereikalingas, nes yra sudaužytas. Pats nebūtų leidęs A. G. vairuoti automobilį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patrulė S. M. 2015-08-21 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-08-21 patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Debreceno g. 36, Klaipėdoje, automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peugeot automobilio vairuotojas pabėgo. Buvo apgadinti automobilio Chevrolet galinės dalies bagažinės durelės ir bamperis. Taip pat buvo apgadinta automobilio Peugeot visa priekinė dalis (kapotas, bamperis, sparnai) (b. l. 5).

Apgadintos transporto priemonės Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. M. (A. M.) 2015-08-21 paaiškinime nurodė, kad 2015-08-21 10.10 val. važiavo savo automobiliu Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Debreceno g. link Šilutės pl. sustojo prie Debreceno g. 36-o namo pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiąjį ir jam iš galo važiavęs automobilis Peugeot mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė jam į automobilio galą. Tada to automobilio vairuotojas išlipo pro automobilio langą ir nubėgo Debreceno g. 8-o namo link (b. l. 6).

Fotolentelėse užfiksuoti automobilių Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis valst. Nr. ženklas; automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis (b.l. 15-17).

Eismo įvykio schemoje nurodytos minėtų automobilių Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys įvykio metu. Taip pat užfiksuoti įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai (b.l. 9, 10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2015-07-27 prašymo dėl transporto priemonės išregistravo matyti, kad 2015-07-27 automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas K. Č. pateikė prašymą išregistruoti transporto priemonę dėl jos perleidimo kitam valdytojui, pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2015-07-27 K. Č. automobilį už 200 Eur pardavė G. K. (b.l. 91-92, 93).

Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2015-07-30 G. K. automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 Eur pardavė D. K. (b.l. 56).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. KET 126 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. KET 220 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), paties A. G. paaiškinimu (b.l. 8), policijos pareigūnės S. M. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), A. M. ir S. V. paaiškinimais (b.l. 6, 7), S. V. parodymais teisme ( b.l. 35-36), liudytojo D. K. parodymais teisme, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga.

Remiantis byloje surinktais duomenimis, A. G. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtys, nes jis vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio ir sustojusio automobilio ir į jį atsitrenkė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. A. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. A. G. kaltė įrodyta pilnai, jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Nenustatyta A. G. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, į A. G. asmenybę – nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. G. skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

ATPK 130 str. 1 d. numatyta alternatyvi nuobauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - transporto priemonės konfiskavimas. ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo atvejais – daiktas bei pajamos konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio metu automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė D. K.. Apklausiamas teismo posėdyje D. K. nurodė, kad 2015-08-20 kartu su drauge Simona, A. G. ir keliais pažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, susiginčijęs su Simona išėjo, jai paliko automobilio užvedimo raktelius. Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Teismo manymu, automobilio savininkas nebuvo nei pakankamai atidus, nei atsakingas, tai yra palikdamas automobilio raktelius girtaujantiems asmenims, tinkamai savo turto nesaugojo. Darytina išvada, kad perleisdamas daiktą kitiems asmenims D. K. žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, jis, kaip teisėtas automobilio valdytojas nesiėmė atitinkamų priemonių jam priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo, priešingai, pats būdamas neblaivus perdavė savo automobilio raktelius kitam neblaiviam asmeniui, kuris leido vairuoti automobilį dar kitam asmeniui, galimai neblaiviam, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažeidimo padarymo priemonė – automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. K. įstatymo nustatyta tvarka gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

A. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą;

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 15049629908 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.