Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-04-08 · Byla Nr. TS-4-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
TS-4-791/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57144-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-4-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57144-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14; 2.5.14.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 8 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1. 2017 m. vasario 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį – galutinė bausmė 1 metai 10 mėnesių 1aisvės atėmimo.

2. 2017 m. spalio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – galutinė bausmė 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

3. 2017 m. lapkričio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, taikant 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

4. 2018 m. sausio 10 d. Vilkaviškio teismo rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi – galutinė bausmė 3 metai 2 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

5. 2018 m. spalio 5 d. Vilkaviškio teismo rūmų pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį – galutinė bausmė 56 paros (ų) arešto.

6. 2018 m. lapkričio 15 d. Vilkaviškio teismo rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ir 2018 m .sausio 10 d. nutartimi – galutinė bausmė 3 metai 2 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 7d., bausmės pabaiga 2020 m. gegužės 3 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. balandžio 28 d.

Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, kuomet gali būti teikiamas Komisijai dėl lygtinio paleidimo. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis 2019 m. vasario 22 d. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyviąją priežiūrą. Komisijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 357-13 atmestas nuteistojo D. B. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. vasario 27 d. Komisija nutarimu Nr. 357-13 nutarė nuteistajam D. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo elgesys pataisos namuose vertintinas daugiau neigiamai, kadangi viso bausmės atlikimo metu jis yra baustas už įvairius pažeidimus 18 kartų, šiuo metu 17 nuobaudų yra galiojančios. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra skatintas 1 kartą, tačiau vis tik turimas skaičius nuobaudų neleidžia spręsti apie nuteistojo nepriekaištingą elgesį. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, siekė keisti savo elgesį, tačiau rezultato dar nėra. Turi nemažai finansinių įsipareigojimų, kurių sprendžia tik mažą dalį, nors turi galimybę spręsti žymiai daugiau. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 68 balais. Išlieka šie kriminogeniniai veiksniai: emocinė gerovė, mąstymas, elgesys bei nuostatos. Todėl Komisija daro išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

