- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-1789-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09798-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-3) prašydamas priteisti iš atsakovės A. L. 3 350,80 Lt skolos už šilumos energiją, 94,22 Lt 5 proc. materialiųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-06-16, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį butui adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei A. L.. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ su atsakove žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Ieškovas pažymėjo, kad mokesčiai už karštą vandenį ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojami pagal kašto vandens skaitiklio parodymus, o vėliau, atsakovams neleidus patikrinti karšto vandens skaitiklių, nuo 2010-07-06 pagal normatyvą. Ieškovas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2011-04-30 už butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 3 350,80 Lt įsiskolinimas. Kadangi atsakovė laiku nesumokėjo už šilumos energiją, ji privalanti mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už šilumos energiją, kurią sumokėti praleistas terminas, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-06-16 palūkanos sudaro 94,22 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. L. ieškovo UAB „Vilniaus energija” naudai 503,68 Lt skolos, 14,16 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 517,84 Lt sumą nuo 2011-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 16,34 bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad visos atsakovės sumokėtos sumos atsispindi ir ieškovo pateiktuose skolos paskaičiavimuose (b.l. 5), grafoje „Apmokėta“, taigi ieškovas yra įskaitęs ieškovės sumokėtas sumas, tačiau nurodo, kad vis tiek atsakovė yra skolinga 3350,80 Lt. Nurodė, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovė būtų atsisakiusi įleisti ieškovo įgaliotus atstovus į atsakovei priklausantį butą atlikti patikrą, o ieškovas pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles būtų įforminęs savininkų atsisakymą. Aplinkybė, kad lankymo metu nieko nebuvo namie, palikti pranešimai, nesudaro savaime pagrindo teigti, kad atsakovė atsisakė įleisti ieškovo atstovus patikrinti skaitiklio rodmenis, kadangi atsisakymas yra valinis aktas, kuris turi būti aiškiai išreikštas ir nustatyta tvarka įformintas. Nurodė, kad iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovės bute nuo 1998 m. yra įrengti vandens apskaitos prietaisai, o iš rašytinių įrodymų iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“, atsiskaitymo knygelės Nr. 4266562, matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2010-07-06 iki 2011-04-30 mokestį už karštą vandenį mokėjo pagal skaitiklių rodmenis, atsakovės sumokėtos sumos už karštą vandenį atsispindi ir ieškovo pateiktuose skaičiavimuose grafoje „apmokėta“, taigi yra įskaičiuotos į sumokėtas sumas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (b.l. 83-86), prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi, t.y. priteisti iš atsakovė A. L. 3350,80 Lt skolos už šilumos energiją, 94,22 Lt 5 proc. materialiųjų palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas 108,90 Lt – iš viso 3553,92 Lt. Nurodo, kad kai šilumos (karšto vandens) pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str.), šalys turėtų vadovautis Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis (toliau – Sąlygos). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas (toliau tekste – Teismas), priimdamas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) iš esmės priteisė iš atsakovės įsiskolinimą už šildymą, tačiau visiškai (pilna apimtimi) atmetė ieškinio reikalavimą dėl karšto vandens. Pagal Teismo Sprendimą atsakovė ginčo laikotarpiu karštu vandeniu naudojosi, bet už jį nemokėjo. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovės šilumos (karšto vandens) pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai sureguliuoti Sąlygomis. Sąlygų 28 punkte nurodyta, kad buitinių šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų atsakomybę, teises ir pareigas nustato šios Sąlygos ir 3 punkte nurodyti teisės aktai, tarp kurių yra ir vandens suvartojimo normos. Be to, Sąlygų 7 punkte nurodyta, kad šalių tarpusavio santykiai grindžiami ūkio ministro patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurių nuostatos joms privalomos. Šiose Sąlygose yra išvardintos šilumos ir karšto vandens vartotojo pareigos, kurių atsakovė neįvykdė. Esant šios sutartinės prievolės pažeidimui, ieškovas turi teisę sunaudoto su karštu vandeniu geriamojo vandens kiekius nustatyti pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991-06-24 įsakymu Nr. 79/76 patvirtintas vandens suvartojimo normas RSN-26-90. Tokią ieškovo teisę numato Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 240.4 punktas. Nurodo, kad šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nenumato kaip turi būti įformintas buto ar kitų patalpų savininko atsisakymas įsileisti šilumos tiekėjo atstovą patikrinti karšto vandens skaitliukų. Nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir tokiu būdu pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą normą. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinį. Atsakovė savo atsikirtimų, kad visada įsileisdavo tikrintojus, neįrodė. Nurodo, kad pranešimas dėl karšto vandens skaitliukų patikrinimo buvo siųstas registruotu paštu; negrįžo, kaip neįteiktas, o ir pati atsakovė neneigė, kad jo negavo; kiti raštai kažkokiu būdu pasiekdavo atsakovę, ji į juos atsakydavo. Taip pat nurodo, kad teismas konstatavo, kad atsakovės bute įrengti skaitikliai tvarkingi, nors jokių įrodymų byloje dėl jų tvarkingumo, teisingų rodmenų rodymo nėra pateikta, nėra duomenų byloje, leidžiančių patvirtinti, kad skaitliuko rodmenis galima vertinti; juk tokių faktinių aplinkybių nustatymui Atsakovė neįsileido ieškovės atstovų. Taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus į bylą apie gyventojų skaičių (administratoriaus pažymas); sąskaitose priminė apie prievolę (kurią atsakovei numato ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 240.5 p) pranešti duomenis, reikalingus mokesčiams apskaičiuoti. Nurodo, kad pati atsakovė nurodė, kad bute gyvena trys asmenys, nors jokių įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius atsakovė nepateikė. Taip pat nepateikė jokio pranešimo ar rašto, kurį būtų teikusi ieškovei dėl gyvenančių asmenų bute. Ieškovės nuomone, Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Nurodo, kad net ir norėdama ieškovė iš Gyventojų registro nebūtų gavusi informacijos apie gyvenančių asmenų skaičių atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 93-94) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad atsakovė laikotarpyje nuo 2010-01-29 iki 2011-04-30 sumokėjo 2661,43 Lt už šilumą ir karštą vandenį, o visos šios atsakovės sumokėtos sumos atsispindi ir ieškovo pateiktuose skolos paskaičiavimuose (b.l. 5), grafoje „Apmokėta“. Taigi apeliantas yra įskaitęs atsakovės sumokėtas sumas, tačiau nepagrįstai reikalauja 3350,80 Lt skolos. Nurodo, kad byloje nepateikti jokie duomenys apie atsakovei apelianto neva siųsto 2010-06-21 pranešimo įteikimą. Taip pat nurodo, kad patikrinimas buvo atliekamas dienos metu, kuomet dažniausiai namuose atsakovės nebūna. Tuo tarpu vadovaujantis LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 240.8 p., šilumos tiekėjo darbuotojai tik pateikę pažymėjimus ir tik iš anksto raštu perspėję buto savininką apie atvykimą, nuo 8 iki 21 val., gali tikrinti karšto vandens skaitiklius. Matyti, kad Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 neveltui nurodytas patikrinimo laikas net - iki 21 val., kuomet būstų savininkus daugiau tikėtina surasti namuose. Taip pat pažymi, kad atsakovė apie apelianto ketinimą atlikti skaitiklių rodmenų patikrinimą sužinojo tik gavusi ieškinį ir, sužinojusi apie tokį ieškovų ketinimą, pati ėmėsi iniciatyvos, kad toks patikrinimas būtų atliktas (apelianto darbuotojai patikrinimą atliko 2011-11-14 ir tuo pagrindu surašė 2011-11-14 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, perplombavimo aktą). Nurodo, kad teisės aktu įtvirtintas rekomenduotinas bei protingas 4 metų laikotarpis atlikti vandens skaitiklių patikrą. Tuo tarpu apeliantas akivaizdžiai nesivadovauja minėtu teisės akto rekomendacijomis - jeigu, kaip teigiama, buvo ketinama atlikti patikrinimą, tai reikštų, kad po paskutinio tokio skaitiklių rodmenų patikrinimo 2009 metų gruodžio mėnesio, tebuvo praėję vos pusmetis. Tai tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl apelianto pateiktų įrodymų patikimumo. Nurodo, kad apeliantas ne pagal skaitiklių parodymus, tačiau pagal normatyvą, mokesčius skaičiavo 6 asmenims (b.l. 9; b.l. 50;). Tuo tarpu bute realiai gyvena trys asmenys — J. L., Renata Limonaitė ir atsakovė L. A.. Taip pat nurodo, kad naujai teikiami įrodymai paneigia apeliantės teiginius, kad esą tai atsakovė vengia mokėti mokesčius ir nemoka iš anksčiau, ne ginčo laikotarpiu, susidariusios sumos. Pateikiamos VSDFVV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus pažymos paneigia apeliantės teiginius bei įrodo apie atsakovės geranoriškumą mokėti skolas, kooperuotis ir bendradarbiauti, o ne vengti vykdyti prievolinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą yra pateikti papildomi įrodymai, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 314 str. jų nepriima ir nevertina.
