Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. N. , jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau -Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2014-10-28 sprendimą Nr. 14-IL-20-05676-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 5-8).

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas ginčijamu 2014 m. sausio 31 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė išduoti jam neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodo, jog pripažįsta faktą, kad Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui nepateikė nustatytu laiku dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimui.

Pareiškėjo nuomone, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra neproporcingai pritaikyta priemonė, nes jis 2014-09-18 kreipėsi į VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl asmens privalomo sveikatos patikrinimo tikslu gauti sveikatos tikrinimo pažymą ir tai parodo, kad jis savo veiksmais siekė susitvarkyti reikiamus dokumentus leidimo pratęsimui.

Taip pat pareiškėjas teigia, jog jis gyvena užmiestyje, ūkininkauja, skubėjo nuimti derlių, todėl jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės laiku atvykti į Kauno apskr. VPK VTV ir pateikti dokumentus leidimui pratęsti. Pažymi, jog jis charakterizuojamas kaip pavyzdingas asmuo, neturintis administracinių teisės pažeidimų, o jo vykdoma ūkinė veikla yra naudinga vietinei bendruomenei ir valstybei bendrąja prasme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus atėmimas yra neproporcingai pritaikyta priemonė. Dėl to jis prašo panaikinti Kauno apskr. VPK VTV 2014-10-28 sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovas su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, apie tai, kad jis gyvena užmiestyje, skubėjo nuimti derlių, todėl laiku atvykti į Kauno apskr. VPK VTV ir pateikti dokumentus leidimui pratęsti negalėjo, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, nes svarbiomis priežastimis teismai savo praktikoje pripažįsta tokias priežastis, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo asmens valios ar jo pasirinkto elgesio modelio trukdo atlikti įstatymo numatytus veiksmus ar susilaikyti nuo jų. Be to, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, kitos šio įstatymo normos, Taisyklių nuostatos suponuoja, kad asmenys, turintys leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, privalo laiku pratęsti leidimą, o to nepadarę ir dėl to gavę policijos įstaigos įspėjimą, turi reaguoti į gautą įspėjimą. Asmuo, turintis leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, reaguodamas į policijos įstaigų įspėjimą, privalo teikti reikalingus dokumentus policijos įstaigai, sprendžiančiai, ar neturi būti panaikintas leidimas. Jeigu asmuo negali pateikti reikalingų dokumentų dėl svarbių priežasčių, apie tai turi būti informuojama policijos įstaiga. Pareiškėjas to nepadarė, ir gavęs įspėjamąjį raštą atsakovui reikiamų dokumentų nepateikė. Prašo skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014-10-28 sprendimo Nr. 14-IL-20-05676-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-06 Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariate pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 798, kurio galiojimo laikas baigėsi 2014-08-06 (b.l. 12).

2014-08-21 Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato policijos pareigūno nutarimu pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 195 str. ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b.l. 28).

2014-08-19 iš pareiškėjo buvo paimtas saugojimui turimas ginklas ir nebegaliojantis leidimas Nr. 798, tai patvirtina 2014-08-19 Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b.l. 9).

2014-09-25 raštu Nr. 20-11-S-2077 pareiškėjas buvo informuotas bei paragintas pateikti dokumentus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo (b.l. 10). Tačiau po to, kai pareiškėjas buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, jis per 30 kalendorinių Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui nepateikė dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimui, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių svarbias priežastis dėl nustatytu laiku nepateiktų dokumentų.

Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai (b.l. 15-17), ūkininkauja (b.l.14).

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus atėmimas yra neproporcingai pritaikyta priemonė jo atžvilgiu. Nurodo, jog atsakovo 2014-09-25 rašte Nr. 20-11-S-2077 nebuvo nurodytas terminas iki kurio jis turėjo pateikti reikiamus dokumentus, todėl jis laiku ir nepateikė dokumentus, nes buvo darbymetis, tikėjosi susitvarkyti dokumentus vėliau.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 30 str. 1 d. 8 p. nurodo, kad A, B, C kategorijų ginklų, savininkas privalo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui. Minėto įstatymo 30 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad pasibaigus leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, leidimą ir ginklą, ginklo savininkas privalo nedelsdamas pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos įstaigą. Įstatymo 40 str. 2 d. imperatyviai nurodo, kad leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja.