2019 m. kovo 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo D. B. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-13. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog Komisijos priimtame nutarime visiškai neatsispindi socialinio tyrimo išvada. Konstatuojama, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama 68 balais, tačiau nenurodoma kokia ji buvo ankščiau, kokie pokyčiai, ar ji didėjo ar mažėjo. Nėra jokio konkretumo įvardijant kriminogeninius veiksnius, jie visiems rašomi vienodi. Siūlo, kad Komisijos posėdyje turėtų dalyvauti bei savo nuomonę apie nuteistąjį pareikšti resocializacijos skyriaus specialistas (būrio viršininkas), arba bent jau turi būti paprašoma nuteistojo charakteristikos, nes žmogaus ateitis sprendžiama neįsigilinus, pagal popierius. Teigia nesuprantantis kuo pasireiškia Komisijos nutarime jam priskirti kriminogeniniai veiksniai, kaip siūloma juos išgyvendinti. Nurodo dalyvaujantis įvairiose elgesio korekcijos programose. Kaip problemą įvardija tai, kad gavęs rekomendaciją dalyvauti elgesio korekcijos programoje kreipėsi į psichologus, tačiau jam atsisakė padėti, motyvuodami per mažu psichologų skaičiumi, ir vietoje to, pasiūlė lankyti kitą programą, todėl nuogąstauja, kad vėl liks neįvykdęs rekomenduojamos programos. Nurodo, kad šiuo metu turi 17 galiojančių nuobaudų, dėl administracijos reikalavimų nevykdymo, kurios visos yra paskirtos todėl, nes atsisakė eiti į jam nurodomus būrius. Paaiškina, kad nėjo dėl to, nes norėjo būti ten, kur yra kultūringi žmonės, bijojo jam nurodomuose būriuose esančių asmenų daromos blogos įtakos. Teigia, kad negalima du kartus bausti už tą pačią veiką, bei turi būti baudžiama tik kraštutiniais atvejais. Taip pat nurodo, kad jo elgesio korekcija nepakankama dėl to, kad su juo per mažai dirbama, todėl Komisija nurodydama, kad jo elgesio korekcija yra nepakankama, įsivertina savo darbą. Nesupranta, kaip motyvuojamas nuteistasis, kaip ugdomi gebėjimai reabilituotis, kokios numatytos priemonės šalinti kintamuosius veiksnius, kur individuali terapija, kaip į individualų veiklos planą įtraukti BVK 136 straipsnyje nurodytas organizacijas. Kaip individualiame socialinės reabilitacijos plane atsispindi reikalavimai, išdėstyti BVK 137¹ straipsnio, 3 dalies, 1–9 punktuose, kokią pagalbą teikia psichologai. Nurodo, kad siūlomos rekomendacijos yra abstrakčios, neindividualizuojamos, nepagrįstos psichologų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, Komisijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimu bei nuteistojo asmens byla, matyti, jog D. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet jo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog D. B. teistas už keletą nusikaltimų, tarp jų ir už sunkų (BK 180 straipsnio2 dalis). Prieš tai, taip pat teistas 3 kartus. Todėl, vien jau ši aplinkybė, kad D. B. nedaro išvadų ir sistemingai daro naujus nusikaltimus rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismui pateiktame skunde, D. B. akcentuoja tai, kad Komisija neįvertino jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, nenurodė kokie pokyčiai, ar ji mažėjo ar didėjo. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pirmojo vertinimo metu buvo 71 balas, kas vertinama, kaip vidutinė rizika. Šiuo metu nusikalstamo elgesio rizika – 68 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 35 balus sudaro statiniai veiksniai ir 33 balus – dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistojo pastangomis dar būtų galima sumažinti. Taigi, nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 3 balais. Teismo vertinimu, šis pokytis yra nežymus, nepakankamas konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Taip pat, nuteistasis pabrėžia, kad nėra jokio konkretumo nurodant kriminogeninius veiksnius, jie nurodomi visiems vienodi, nesupranta kuo pasireiškia jo turimi kriminogeniniai veiksniai ir kas jam padės juos išgyvendinti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu D. B. asmenybėje išlieka 3 kriminogeniniai veiksniai, tai yra emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, bei nuostatos. Vertinant nuteistojo nuostatas, akivaizdi problema yra tai ,kad jis vis dar nesilaiko priimtų taisyklių, kadangi daug kartų dėl taisyklių nesilaikymo baustas ir įkalinimo įstaigoje. Vertinant mąstymą ir elgesį matyti, kad nuteistasis praeityje ne kartą mėgino nusižudyti, dėl psichinės sveikatos sutrikimų vartojo vaistus. Bendraujant, jis sudaro kiek nekantraus, greitai užsiplieskiančio žmogaus įspūdį, kas yra vertinama neigiamai, kadangi praeityje jis buvo ne kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, yra buvę atvejų kai prarasdavo savitvardą. Įprastai impulsyvus, agresyvus elgesys, kai prarandama ir savitvarda pasireikšdavo apsvaigus nuo alkoholio. Stresinėse situacijose naudoja į emocijas orientuotas strategijas.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Šiuo atveju, laikyti, kad D. B. elgėsi nepriekaištingai, negalima. Iš teismui pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis net 18 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių 17 yra galiojančios, o skatintas tik 1 kartą. Teismas pažymi, jog vien aplinkybės dėl bendro drausminių nuobaudų skaičiaus bei galiojančių drausminių nuobaudų buvimo negali lemti lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam, tačiau tarp visų šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių, šis faktorius yra itin svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu ir jo pastangas taisytis. Šiuo atveju tai, kad D. B. lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu dar tebeturi tiek daug galiojančių drausminių nuobaudų, jokiu būdu neleidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai ir jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu.