Byloje nustatyta, kad ieškovas teikė atsakovei paslaugas, už kurias atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi. Byloje kilo ginčas dėl mokesčio už karštą vandenį apskaičiavimo tvarkos. Ieškovas atsakovei mokėtiną mokestį už karštą vandenį skaičiavo ginčo laikotarpiu nuo 2010-07-06 iki 2011-04-30 ne pagal skaitiklių rodmenis, o pagal normatyvus, nes nurodė, kad atsakovė atsisakė įsileisti ir atlikti patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas byloje nepateikė tinkamai įforminto savininko atsisakymo leisti patikrinti, todėl darė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai mokestį skaičiavo pagal normatyvą (Vandens vartojimo normos RSN 2690, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991-06-24 įsakymu Nr.79/76). Apeliantas ginčija tokią teismo išvadą ir nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė CPK 178 str. Apeliantas nurodo, kad byloje pateikė visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu atsakovė savo atsikirtimų neįrodė.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykiams byloje taikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Apeliantas nurodė, kad pagal minėtų taisyklių nuostatas nėra įtvirtinta kaip turi būti įforminamas savininko atsisakymas įsileisti šilumos tiekėjo atstovą patikrinti karšto vandens skaitiklių. Teismas sutinka, jog minėtame akte nėra nurodyta ir apibrėžta, kaip turi būti įforminamas atsisakymas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Šilumos ir tiekimo taisyklių, patvirtintų 2003-06-30 Ūkio ministro įsakymu Nr.4-258, 240.8 p. reglamentuoja, kaip ir kokiu būdu šilumos teikėjo darbuotojai turi informuoti apie atvykimą atlikti patikrinimą - leisti šilumos tiekėjo, pastato Valdytojo (Administratoriaus), pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, apžiūrėti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, šilumos įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus. Byloje nėra duomenų apie tai, jog apie patikrinimą atsakovė buvo tinkamai informuota, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog apie 2010-06-19 aktą atsakovei buvo pranešta. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vien tuo pagrindu, jog atsakovės nebuvo rasta namie patikrinimo metu, negalima laikyti, jog ji atsisako įleisti tikrintojus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė LR statybos ir urbanistikos ministerijos bei LR aplinkos apsaugos departamento 1991-06-24 įsakymo Nr.79-76, kuriuo patvirtintos vandens suvartojimo normos RSN-26-90.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismui atmetus ieškinį dalyje dėl mokesčio už karštą vandenį priteisimo, atsakovė iš viso nėra sumokėjusi už jos sunaudotą vandenį. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovė per ginčo laikotarpį mokėjo už karštą vandenį pagal skaitiklio parodymus (b.l. 72-74), todėl teigti, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi už jos sunaudotą vandenį, nėra pagrindo.
Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pranešti apie deklaruotų gyventojų skaičių nuosavybės teise priklausančiame bute, tenka savininkui, t.y. šiuo atveju atsakovei, nes tokių duomenų pats ieškovas neturi galimybės gauti. Ieškovui buvo pateikti duomenys apie tai, jog atsakovės bute gyvenamą vietą yra deklaravę 6 asmenys (b.l. 50-51). Tokius duomenis ieškovas nurodydavo nuolat teikiamose sąskaitose (b.l. 52-55), todėl šiuo atveju atsakovei tenka pareiga pranešti ir informuoti paslaugų tiekėją apie pasikeitusį bute deklaruotų gyventojų skaičių (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2009 12 22 įsakymo Nr. 1-255 (nuo 2009 12 25) redakcija, 240.5 p.). Tačiau konstatavus, jog ieškovo reikalavimai dėl mokesčio už karštą vandenį apskaičiavimo pagal normatyvą buvo atmesti pagrįstai, tas faktas, jog atsakovė nevykdė pareigos pranešti apie deklaruotų asmenų skaičiaus pasikeitimą, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės skaitikliai yra tvarkingi ir galima jais vadovautis. Byloje yra pateiktas 2011-11-14 karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad skaitiklis yra tvarkingas, plombos nepažeistos (b.l. 75). Todėl teismo išvada, jog atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu už karštą vandenį mokėdama pagal skaitiklio parodymus, yra pagrįsta.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.