- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-21-594/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65050-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. lapkričio 25 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2021 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 95-558, nutarė A. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas bei teisėtas, o nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui, nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
3.1. Nuteistasis pabrėžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta tik formaliai įvertinus teismui pateiktą medžiagą. Nors teismas ir nurodė, kad vadovaujasi BVK nuostatomis, tačiau skundžiamoje nutartyje taip ir nenurodė, kokių konkrečiai kriterijų nuteistasis neatitinka ir kodėl jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas iš esmės pakartojo tik Komisijos nutarimo argumentus, t. y. kad įvertinus nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį ir sunkumą, ankstesnius teistumus, emocinį ir mąstymo būvį bei neatliktos bausmės dalį nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Minėtų aplinkybių vertinimas prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo metu daroma pažanga.
3.2. Skunde pabrėžiama, kad tiek Komisija nutarime, tiek ir apylinkės teismas nutartyje pripažino, jog apeliantas daro pažangą – yra skatinamas, nebaustas, mokosi ir dirba, taip pat jam suteikta teisė išvykti trumpalaikių ir ilgalaikių išvykų už pataisos įstaigos ribų, jis nėra nei karto pažeidęs tvarkos reikalavimų. Visos šios aplinkybės paneigia apylinkės teismo argumentus dėl nuteistojo antivisuomeninių nuostatų, nihilistinio požiūrio į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Teismas didesnę reikšmę suteikė nuteistąjį neigiamai charakterizuojantiems duomenims ir jų pagrindu atsisakė taikyti apeliantui lygtinį paleidimą. Nuteistasis neneigia, kad praeityje yra teistas, tačiau teistumai išnykę, šios savo praeities jis pakeisti nebegali, todėl vien šių duomenų pagrindu daryti išvadą, kad nėra akivaizdžios pažangos, negalima.
3.3. Nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo argumentu, kad net ir gaudamas itin mažas pajamas, privalo siekti kuo greičiau padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Jis nei finansiškai, nei fiziškai neturi jokių galimybių padengti turimus įsiskolinimus greičiau. Apeliantas gauna tik 60 eurų pajamų, todėl net ir pervedus likusią po visų privalomų išskaitymų sumą turimų finansinių įsipareigojimų padengimui, įsiskolinimas nebūtų padengtas ženkliai greičiau. Be to, atidavus visas gaunamas pajamas įsiskolinimų dengimui, nuteistasis nebeturėtų lėšų būtinųjų prekių (higienos, aprangos, medikamentų) įsigijimui. Teismas neįvertino ir to, kad nuteistasis yra pensijinio amžiaus ir nebėra toks pajėgus dirbti fizinio darbo, todėl ir galimybė gauti darbą pataisos įstaigoje yra mažesnė.
3.4. Skunde nurodoma, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta kokią bausmės dalį turi būti atlikęs nuteistasis, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau įstatymo nuostatos nenumato kokia konkrečiai bausmės dalis turi būti atlikta, kad jau būtų laikoma, jog nuteistasis patyrė pakankamus suvaržymus ir teisingumas yra įvykdytas. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti motyvai dėl teisingumo principo pažeidimo tėra teismo subjektyvus vertinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Skundžiamoje nutartyje padaryta teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, prieštarauja nuteistojo daromai akivaizdžiai pažangai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. P. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turės gyvenamąją vietą – gyvens su žmona, jam priklausančiame bute. Nuteistasis turi ne vieną specialybę (suvirintojo, staliaus, betonuotojo), pataisos namuose dirba (nuo 2016 m. lapkričio 7 d. darbininku, nuo 2020 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. kovo 12 d. iki šiol Turto valdymo skyriuje). Nuteistojo teigimu ryšius palaiko su sugyventine ir dukromis iš pirmos santuokos, bendrauja telefonu ir pasimatymų metu. Iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus finansinius įsiskolinimus, nėra baustas už alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Nuteistojo nuostatos į vykdomą priežiūrą yra teigiamos, diskriminacinių nuostatų neišsako, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, 12 kartų skatintas už gerą elgesį ir pavyzdingą darbą, nuo 2019 m. gegužės 16 d. jam suteikta teisė vykti be palydos ar sargybos už pataisos įstaigos ribų. A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad priešingai nei pabrėžiama skunde, buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.
7. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo argumentams atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis jau ilgai atlieka laisvės atėmimo bausmę (nuo 2015 m. lapkričio 25 d.), tačiau jam vis dar nustatomi net keli kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, kurie neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei resocializacijai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik A. P. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų objektyvumu nėra jokio pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nevykdo Komisijos rekomendacijų, t. y. nerodo noro savarankiškai dengti vykdomuosius dokumentus. Nors nuteistasis ir pabrėžia, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis (apie 60 eurų), todėl jis neturi finansinių galimybių atlyginti žalą didesnėmis sumomis, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nuteistasis net ir gaudamas mažas pajamas turi dėti maksimalias pastangas kuo greičiau padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 3173,25 eurus, buvo išmokėta 1482,34 eurai. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. lapkričio 25 d., praktiškai iš karto atvykęs į pataisos namus pradėjo dirbti ir gauti pajamas, todėl buvo pakankamai laiko padengti didesnę turimų finansinių įsiskolinimų dalį net ir gaunant nedidelį atlyginimą pataisos įstaigoje.
8. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas A. P. nėra pirmasis, praeityje jis teistas 5 kartus. Nors teistumai ir išnykę, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad už ankstesnius padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę A. P. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu nužudė brolį). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų elgesio normų. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, kaip tai pagrįstai pabrėžiama skunde, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nagrinėjamu atveju, buvo įvertintos ne tik šios aplinkybės, bet ir A. P. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio ir toks vertinimas įstatymų nuostatų nepažeidžia.
9. Vertinant A. P. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis sutinka, kad ne visuomet geba tinkamai planuoti savo veiklą bei elgiasi spontaniškai, neapgalvotai, konfliktų metu linkęs pasiduoti jį užvaldžiusioms emocijoms bei gali lengvai prarasti savikontrolę, ypatingai apsvaigus nuo alkoholio. Kai kuriose situacijose neįžvelgia sprendimų galimybių, įvertina tik kai kurias savo elgesio pasekmes. Nors ir išsako savo ateities planus, tačiau jie nėra konkretūs, trūksta aiškių veiksmų jiems įgyvendinti. Nuteistasis pripažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio negeba kontroliuoti savo emocijų ir elgiasi jų vedamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.
10. Pažymėtina, kad nors nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, kurį padarė apsvaigęs nuo alkoholio, padarymą, tačiau jis neigia, kad turi problemų susijusių su alkoholio vartojimu. Netinkamas nuteistojo elgesys turi būti koreguojamas aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, o pats pataisos procesas tęsiamas ilgą laiką. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Juolab, kad anksčiau iškilus problemoms apeliantas nebuvo linkęs sprendimus priimti atsakingai, o elgdavosi impulsyviai.
11. Skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, darbas pataisos namuose, palaikomi ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti pataisos įstaigos administracijos, suteikus jam teisę vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juo labiau, kad aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog A. P. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. P. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. P. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia spręsti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.