Teismo vertinimu, dar svarbesnis aspektas yra tai, kad D. B. ne tik, kad sistemingai įkalinimo įstaigoje daro pažeidimus ir nesilaiko priimtinos tvarkos normų, tačiau savo kaltę dėl visų savo padarytų pažeidimų kategoriškai neigia, dėl visko kaltindamas kalėjimo administraciją ir teisindamas save, jaučiasi nepelnytai įžeistas ir nesuprastas, nesupranta, kodėl turi paklusti numatytoms taisyklėms, vengia prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Didžioji dalis D. B. padarytų pažeidimų atlikti dienos skirtumu ir tapatūs, kas pabrėžia tai, kad jis užsispyrusiai, piktybiškai nepripažįsta priimtinų taisyklių net gi būdamas įkalinimo įstaigoje ir nesistengia keisti savo požiūrio ir taisytis. Tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija vis dar yra nepakankama. Jis iki šiol nesuvokia savo atliktų veiksmų pasekmių, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų.

Dar vienas neigiamas aspektas išlieka jo turimi finansiniai įsipareigojimai ir atsainus požiūris į juos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal vykdomuosius raštus jam priteistas ieškinys sudaro 4868, 63 Eur sumą, tačiau nuteistasis neskuba jo dengti, išmokėjęs jis iš viso tik 508.02 Eur. Nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. jis į savo asmeninę sąskaitą gavo 1399,58 Eur, iš kurių 1366, 59 Eur išleido. Todėl galima daryti išvadą, kad savo asmeninių poreikių tenkinimas bei patogesnių kalinimo sąlygų susikūrimas jam yra svarbesnis nei turimi finansiniai įsipareigojimai, kas vertinama nepalankiai.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Šiuo atveju, iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad D. B. turi tik 40 procentų darbingumą, bet būdamas laisvėje dirbo statybose, urmo bazėje. Bausmės atlikimo metu apie 8 mėnesius dirbo valgykloje, pagalbiniu darbininku, kas teismo yra vertinama teigiamai. Ar šiuo metu nuteistasis dirba byloje duomenų nėra. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis neturi išsikėlęs jokių tikslų, ką išėjęs į laisvę ketina veikti, kaip užsidirbti pragyvenimui, kas yra itin aktualu, turint tokių didelių finansinių įsipareigojimų. Nurodo tik tai, kad planuoja užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kad gautų nesunkų darbą. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad D. B. neturi jokios specialybės, jis baigęs tik 9 klases, tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje nesimoko, kas rodo nepakankamas jo pastangas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad D. B. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas yra pagrindinė jo padarytų nusikaltimų priežastis. Todėl šiuo atveju aktualu, kaip nuteistasis sprendžia šią problemą. Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad D. B. būdamas laisvėje dėl alkoholio vartojimo dalyvavo reabilitacijoje, tačiau išbuvo tik pusę programos. Įkalinimo įstaigoje jis lanko individualias konsultacijas spręsdamas alkoholio vartojimo problemą, kas vertinama teigiamai, tačiau dar 2017 m. gruodžio 12 d., būdamas įkalinimo įstaigoje vartojo psichotropines medžiagas, todėl, teismo vertinimu, spręsti apie realią D. B. pažangą prieš psichiką veikiančių medžiagų vartojimą dar per anksti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jei bus paleistas lygtinai, D. B. vyks gyventi (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu. Tačiau, iš teismui pateiktos D. B. asmens byloje esančios informacijos matyti, kad 2019 m. vasario 15 d., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Šeimenos seniūnija pateikė raštą Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui, kuriame nurodo, kad D. B. tėvas, dėl blogų tarpusavio santykių nesutinka, kad sūnus gyventų kartu su juo (asmens byla, 2 tomas, b. l. 80). Todėl gyvenamoji vieta išlieka problema, kuri D. B. išėjus į laisvę gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo D. B. skundas dėl 2019 m. vasario 27 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-13 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė