Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-22 · Administracinė byla Nr. I-8220-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-22
Bylos Nr.
I-8220-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02055-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8220-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-02055-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant E. B. (E. B.) ir vertėjai I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) po 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną parą praleistą Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2014-04-11 Lukiškių TI-K buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 p. ir 2010-04-11 Lietuvos higienos norma HN 76:1999 bei 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124), kuriame nustatytas 3,6 kv. m minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui.

Pareiškėjas nurodo, jog tik atvykęs į Lukiškių TI-K jis buvo kelioms valandoms uždarytas į kamerą, kurios plotas 1 kv. m, kurios sienos prisilietus dažo rūbus baltai. Kameroje yra purvinas mažas suoliukas, o be to, yra tamsu. Tokioje kameroje jis buvo laikomas kartu su dar 4 asmenimis. Po to, nuo vienos iki trijų parų jis buvo uždarytas į karantino kamerą, kuri yra purvina, joje esantis tualetas yra taip pat labai purvinas, o čiaupai leidžia vandenį, žiemą joje labai šalta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad išduotas čiužinys, pagalvė, rankšluostis, antklodė, pagalvė ir užvalkalai yra labai blogo stovio. Pagalvės ir čiužiniai yra prikimšti vatalino, todėl yra susidarę gumbai. Čiužinys ir antklodė yra su dėmėmis ir blogo kvapo. Visa patalynė yra sandėliuojama ant žemės koridoriuje, o dezinfekcija galimai nėra atliekama, nes vienam asmeniui pridavus patalynę, ji iš karto išduodama kitam asmeniui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 7 kv. m kameroje dažniausiai laikomi 3–4 asmenys, taip pat, kameroje yra keturios lovos, dvivietis stalas, spintelė, kriauklė, radiatorius, tualetas, kuris yra be durų ir atitvertas tik 1,50 m sienele. Pareiškėjas išdėsto, jog dėl tokių kalinimo sąlygų jis jautė psichologinę įtampą, stresą, dažnai kildavo barniai tarp suimtųjų. Pareiškėjo teigimu, kameroje esantis langas yra mažas, iš lauko pusės su trejomis grotomis, o iš vidaus dar vienomis. Langų rėmai yra mediniai ir labai seni, todėl žiemą būna šalta. Jei Lukiškių TI-K darbuotojų paprašoma sutvarkyti langus, jie būna tik apkalami plėvele, todėl kameroje nebelieka ventiliacijos. Kameroje esanti ventiliacijos anga yra tik 10 cm x 20 cm ir užsikišusi bei uždaryta metaliniu sieteliu, todėl kamera per ją neišsivėdina ir trūksta oro. Vasara kamera labai prikaista, todėl būna neįmanoma miegoti, o be to, naktį dega lemputė, todėl būna šviesu ir nepavyksta užmigti. Kameroje taip pat nėra galimybės pavalgyti prie stalo, nes jis skirtas dviem asmenims.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmame dviaukštės lovos aukšte neįmanoma miegoti, nes galva remiasi į lovos antrą aukštą, o kopėtėlės į antrą aukštą yra nepadarytos, todėl yra didelė tikimybė susižaloti. Nurodo, kad dėl kameroje esančios dienos šviesos lempos prastėja regėjimas.

Pareiškėjas teigia, jog dušas yra pastatytas senoje kameroje, todėl yra visiškai nepritaikytas naudojimui, o be to, kaliniui suteikiama galimybė nusimaudyti tik vieną kartą per savaitę ir skiriama tik 15 min. Pažymi, kad dušas visą dieną yra netvarkomas, todėl neatitinka sanitarinių reikalavimų. Be to, duše nėra vietos, pritaikytos susidėti rūbus, todėl rūbai sudrėksta. Be to, dušai yra be jokių pertvarų, todėl pareiškėjas yra priverstas maudytis matant kitiems žmonėms.

Pareiškėjas nurodo, kad norėdamas apsikirpti jis turi rašyti prašymą, o kirpėjas ateina tik po mėnesio, asmenys būna kerpami koridoriuje prie laiptų, kur susidaro skersvėjis, visi asmenys yra kerpami su viena mašinėle, kuri nėra dezinfekuojama, po kirpimo tenka plauti galvą kameros kriauklėje, kurioje būna plaunami ir indai.

Pareiškėjas nurodo, jog į kameras išduodamas tik vienas 5 l talpos kibiras, skirtas skalbimui, todėl neįmanoma išsiskalbti visų rūbų, kameroje yra tik šaltas vanduo, nėra galimybės pasidžiauti skalbinius.

Pareiškėjas išdėsto, kad pasivaikščioti jis yra išvedamas tik vienai valandai per parą, kiemelis yra blogos būklės, duobėtas, po lietaus susidaro balos, suoliukai kreivi arba sulaužyti, žiemą sniegas nevalomas.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti (b. l. 11–19).

Lukiškių TI-K nurodė, kad 2014-04-11 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir iki skundo teismui padavimo dienos kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, laikotarpiais 2014-04-23, 2014-05-07, 2014-05-15 – 2014-05-16, 2014-06-16, 2014-06-23, 2014-06-23, 2014-06-27, 2014-09-16 – 2014-09-17, 2014-09-22, 2014-10-07, 2014-10-11 – 2014-10-13, 2014-10-22, 2014-10-29 2014-10-30, 2014-11-06 – 2014-11-10, 2014-11-27, 2014-12-03, 2014-12-10, 2015-01-16 – 2015-01-19, 2015-01-23 – 2015-02-03, 2015-02-10 – 2015-02-11, 2015-02-26 – 2015-03-06, 2015-03-10 – 2015-03-23, 2015-03-25 – 2015-04-03, atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas pažymi, jog Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 70 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, jiems išduodamas visas švaros palaikymui reikalingas inventorius. Lukiškių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiūra, nuo 2013-12-30 sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, o nuo 2015 m. sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Atsakovas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-176) III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Įsakymu Nr. V-176 III skirsnio, 14.1 p. reikalavimais, kamerų languose įstatytos grotos, o langų stiklai aptempti metaliniu tinklu, o tam, kad kalinamieji negadintų metalinio tinklo, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokių grotų įrengimas neprieštarauja jokioms teisės aktų normos.

Atsakovas nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, visose Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.

Atsakovas, vadovaudamasis Higienos normos HM 76:2010 68 p. teigia, jog pareiškėjui pagrįstai sudaryta galimybė nusimaudyti vieną kartą per savaitę iki 15 min. ir tai nepažeidžia jo teisių.

Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kirpykla atitinka Higienos normos HM 76:2010 reikalavimus, kirpykloje naudojami reikmenys visada dezinfekuojami, kirpyklos patalpoje yra praustuvė, rankų dezinfekatoriai, vienkartiniai rankšluosčiai, atliekų surinkimo talpykla.

Atsakovas nurodo, jog vieną kartą per savaitę kalinamiesiems yra sudaryta galimybė nemokamai išsiskalbti patalynę ir apatinius drabužius, o viršutiniai drabužiai skalbiami už papildomą mokestį. Atkreipia dėmesį, kad iš skalbyklos patalynė ir drabužiai grąžinami sausi.

Atsakovas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat valomi ir barstomi, pasivaikščioti kalinamieji išvedami laikantis SVĮ 29 ir 10 straipsnių reikalavimų

Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovas taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs Lukiškių TI-K.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2014-04-11 iki skundo padavimo teismui dienos (b. l. 11–12).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 11–12), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. laikotarpį 2014-04-11 iki skundo padavimo teismui dienos), pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas iš viso 351 dienas, 74 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusią laikotarpio dalį – 277 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos.

Dėl pareiškėjo teiginio apie antisanitarines sąlygas, remiantis bylos duomenimis, pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolat atliko buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2013 m. gruodžio sutartis Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 30–34), o 2015-01-02 sudaryta sutartis Nr. 575/18-2 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 34–36), kuri nuolat atlieka kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus.

Dėl pareiškėjo teiginio apie per trumpą pasivaikščiojimo Lukiškių TI-K kiemelyje laiką pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas kiekvieną dieną turi galimybę pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą, taigi, HN 76:2010 11 p., nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, pažeidimų nenustatyta.

Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog tam tikri teisės aktų normų reikalavimų neatitikimai pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K patalpose buvo nustatyti, tačiau jie buvo nežymūs, byloje nėra duomenų, jog dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata (b. l. 22–29).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 107 p. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Lukiškių TI-K patvirtino, kad vadovaujantis Taisyklių 107 p., Lukiškių TI-K vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Papildomai nurodė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymą Nr. 1-103, suimtieji (nuteistieji) už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, gali naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga. Neturintiems pinigų, sudaryta galimybė išskalbti drabužius nemokamai pateikus prašymą. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Dėl dviaukščių gultų, kurie yra be kopėtėlių, pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl joks teisės aktų pažeidimas nenustatytas. Pastebėtina tai, kad kamerose esantys gultai suteikia galimybę ant jų sėdėti valgant prisistūmus esantį stalą arčiau gultų, todėl nėra pagrindo teigti, jog nėra kur atsisėsti valgant.

Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į laikymo Lukiškių TI-K trukmę, į tai, kad kameros didžiąją dalį laiko (bendroje sumoje 277 dienas) buvo perpildytos, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės 1 385 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1769/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. B. (E. B.) 1 385 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius