- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- T-370-543/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- L. S.
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 357-225 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo L. S. bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. kovo 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. kovo 19 d. Į bausmės laiką įskaitytos 4 dienos. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gruodžio 18 d. Nuteistojo L. S. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. liepos 3 d. Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-225 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog dabartinės bausmės atlikimo metu šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs ¾ dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis praeityje buvo pažeidęs bausmės, atliekamos laisvėje, vykdymo sąlygas, taip pat jis įvykdė naują nusikaltimą lygtinio paleidimo metu, taip pat 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės metu įvykdė naują nusikaltimą, jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo kelias profesijas, dirbo. 2022 m. spalio 14 d. nuteistajam buvo suteikta teisė dirbti be sargybos ar be palydos. Nors šiuo metu nuteistajam yra nustatinėjamas nedarbingumo lygis, tačiau jis tikisi, kad galės dirbti, jis supranta teigiamą darbo naudą, taip pat nuteistasis patvirtino savo įsidarbinimo galimybę laisvėje. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, jis sulaukia artimųjų paramos ir tai gali palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ne visada nuosekliai laikėsi laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, praeityje buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo metu nuteistasis išsako norą būti visuomenės dalimi, gyventi laikantis galiojančių įstatymų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dėjo pastangas siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau dėl sveikatos problemų ne visos resocializacijos priemonės buvo vykdomos, todėl ir pokyčiai nėra fiksuoti. Nors dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – problemiški santykiai su partnere; smurto bei prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas rizikingas, pavojingas, impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; savitvardos problemos; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; priežiūros bei apribojimų pažeidimai, tačiau yra ir apsauginiai veiksniai – turima gyvenamoji vieta; pasitikėjimas savimi; optimistiškas situacijos vertinimas. Tokių aplinkybių pagrindu Komisija nusprendė, jog nuteistasis L. S. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o visa tai leidžia konstatuoti, jog šis nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga šiam nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 357-225 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis L. S. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo L. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Pažymėtina, jog visus kartus, kiek buvo atlikta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ši rizika išliko vidutinė. Ta aplinkybė, jog jau pakankamai ilgo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis L. S. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirbo, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės šį nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl toliau pateikiamų motyvų.
Visų pirma, iš 2023 m. liepos 3 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-218 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo L. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 4 Komisijos nariai, iš kurių 2 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog L. S. Lietuvos Respublikoje yra teistas net 11 kartų. Tarp visų šio nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nusikalstamos veikos asmens nuosavybei bei smurtinio pobūdžio veikos. Be to, tarp pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie šio nuteistojo teistumą užsienio valstybėje. Šiuo metu nuteistasis L. S. atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį L. S. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo L. S. atžvilgiu jau buvo taikyta tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis buvo pažeidęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutais jam nustatytas sąlygas ir probacijos laikotarpiu įvykdęs naujas nusikalstamas veikas. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog šio nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, įvairovė, tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir laisvės atėmimas bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jam tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutus, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su šio nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu dar išlieka gausybė dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis L. S. laisvėje neturi jokio nuosavo būsto. Išėjęs į laisvę, jis planuoja apsigyventi pas savo sugyventinę, prieš kurią jis anksčiau taip pat buvo įvykdęs nusikalstamą veiką, prieš ją buvo smurtavęs. Todėl sutiktina su Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybe, kad nuteistajam nevaldant kriminogeninių poreikių, jo gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš jo nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu. Nuteistasis turi įgijęs profesinį išsilavinimą bei veterinaro, baldžiaus bei siuvėjo specialybes. Iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios nuteistasis niekur oficialiai nedirbo, jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Patikrinus Sodros duomenis, nustatyta, jog oficiali šio nuteistojo darbo patirtis Lietuvoje yra labai menka – tik 1 metai 3 mėnesiai. Paties nuteistojo teigimu, iki šios bausmės vykdymo pradžios jis dirbo savo sugyventinės ūkyje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, užsiėmė prasminga veikla. Nors nuteistasis paskutiniu metu oficialiai dirbo, tačiau, vertinant tą aplinkybę, jog jis turi itin menką oficialaus darbo patirtį, o laisvėje pats nevengė ir nelegalaus darbo, jo nurodyta aplinkybė dėl galimybės įsidarbinti nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis tebeturi didelių finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) kalėjime šio nuteistojo atžvilgiu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra išieškotina suma siekia 14 803,21 Eur, iš kurių šiuo metu atlyginta tik nežymi dalis – 664,54 Eur. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis dar turi 5 241 Eur siekiančią skolą už nesumokėtas administracines baudas. Be to, vienu iš teismo nuosprendžių iš nuteistojo yra priteista 8 190 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistojo finansinė padėtis yra sudėtinga, kadangi jis turi didelių neįvykdytų finansinių prievolių. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins paminėti finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali vėl paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, o tą jis propagavo dar ir iki šios bausmės vykdymo pradžios.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, tiek paskutinę, tiek ir ankstesnes nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistajam yra būdingas smurtinis elgesys, esant alkoholio poveikyje, kadangi jis ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, kuriuos įvykdė būdamas neblaivus. Nuteistojo nuolatinė veikla – alkoholio vartojimas dažnai sukurdavo jam nusikalstamas situacijas. Pats nuteistasis pripažįsta, jog jis nuolat vartodavo alkoholį, konfliktuodavo su savo artimaisiais ir prieš juos smurtaudavo. Akivaizdu, jog nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti tiesiogiai siejamos ir su jo nusikalstamu elgesiu. Nors šios bausmės vykdymo metu nuteistasis bando spręsti turimą alkoholio vartojimo problemą lankydamas anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, tačiau vidinė jo motyvacija tam išlieka tik minimali ir reikalaujanti tęstinio dalyvavimo resocializacijos priemonėse. Todėl šiuo metu dar nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio vartojimo priklausomybei.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis labiausiai palaiko socialinius ryšius su savo sugyventine, pas kurią jis planuoja apsigyventi po bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Nors pats nuteistasis teigia, kad jo santykiai su sugyventine yra geri, tačiau praeityje jis ne vieną kartą buvo panaudojęs prieš ją fizinį smurtą ir už tai buvo nuteistas. Akivaizdu, jog praeityje panaudotas fizinis smurtas prieš šeimos narius bei grįžimas gyventi į tą pačią aplinką, vėl gali sudaryti sąlygas nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, vienišu jis nesijaučia, tačiau pripažįsta, kad kai kurių pažįstamų įtakojamas vartojo alkoholį, dėl to kildavo konfliktų su sugyventine. Psichologinio vertinimo metu pastebėta greita nuteistojo emocijų kaita bei silpna impulsų kontrolė. Nuteistojo savęs vertinimas nėra brandžiai suformuotas, jam stinga gebėjimo kritiškai save vertinti, atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Nuteistasis yra gan atviras ir linkęs kalbėti apie su nusikaltimų padarymu susijusias aplinkybes, tačiau jis pateikia situacijos vertinimą iš savos pozicijos, dažnai dėl to kaltina ir nusikaltimų aukas. Mano, kad jo veiksmai buvo kaip atsakas į aplinkinių netinkamus poelgius, tad dažniausiai taip save pateisina. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai, spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant savo elgesio pasekmes. Agresyvumo raišką dar labiau sustiprina alkoholio vartojimas. Būdamas piktas yra užpuolęs aplinkinius asmenis, sunaikinęs nuosavybę. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad šiuo metu jis neturi jokių problemų, mano, kad nėra nieko, su kuo nepajėgtų pats susitvarkyti. Kadangi pats nuteistasis savo nemalonios padėties priežastis įžvelgia kitų asmenų poelgiuose, tad nemano, kad jam reikia imtis aktyvių veiksmų sprendžiant savas problemas. Kilusiems konfliktams spręsti jis naudojo fizinę agresiją, kartojo tas pačias klaidas ir neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Analizuojant nuteistojo nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo įtaka nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama vien skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistojo tikslų siekimo gebėjimai išugdyti vidutiniškai, ateities tikslus jis formuluoja, tačiau tai daro gan abstrakčiai. Nuteistasis linkęs pasitikėti vien savo „sveiku protu“ ir asmeniniu patyrimu. Jis geba išklausyti kito nuomonę, tačiau priimdamas sprendimus laikosi savo požiūrio ir ne visada apsvarsto galimas alternatyvas. Impulsyvus, agresyvus, neapgalvotas elgesys, savitvardos praradimas susierzinus, negalvojimas apie pasekmes yra veiksniai, susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir gali ją įtakoti ateityje. Nuteistasis teigia, jog kriminalinio elgesio jis nepalaiko, bet iš dalies pateisina smurto naudojimą tam tikrose situacijose. Nuteistasis išsako norą būti visuomenės dalimi, gyventi laikydamasis galiojančių įstatymų, tačiau iki šiol jam tai sunkiai pavyko įgyvendinti, nes yra linkęs savo tiesą bei teises apginti visuomenėje nepriimtinais būdais. Nors nuteistasis deklaruoja nuostatas, nesusijusias su kriminaline subkultūra, teigia, kad siekia laikytis įstatymų bei kitų gyvenimo visuomenėje normų, tačiau savo elgesį jis vertina gan atlaidžiai.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo vieną kartą paskatintas ir penkis kartus baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (nelegalus sandoris, lokalizacijos bei miego vietos pakeitimas). Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį dabartinės bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu jau turi vieną paskatinimą, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vėlgi negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo L. S. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – problemiški santykiai su partnere; smurto bei prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas rizikingas bei pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; priežiūros bei apribojimų pažeidimai. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis L. S., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo L. S. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis L. S. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 357-225 dėl nuteistojo L. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 357-225 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. S..
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo L. S. asmens bylą Nr. 16059 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.