Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokurorės Jurgitos Virbickaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) ), teistas: 1) 2017 m. rugpjūčio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, 2) 2019 m. balandžio 3 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 3) 2019 m. gruodžio 6 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų, 4) 2020 m. sausio 13 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 80 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. gegužės 2 d. apie 15.55 val. adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – asmenį su kuriuo gyvena bendrai neįregistravęs santuokos (partnerę) S. K., kuriai tyčia suėmė už plaukų ir tempė į kitą kambarį bei pargriovė tempdamas už plaukų ant lovos, tuo sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. gegužės 2 d. apie 16.05 val. adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje ranka sudavė penkis smūgius į galvos sritį R. M., tuo padarė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinių odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje ir dešinio antakio išoriniame krašte, poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikaltimų padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su S. K., su kuria jau 8 metus veda bendrą ūkį, jos mama R. M. bei neveiksniu jos broliu. 2022 m. gegužės 2 d. apie 12 val. grįžęs į namus pamatė sugyventinę ir jos mamą vartojančias alkoholinius gėrimus, prisijungė prie jų ir visi gėrė degtinę. Apie 15.45 val. pradėjo konfliktuoti su sugyventinės motina R. M., kuriai, apie 16 val., išėjus parūkyti, pradėjo konfliktuoti su sugyventine, nes ji užstojo savo motiną. Neapsikentęs paėmė sugyventinei už plaukų, papurtė, tampė už plaukų ir pargriovė ją ant lovos. Sugyventinė pradėjo rėkti, iškvietė policijos pareigūnus, todėl norėjo išeiti iš namų. Einant į kiemą, kitame kambaryje, pasirodė sugyventinės motina, kuri pradėjo priekaištauti, neapsikentęs sudavė jai penkis smūgius į galvos sritį ir pats išėjo, tačiau po kelių valandų jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė sugyventinės ir jos motinos (2 t., b. l. 41-45, 55-58).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , kartu su kaltinamuoju, su kuriuo apie 8 metus veda bendrą ūkį, savo motina R. M. bei neįgaliu broliu. 2022 m. gegužės 2 d. apie 12 val. kaltinamasis neblaivus grįžo į namus ir apie 16 val. pradėjo priekaištauti, kad ji jam neištikima, abu pradėjo bartis ir kaltinamasis suėmęs jai už plaukų pradėjo tampyti po kambarius bei parvertė ant lovos. Jautė fizinį skausmą, pradėjo šaukti ir kaltinamasis ją paleido. Išbėgo į kitą kambarį ieškoti telefono, nes norėjo iškviesti policiją ir tuomet išgirdo, kaip suriko motina. Nuėjusi pas motiną pamatė, jog mama yra susiėmusi už akies, o kaltinamasis kažkur pasišalinęs. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 90-95, 100-107).

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , kartu su dukra S. K. ir jos sugyventiniu A. M.. 2022 m. gegužės 2 d. apie 16.05 val. būdama kieme išgirdo namuose šaukiančią dukrą. Nuėjus į namus, kaltinamasis jai ranka penkis kartus trenkė į galvos sritį. Po suduotų smūgių nubėgo į savo neįgalaus sūnaus kambarį, jautė fizinį skausmą, susiėmė už veido, į kambarį atėjo dukra, kuriai pasakė, kad kaltinamasis ją sumušė. Kaltinamasis kažkur išėjo, į namus atvyko policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalba. Medikai ją apžiūrėję nustatė dešinės akies sumušimą, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 132-137, 142-149).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjas D. K. parodė, kad 2022 m. gegužės 2 d., dirbant kartu su tyrėju D. V., apie 16.05 val. iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini) , pranešėjos neblaivus sugyventinis triukšmauja, konfliktuoja su pranešėja ir tampo ją už plaukų. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja S. K., kuri paaiškino, kad sugyventinis A. M. tampė ją už plaukų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, po to sumušė jos motiną. Kitame kambaryje buvo pranešėjos motina R. M., ant kurios veido buvo matyti kraujosruva. R. M. paaiškino, kad būdama kieme išgirdo dukros riksmą, o jai atėjus į kambarį, kaltinamasis pradėjo ją mušti ir sudavė penkis smūgius į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo namuose nebuvo, jis buvo pasišalinęs, abi moterys buvo neblaivios (1 t., b. l. 182-185).

Liudytojas, Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas J. V. parodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. atvykus į darbą, D. V. ir D. K. informavo, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o asmuo galimai padaręs nusikalstamą veiką – A. M. – pasišalino iš įvykio vietos prieš atvykstant policijai. Gavus šią informaciją, išvažiavo ieškoti kaltinamojo į Krosnos miestelį. Nuvykus į kažkada buvusį kaltinamojo tėvų butą, šiame bute rado neblaivų kaltinamąjį, kurį sulaikė (1 t., b. l. 174-177).

Bendrojo pagalbos centro garso įraše bei garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog 2022 m. gegužės 2 d. 16.00 val. bendrajame pagalbos centre iš nukentėjusiosios S. K. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) , neblaivus sugyventinis ją tampė, draskė. Po apžiūros garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską ir pridėtas prie bylos (1 t., b. l. 55-58).

Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog 2022 m. gegužės 2 d. apie 16.05 val., iš budėtojo gavus pranešimą apie smurtą, nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) , kur nustatė, kad kaltinamasis 2022 m. gegužės 2 d. apie 15.45 val. namuose smurtavo prieš savo sugyventinę S. K. tampydamas ją už plaukų bei sugyventinės motiną R. M. suduodamas jai penkis smūgius ranka į galvos sritį. Aplink R. M. dešinę akį matėsi mėlynė, atvykusi greitosios medicinos pagalba nukentėjusiajai R. M. nustatė dešinės akies sumušimą (1 t., b. l. 70-79).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini) , kuriame yra virtuvė, kambariai su baldais, name grumtinių pėdsakų nesimato (1 t., b. l. 36-45).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus policijos pareigūno „Body“ kameros įvykio vietoje užfiksuotą vaizdo įrašą nustatyta, kad namo viduje policijos pareigūnus pasitinka nukentėjusioji S. K., kuri patvirtino, jog kvietė policiją, nes sugyventinis patąsė ją už plaukų, trenkė mamai ir išėjo bei parodė vieną kambarį, kuriame kaltinamasis tempė ją už plaukų bei kitą kambarį, kuriame kaltinamasis mušė motiną. Kambaryje buvusi nukentėjusioji R. M. patvirtino, kad kaltinamasis ją mušė. Po apžiūros vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską ir pridėtas prie bylos (1 t., b. l. 46-54).

Protokolas - pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusioji R. M. 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į policiją dėl dukros S. K. sugyventinio A. M. jos atžvilgiu pavartoto smurto (1 t., b. l. 5-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 189/2022 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai R. M. nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir dešinio antakio išoriniame krašte, poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, užduotyje nurodytu, artimu vienas kitam, laiku (2022 m. gegužės 2 d.), aplinkybėmis ir kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiek koja, tiek ranka gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmetama sužalojimų galimybė smūgiuojant rankomis ir kojomis. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 59-60).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnaluose užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 2 d. nukentėjusiosios bei kaltinamasis buvo neblaivūs, nukentėjusiajai S. K. nustatytas 2,00 promilių girtumas, nukentėjusiajai R. M. – 2,43 promilių girtumas, kaltinamajam A. M. – 2,83 promilių girtumas (1 t., b. l. 80-85).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis A. M. gyvenamojo namo kambaryje temdamas nukentėjusiąją S. K. už plaukų ir ją pargriaudamas ant lovos sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš šeimos narį – kartu su juo gyvenančią partnerę S. K. (BK 248 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. M. gyvenamojo namo kambaryje tyčia ranka suduodamas penkis smūgius nukentėjusiajai R. M. į galvos sritį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei dėl paviršinių odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje ir dešinio antakio išoriniame krašte, poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies, požymius.

Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuos tyčinius nusikaltimus kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas), todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, jis laikytinas recidyvistu, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis A. M. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1, 2 dalys), anksčiau tris kartus teistas už tos pačios rūšies nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 70-76), tris kartus baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., b. l. 92-95), nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 96-99), nuo 2012 m. balandžio 6 d. įrašytas į priklausomybės ligų apskaitą, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru (2 t., b. l. 102), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, kaip dirbantis viešuosius darbus, tačiau bendruomenės gyvenime nedalyvaujantis, stokojantis pareigingumo ir atsakingumo, esantis ūmaus būdo, dėl kurio netinkamo elgesio gyventojai ne kartą skundėsi (2 t., b. l. 105-106). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau tris kartus teistas už tokios pačios rūšies nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų), siekiant ne tik nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį laikytis įstatymų, kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą skirtinos prokurorės siūlomos bausmės – areštas, kurių trukmė, įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų mastą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nustatytinos didesnės nei įstatymo numatytas vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. M. skiriamų bausmių dydžiai sumažintini vienu trečdaliu. Paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma galutine subendrinta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 111-124).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kaltinamajam arešto bausmė skiriama ne pirmą kartą, BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.

Kaltinamasis nuo 2022 m. gegužės 2 d. 20.50 val. iki 2022 m. gegužės 3 d. 14.42 val. (viena para) buvo laikinai sulaikytas (2 t., b. l. 17-28), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių (BK 42 straipsnio 6 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį bei kartu su juo gyvenančią sugyventinės motiną, tokio pobūdžio veiksmus atliko ne pirmą kartą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir kompaktinis diskas su policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašu, saugomi prie bylos – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį areštą 51 parai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – areštą 34 paroms.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį areštą 60 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 2 d. 20.50 val. iki 2022 m. gegužės 3 d. 14.42 val. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki arešto bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus ją vykdyti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir kompaktinį diską su „Body“ kameros vaizdo įrašu, saugomus prie bylos – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. M., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas darbo dieną, įstaigos darbo metu atvykti į Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytus) atlikti arešto bausmės. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.