Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog 2015-12-16 Kauno AVPK KTV NVRS viršininkė A. G. tarnybiniu pranešimu Nr. 20-IL-122278 (b.l. 89) pranešė, kad ji, susipažinusi su Kauno AVPK KTV NVRS vyresniojo tyrėjo E. L. tarnybiniais pranešimais, pastebėjo, jog pareigūnas nurodė, kad jog 2015-12-14 23 val. 11 min. PRĮR buvo registruotas pranešimas apie nepilnametį asmenį (11 metų amžiaus), kuris apsinuodijęs, komos būsenoje, paguldytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę. 2015-12-15 7 val. 22 min. E. L. patikrinus PRĮR sistemoje registruotus įvykius, jis pastebėjo, kad ROIK 0115000706931 į Kauno apskr. VPK KTV NVRS nebuvo perduotas, nors lauke „Informuotos apie įvykį tarnybos, įmonės, įstaigos“ buvo padarytas įrašas „informuotas NVRS“. Kitame E. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-12 22 val. 10 min. PRĮR buvo registruotas pranešimas apie „plėšimą dabar“ (įvykio kategorija A). 2015-12-15 00 val. 17 min. į tarnybinį Kauno apskr. VPK KTV NVRS telefoną 53601 buvo gautas Kauno AVPK OVS Budėtojų poskyrio skambutis ir Kauno AVPK OVS Budėtojų poskyrio darbuotojai E. L. sujungė su Kauno AVPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos darbuotoju, kuris paklausė, kodėl Kauno AVPK KTV NVRS pareigūnų dar nėra įvykio vietoje. E. L. paaiškinus, kad Kauno AVPK KTV NVRS neinformuotas apie įvykį, jis sulaukė Kauno AVPK OVS BP vyresniojo specialisto (pareiškėjo) priekaištų, kad nežinojo apie įvykį, kuris nuo 22 val. buvo perduotas ir PRĮR atžymėta, kad Kauno apskr. VPK KTV NVRS įvykį priėmė. E. L. peržiūrėjo ROIK 011500706860 ir įsitikino, kad šis pranešimas perduotas Kauno AVPK KTV NVRS nebuvo, tačiau lauke „Informuotos apie įvykį tarnybos, įmonės, įstaigos“ buvo padarytas įrašas „informuotas NVRS“. Taip pat A. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad ji, susipažinusi su Kauno AVPK KTV NVRS vyresniojo specialisto A. Ž. tarnybiniu pranešimu, pastebėjo, jog pareigūnas nurodė, kad 2015-12-12 19 val. 02 min. PRĮR buvo registruotas pranešimas, kad klube „Kanklės“ iš rankų ištrauktas mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxi S3, 200 eurų vertės. 2015-12-14 8 val. 30 min. A. Ž. patikrinus PRĮR sistemoje registruotus įvykius, pastebėjo, kad ROIK 0115000702333 Kauno apskr. VPK KTV NVRS nebuvo perduotas, nors lauke „Informuotos apie įvykį tarnybos, įmonės, įstaigos“ buvo padarytas įrašas „informuotas NVRS“. 2015-12-22 Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-235 (b.l. 98) pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriuje atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno APVK KTV NVRS viršininkės tarnybinį pranešimą bei paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2016-01-05 ir informuoti, ar pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. 2015-12-24 pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b.l. 99-100). 2016-01-27 buvo surašyta bei Kauno AVPK viršininko patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio vyresniojo specialisto – pareiškėjo veiksmų (b.l. 53-66) ir remiantis Išvada priimtas skundžiamas Įsakymas (b.l. 20-21).

Nagrinėjamu atveju Išvadoje aptartas statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už skubų informacijos perdavimą bei turėdamas pareigą organizuoti ir kontroliuoti savo, operatyvinės grupės bei Kauno AVPK paros pareigūnų veiklą, nekontroliavo Kauno AVPK pareigūnų veiklos, neorganizavo neatidėliotino informacijos patikrinimo, į įvykio vietą neišsiuntė policijos pareigūnų, nesiėmė neatidėliotinų priemonių gautai informacijai patikrinti bei užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, neužtikrino, kad į C kategorijos įvykius (ROIK 011500070631 ir ROIK 0115000702333) būtų reaguota laiku.

Administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2015-12-12 nuo 8 val. 30 min. iki 2015-12-08 21 val. ir 2015-12-14 nuo 20 val. 30 min. iki 2015-12-15 9 val. - t.y. aktualių įvykių ROIK011500070631 ir ROIK0115000702333 registravimo metu, vykdė Kauno AVPK VTV OVS Budėtojų poskyrio vyresniojo specialisto pareigas (b.l. 99-100). Bylos duomenimis (b.l. 73-74, 91, 108), nustatyta, kad 2015-12-14 23 val. 04 min. PRĮR buvo registruotas pranešimas apie nepilnametį asmenį (11 metų amžiaus), kuris apsinuodijęs, komos būsenoje, paguldytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (įvykis ROIK 0115000706931), informaciją PRĮR 2015-12-14 23 val. 4 min. ir 23 val. 19 min. koregavo pareiškėjas, 2015-12-15 8 val. 49 min. - Kauno AVPK KTV NVRS vyresnysis specialistas A. Ž. , 2015-12-15 8 val. 49 min. - Kauno AVPK KTV NVRS vyresnysis specialistas A. Ž. iš Kauno AVPK informaciją pagal teritorinį pavaldumą perdavė Kauno AVPK Panemunės PK, grafoje „išsiųstos pajėgos“ jokių įrašų nėra, grafoje „informuotos apie įvykį tarnybos, įmonės, įstaigos“ įrašytas „Informuotas NVRS“. Taip pat nustatyta, kad 2015-12-12 19 val. 16 min. PRĮR buvo registruotas pranešimas, kad klube „Kanklės“ iš rankų ištrauktas mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxi S3, 200 eurų vertės (įvykis ROIK 0115000702333). Šią informaciją PRĮR 2015-12-12 19 val. 16 min. ir 19 val. 17 min. koregavo Kauno AVPK VTV OVS Dainavos grupės vyriausiais postinis R. G. , 2015-12-12 19 val. 29 min. - pareiškėjas, 2015-12-14 į įvykį išsiųstos pajėgos - NVRS tyrėjas A. V. . 2015-12-14 11 val. 01 min. grafoje „perdavimų istorija“ langelyje „įvykį perdavęs darbuotojas“ įrašyta „Kauno AVPK Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis specialistas A. Ž. “, langelyje „perdavimo data“ įrašyta „2015-12-14 15:29“, grafoje „perduota įstaigai“ įrašyta „Kauno AVPK Centro PK“, grafoje „informuotos apie įvykį tarnybos, įmonės, įstaigos“ įrašytas „perduotas NVRS“ (b.l. 70-72, 87, 111).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-31 įsakymo Nr. 5-V-229 „Dėl policijos įstaigų 2009 metų veiklos planų patvirtinimo“ (2009-12-21 įsakymo Nr. 5-V-949 redakcija)(b.l. 114-115) 1.1.1.p. buvo nurodyta, kad į įvykius pagal „A“ tipo įvykių kategoriją maksimali reagavimo trukmė 12 min., į įvykius pagal „B“ tipo įvykių kategoriją - maksimali reagavimo trukmė 20 min., į įvykius pagal „C“ tipo įvykių kategoriją - maksimali reagavimo trukmė 1 val. ir kai reaguoti būtina. Bylos duomenys patvirtina, kad į „C“ kategorijos įvykius ROIK011500070631 ir ROIK0115000702333 nebuvo reaguota laiku ir tinkamai: į įvykį ROIK011500070631 pajėgos išsiųstos nebuvo, o į įvykį ROIK0115000702333 pajėgos išsiųstos praėjus beveik 40 valandų nuo jo registravimo. Pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta dėl jo kaip Kauno AVPK VTV OPS Budėtojų poskyrio vyresniojo specialisto netinkamo reagavimo į du C kategorijos įvykius ROIK011500070631 ir ROIK0115000702333.