Detaliau leidimų laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo B ar C kategorijos ginklams tvarką reglamentuoja taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės) X skyrius. Taisyklių 72 p. nurodyta, kad ginklo savininkas, kurio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas pasibaigė, nedelsdamas turi atiduoti laikinai saugoti ginklą į teritorinę policijos įstaigą. Jam to nepadarius, ginklą (-us) paima teritorinė policijos įstaiga ir raštu įspėja dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo. Jei ginklo savininkas per 30 kalendorinių dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, be svarbių priežasčių nepateikia teritorinei policijos įstaigai dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti, vadovaujantis taisyklių XIII skyriumi, leidimas panaikinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinas gydymasis, komandiruotė ir kitos panašios aplinkybės, kurios truko ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų po įspėjimo gavimo, jeigu ginklo savininkas pateikia tai patvirtinančius dokumentus (Taisyklių 73 p.).

Pareiškėjo argumentas, jog įspėjamajame rašte (b.l. 10) nenurodytas terminas per kurį jis privalėjo pateikti reikiamus dokumentus (30 dienų) atmestinas, kadangi rašte nurodyta, jog įspėjimas teikiamas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" 64 p., t.y. nurodytas įspėjimo įstatyminis pagrindas, todėl pareiškėjas būdamas rūpestingu ir atsakingu žmogumi privalėjo pasirūpinti savo teisių įgyvendinimu, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena užmiestyje ir ūkininkauja, todėl laiku atvykti į Kauno apskr. VPK VTV ir pateikti dokumentus leidimui pratęsti negalėjo, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, nes svarbiomis priežastimis teismai savo praktikoje pripažįsta tokias priežastis, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo asmens valios ar jo pasirinkto elgesio modelio trukdo atlikti įstatymo numatytus veiksmus ar susilaikyti nuo jų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3135/2011). Be to, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" nuostatos reglamentuoja, kad asmenys, turintys leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, privalo laiku pratęsti leidimą, o to nepadarę ir dėl to gavę policijos įstaigos įspėjimą, turi reaguoti į gautą įspėjimą. Asmuo, turintis leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, reaguodamas į policijos įstaigų įspėjimą, privalo teikti reikalingus dokumentus policijos įstaigai, sprendžiančiai, ar neturi būti panaikintas leidimas. Jeigu asmuo negali pateikti reikalingų dokumentų dėl svarbių priežasčių, apie tai turi būti informuojama policijos įstaiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-645/2014). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas dokumentų, kurie, patvirtintų neregavimo į policijos įspėjimą svarbias priežastis, nepateikė.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, apie tai, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra neproporcingai pritaikyta priemonė pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Minėto įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį negalima traktuoti, kaip atidų ir rūpestingą, nes pareiškėjas laiku, dar nesibaigus leidimo galiojimui, nepateikė reikiamų dokumentų dėl leidimo pratęsimo, tačiau ir po to kaip buvo nubaustas, jam paskyrus administracinę nuobaudą, ir po to raštu įspėjus, jog privalo pateikti reikiamus leidimui pratęsti dokumentus, to nepadarė. Dokumentų nepateikimo nustatytu laiku pareiškėjo nurodytos priežastys (neapsižiūrėjimas, ūkininkavimas) iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, kuri susijusi su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti savo teisėmis ir pareigomis bei jų įgyvendinimu), juolab, jog pareiškėjas žinojo, kad laiku nepateikė reikiamų dokumentų, buvo nubaustas ir buvo įspėtas. Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas nėra pateisinamas.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų - iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Kaip jau kolegija pažymėjo aukščiau, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, pagrįstai nustatė ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką ir apribojimus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sprendimas teisėtas ir naikinti jį nėra pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.