Pareiškėjas nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda ir savo poziciją grindžia tuo, jog jis pranešė Kauno AVPK KTV NVRS pareigūnams apie minėtus įvykius bei nurodė, jog jis nėra atsakingas už pajėgų neišsiuntimą į įvykius, kadangi pagal nusistovėjusią tvarką pajėgas išsiunčia Kauno AVPK KTV NVRS pamainos pareigūnai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neinformavo Kauno AVPK KTV NVRS pareigūnų apie minėtus įvykius Išvadoje nėra nei patvirtinta, nei paneigta, konstatuojant, jog: pareiškėjas telefonu galimai perdavė Kauno AVPK KTV NVRS darbuotojams informaciją apie įvykius ROIK011500070631, ROIK0115000706860, ROIK0115000702333, todėl minėtų PRĮR registruotų įvykių grafose „informuotos apie įvykį tarnybos, įmonės, įstaigos“ įrašė „Perduotas NVRS“ ir „Informuotas NVRS“, šios informacijos nei pagrįsti nei paneigti nėra galimybės, kadangi nuo 2015-09-30 yra sugedęs pokalbių telefonu įrašymo įrenginys „Racal Mirra“ (b.l. 57). Tačiau, iš Išvados turinio matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog jis, kaip minėta, nekontroliavo Kauno AVPK pareigūnų veiklos, neorganizavo neatidėliotino informacijos patikrinimo, į įvykio vietą neišsiuntė policijos pareigūnų, nesiėmė neatidėliotinų priemonių gautai informacijai patikrinti bei užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui. Todėl nagrinėjamu atveju aktualu įvertinti, ar pareiškėjas, eidamas Kauno AVPK VTV OVS Budėtojų poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, privalėjo atlikti pirmiau nurodytus veiksmus.

Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 (2015-06-12 įsakymo Nr. 5-V-550 redakcija) (toliau – Instrukcija), 31.6.2. p., Kauno AVPK VTV OVP Budėtojų poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2015-06-01 įsakymu Nr. 20-V-765 (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.1. punkto, 7. 10 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Instrukcijos (b.l. 128-143) 31.6.2. punktas nustato, kad pamainos pareigūnai gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui, apsaugoti įvykio vietą ir įrodymus, nustatyti įvykio liudininkus, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenis, padariusius neteisėtą veiką. Pagal Pareigybės aprašymo (b.l. 103-104) nuostatas Kauno AVPK VTV OVS Budėtųjų poskyrio vyresnysis specialistas savarankiškai planuoja, organizuoja ir kontroliuoja savo, operatyvinės grupės bei Kauno AVPK paros pamainos pareigūnų veiklą (7.1. p.), priima, registruoja gaunamus pareiškimus apie nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus bei įvykius, organizuoja ir kontroliuoja neatidėliotinų paieškos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų eigą visą parą (7.10. p.). Iš paminėtų teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo tarnybinę veiklą, akivaizdu, kad pareiškėjas, eidamas Kauno AVPK VTV OVS Budėtųjų poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, privalėjo kontroliuoti Kauno AVPK pareigūnų veiklą, į įvykio vietą išsiųsti policijos pareigūnus, imtis neatidėliotinų priemonių gautai informacijai patikrinti bei užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui (ABTĮ 57 str.).

Kauno AVPK KTV NVRS Vidaus tvarkos taisyklių 7 punktas nustato, kad pamainos pareigūnai priima ir registruoja skundus, pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas PRĮR. Taigi, funkcijų, susijusių su operatyvinės grupės išsiuntimu į įvykio vietą, ikiteisminio tyrimo veiksmų eigos organizavimu ir kontrole, minėtos vidaus tvarkos taisyklės nenumato. Tuo tarpu Instrukcijos 6.1. bei 6.2. punktai nustato, kad būtent Apskrities VPK operatyvaus valdybos padalinys įvertina gautą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas ir priima sprendimą dėl ragavimo, taip pat užtikrina operatyvų pajėgų valdymą reaguojant į gautą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas. Pareiškėjo argumentai, jog pagal nusistovėjusią tvarką pajėgas į įvykį išsiunčia Kauno AVPK KTV NVRS pareigūnai, nepagrįsti jokiais įrodymais, prieštarauja NVRS ir OVS Budėtojų padalinio veiklą reglamentuojantiems teisės aktų imperatyviems reikalavimams.

Palyginus Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas bei įvertinus bylos medžiagos visumą, darytina išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas - t.y. neatliko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Instrukcijos 31.6.2. punkte, Pareigybės aprašymo 7.1. punkte, 7. 10 punkte). Konstatavus, jog pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinio tyrimo išvadoje, be kita ko, turi būti nurodyta, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Teismo vertinimu, Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė (aplaidumas) - t.y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kokius veiksmus privalo atlikti gavęs informaciją apie įvykius, tačiau jų neatliko, nesant tam objektyvių priežasčių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pareiškėjo veikoje yra Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje aprašyto tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jis turėjo įgalinimus ir privalėjo veikti, pažeidimas, yra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus jis privalėjo atlikti, pareiškėjo neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistos tarnybinio patikrinimo procedūros, kadangi tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas neteisėtai, pažeidžiant įstatymus, nes tarybinis parnešimas dėl termino pratęsimo surašytas baigiantis tyrimo terminui ir tą pačią dieną kreiptasi į instituciją dėl informacijos gavimo, be to, dėl gautos informacijos tarnybinio nusižengimo esmė nepakito. Teismas pažymi, jog Aprašo 25 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno AVPK VTS tyrėja, atliekanti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, 2016-01-14 tarnybiniu pranešimu Nr. 20-PR2-2212 kreipėsi į Kauno AVPK viršininką, prašydama patęsti tarnybinio patikrinimo terminą iki 2016-02-15. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu 2016-01-13 raštu Nr. 20-S-5699 buvo kreiptasi į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybą dėl papildomos informacijos pateikimo, į paklausimą atsakymas iki šiol negautas. Terminas Kauno AVPK viršininko rezoliucija buvo pratęstas iki nurodytos datos (b.l. 62-66). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad 2016-01-14 tarnybiniame pranešime nurodytos priežastys (neišaiškintos visos aplinkybės, kurias tikslinga išsiaiškinti siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti visas aplinkybes, teisingai išspręsti policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimą) dėl termino atlikti tarnybinį patikrinimą pratęsimo, laikytinos pakankamai svarbiomis, todėl Kauno AVPK viršininkas, jomis remdamasis, turėjo teisę ir pagrindą pratęsti tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo terminą dar 30 dienų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Apraše įtvirtintos nuostatos, jog tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų, lingvistinė analizė bei tai, kad šioje teisės normoje nėra įvardintas išsamus ir detalus aplinkybių, kurioms esant terminas gali būti pratęsiamas, sąrašas, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimas ir šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių įvertinimas, pripažįstant minėtas aplinkybes svarbiomis arba nesvarbiomis, yra tarnybinį patikrinimą atlikti pavedusio pareigūno diskrecijos teisė (2012-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1994/2012). Taip pat teismas nenustatė jokių kitų procedūrinių nuobaudos skyrimo tvarkos bei terminų pažeidimų. Pareiškėjui skirta švelniausia Vidaus tarnybos statute numatyta tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjas nurodė, kad darbdavys jį persekioja, siekia susidoroti. Nepateikus jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, tokie pareiškėjo teiginiai pripažintini abstrakčiais, deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalimi, tarnybinės nuobaudos rūšis parenkama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, nepažeidė Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, atsižvelgė į pareiškėjo stažą, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis buvo skatintas 8 kartus, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi ir paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog Kauno AVPK viršininko 2016-02-17 įsakymas Nr. 20-TE-121, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti Įsakymą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.