Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)) vadovė V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), vadove ir žinodama apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (2015 m. spalio 12 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, 892,40 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 13384,77 Eur; 2015 m. lapkričio 2 d. ir lapkričio 10 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, atitinkamai 54,41 Eur ir 578,64 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 12931,77 Eur; 2015 m. gruodžio 10 d. ir gruodžio 28 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, atitinkamai 562,24 Eur ir 803,63 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 13114,71 Eur; 2016 m. vasario 8 d. ir vasario 17 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, atitinkamai 916,96 Eur ir 6800 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 13481,83 Eur; 2016 m. kovo 7 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, 857,25 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 13273,48 Eur; 2016 m. balandžio 8 d. ir balandžio 11 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, atitinkamai 857,25 Eur ir 91,56 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 13634,41 Eur; 2016 m. gegužės 6 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, 1266,59 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 14073,06 Eur; 2016 m. birželio 10 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, 1306,41 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 14136,02 Eur; 2016 m. liepos 8 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, 1173,78 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 14448,33 Eur; 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir rugpjūčio 12 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, atitinkamai 1293,43 Eur ir 43,72 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 14756,39 Eur; 2016 m. rugsėjo 8 d. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės direktorei, 1334,18 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 14862,96 Eur, ir kt.) ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus. Taip V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2008 m. įmonės sąskaitos yra areštuojamos, įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Iš 43 antstolių šiai dienai liko tik 4. Ji rašė raštus VMI, kad šie „nepaduotų“ įmonės antstoliams. Apie mokestines prievoles ji žinojo. Ji sau, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėjo pinigus ir tuos pinigus ji vėliau išmokėjo darbuotojams. Su darbuotoju buvo vienas darbo ginčas, ji jam moka, jis turi vykdomąjį dokumentą. Kitos sumos, kurios buvo išmokėtos darbuotojams, buvo išmokėtos ne pagal vykdomuosius dokumentus. Jeigu žmonės negaus minimalaus atlyginimo, jie nedirbs įmonėje, visa įmonės veikla žlugs. Ji darbuotojams sumokėjo minimalius atlyginimus. 2008 m. verslą vykdė su investicijų perspektyvomis PVM nepriemoka yra susidariusi iš senesnių laikų. Tuo metu, kai ji pinigus mokėjo sau, kaip atskaitingai darbuotojai, nebuvo pakankamai lėšų, kad visiems atlygintų. Viską nusirašo bankas, jiems skiriamos didelės baudos. Šiuo metu įmonė parduoda teritoriją, nori su visais atsiskaityti, nebenori vykdyti didelės veiklos. Mokestines nepriemokas mokėtų, nes antstolių liko nedaug. Nori, kad senų įsiskolinimų mokėjimas būtų išdėstytas, kiekvieną mėnesį galėtų mokėti. Su VMI ji visada bendraudavo, prašė išdėstyti mokėjimą, jį atidėti, bet jai buvo pasakyta, kad yra neatitikimas kažkokiems ES kriterijams. Teko atsiskaitinėti ir iš asmeninio biudžeto, dabar įmonė jai skolinga 65000 Lt. Iš tų skolintų pinigų įmonė mokėjo mokesčius Sodrai. Šiuo metu ji dirba tik šioje įmonėje, gyvena iš santaupų, jos ir vyro pajamos sudaro 1000 Eur į rankas. Gyvena dviese su vyru, turi nekilnojamojo turto, jį pardavinėja. Pažeidimą ji pripažįsta, tačiau ji nespecialiai nemokėjo VMI, o todėl, kad situacija buvo labai sunki. Formaliai jį padarė pažeidimą, bet prašo skirti mažesnę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas R. Rinkevičius teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl nepriemokos išdėstymo buvo kreiptasi ir sausio 30 d. Prievolė nėra tokia didelė, kokią norima išieškoti. Formaliai pažeidimo sudėtis yra. Iš jų pateiktų dokumentų matyti, kad visi išmokėti pinigai buvo skirti sumokėti kitiems bendrovės darbuotojams darant būtinuosius mokėjimus. Įmonės turi uždirbti bent minimalų atlyginimą, kad galėtų pasirūpinti ūkiu, prižiūrėti teritoriją. Formali pažeidimo sudėtis yra, nes įstatymas numato visą atsiskaitymo eilę ir tik vienas iš tų asmenų, su kuriuo atsiskaitinėjama, yra pateikęs vykdomąjį raštą, visi kiti atsiskaitymai atliekami laikantis protingumo, teisingumo principų. Pinigai mokami tam, kad darbuotojai neišsilakstytų. Toks elgesys nebuvo piktybinis. Neteisinga, jei šiuo metu sunkioje materialinėje padėtyje esantis vadovas būtų nubaustas materialine bauda. Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnę baudą, nei numatytą sankcijoje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš administracinėn atsakomybėn traukiamos V. S. paaiškinimų suprato, kad ji neprieštarauja pačių atsiskaitymų faktui. Buvo susidariusi ilgalaikė nepriemoka VMI. Nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad buvo padaryti atsiskaitymų eilės pažeidimai. Atsiskaitymai buvo daromi ne tik su darbuotojais, bet ir su kitais kreditoriais.

Iš rašytinių V. S. paaiškinimų matyti, kad mokestinė PVM nepriemoka susidarė dėl to, kad kelios įmonės, kurios naudojosi bendrovės paslaugomis, bankrutavo ir neapmokėjo PVM sąskaitų - faktūrų. Dėl to bendrovė neteko numatytų gauti pajamų bei PVM mokesčio, ir dėl ko liko skolinga pareiškėjui – VMI. Skolininkai yra nemokūs, jų skolos yra beviltiškos ir UAB (duomenys neskelbtini) neturi jokių galimybių savo reikalavimo patenkinimui iš šių skolininkų, tačiau turi pareigą nuo šios sumos sumokėti PVM mokestį. 2017 m. sausio 31 d. ji kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu dėl PVM mokesčio sumažinimo, mokestinės nepriemokos perskaičiavimo, išdėstymo dalimis ir vykdomųjų bylų UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukimo. Pažymi, jog priešingai nei yra teigiama pareiškime, ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje. Cituodama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3, 35 straipsnių nuostatas, CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, V. S. nurodo, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su darbo užmokesčiu, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai. Pareiškime nurodytos piniginės lėšos buvo panaudotos ne jos asmeninių poreikių tenkinimui, bet atsiskaitymui su pirmos eilės kreditoriais, t.y. atsiskaitymui su darbuotojais. Iš AB „Citadele“ bankas Vilniaus filiale esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išrašo matyti, kad 2015 m. gegužės 20 d. ji iš Kredito unijos „Taupa“ gavo asmeninę 7300 EUR paskolą pagal 2015 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį. Iš šių savo asmeninių piniginių lėšų ji apmokėjo bendrovės įsiskolinimus Sodrai, žemės mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat tam, kad galėtų užtikrinti nenutrūkstamą bendrovės veiklą, iš savo asmeninių lėšų apmokėjo būtinas išlaidas komunaliniams mokesčiams. Taigi iš viso to akivaizdu, kad atsiskaitymus su kreditoriais ji vykdė nepažeisdama įstatyme numatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos. Be to, tam panaudojo netgi savo asmenines pinigines lėšas, dėl ko iki šiol turi mokėti palūkanas kredito įstaigai. Pažymi, kad Lietuvos valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjęs precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, neigiamai paveikė bendrovės gebėjimą vykdyti savo prievoles ir veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) kilus ginčui su verslo partneriu UAB (duomenys neskelbtini), kuris daug metų buvo sprendžiamas teisme, buvo areštuotos visos bendrovės sąskaitos. Bendrovė laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 27 d. turėjo daugiau nei 40 turto areštų, taikytų antstolių ir teismų, iš kurių šiai dienai liko vos 5. Taigi akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to, kreditoriai vėl kreipdavosi į teismus dėl skolų priteisimo ir gavę vykdomuosius dokumentus pateikdavo juos antstoliams, o šie uždėdavo vis naujus areštus bendrovei. Visos piniginės lėšos, kurios tik pasiekdavo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas, nedelsiant buvo nurašomos antstolių, todėl ji, kaip bendrovės vadovė, iš esmės neturėjo jokių galimybių daryti įtakos atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad ji vykdė atsiskaitymus ir SEB bankui. Pažymi, kad bendrovė turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o bendrovės turtas yra įkeistas banko naudai. Akivaizdu, kad bendrovė siekdama išsaugoti savo turtą bei mokumą, iš esmės neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik atsiskaityti su kreditoriumi ir mokėti jam įmokas. Taigi atsiskaitymas su AB SEB banku buvo sąlygotas objektyvių priežasčių ir įmonės interesų. Taigi dėl itin sudėtingos finansinės situacijos, taip pat areštuoto turto, stengiantis išlaikyti verslą, išsaugoti bendrovę, ilgametį įdirbį ir jos veiklą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog siekiant išsaugoti bendrovę ir tęsti veiklą ji privalo atsiskaityti su darbuotojais, mokėti darbuotojams atlyginimus, pervesti įmokas „Sodrai“, buvo priimtas sprendimas su darbuotojais, VMI ir Sodra atsiskaityti pinigus išmokant per bendrovei atskaitingą asmenį. Pažymi, kad bendrovė, susidūrusi su sunkumais ir matydama, kad situacija bendrovėje yra kritinė, siekdama tiek atsiskaityti su biudžetu, tiek išlaikyti bendrovę kiek maksimaliau stabilią, dar 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis. Tačiau pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 3 d. atsakymu Nr. (23.1.-08)-RNA-31438 informavo bendrovę, kad nesutinka tenkinti tokio prašymo ir stabdyti priverstinio nepriemokos išieškojimo procedūrų. Ji, kaip bendrovės vadovė, bendravo su pareiškėju, bendradarbiavo ir visomis įmanomomis bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo leidžiamomis priemonėmis siekė išspręsti susidariusią situaciją abipusiai naudingu ir socialiai teisingu būdu.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) balanso kopijų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. turėjo mokestinę nepriemoką VMI prie FM, įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai nuosekliai didėjo (b. l. 7-22).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos kopijos matyti, jog V. S. 2015 m. spalio 12 d. buvo išmokėta 892,40 Eur; 2015 m. lapkričio 2 d. ir lapkričio 10 d. - atitinkamai 54,41 Eur ir 578,64 Eur; 2015 m. gruodžio 10 d. ir gruodžio 28 d. - atitinkamai 562,24 Eur ir 803,63 Eur; 2016 m. vasario 8 d. ir vasario 17 d. - atitinkamai 916,96 Eur ir 6800 Eur; 2016 m. kovo 7 d. - 857,25 Eur; 2016 m. balandžio 8 d. ir balandžio 11 d. - atitinkamai 857,25 Eur ir 91,56 Eur; 2016 m. gegužės 6 d. - 1266,59 Eur; 2016 m. birželio 10 d. - 1306,41 Eur; 2016 m. liepos 8 d. - 1173,78 Eur; 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir rugpjūčio 12 d. - 1293,43 Eur ir 43,72 Eur; 2016 m. rugsėjo 8 d. - 1334,18 Eur (b. l. 23-34).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos kopijos bei bankų sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai nuosekliai didėjo (b. l. 35-47, 48-73).

Iš 2016 m. lapkričio 28 d. VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)FR1042-8176 matyti, kad nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo atliktas operatyvus patikrinimas, buvo tikrinama mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. lapkričio 9 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka 14609,74 Eur, iš jų: 12286,00 Eur PVM (susidarė nuo 2013 m. sausio 25 d.) ir 1986,33 Eur šio mokesčio delspinigių, 74,44 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (susidarė nuo 2014 m. kovo 3 d.) ir 8,22 Eur šio mokesčio delspinigių, 253,95 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių (susidarė nuo 2014 m. gruodžio 1 d.). VMI prie FM mokestinės nepriemokos išieškojimas nuo 2013 m. vasario 7 d. vykdomas iš mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2013 m. vasario 7 d. priimtas sprendimas išieškoti iš turto ir pateiktas vykdyti antstoliui D. B. bei 2015 m. rugpjūčio 12 d. priimtas sprendimas išieškoti iš turto, kurį vykdo antstolis R. V. Išanalizavus už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pateiktą AB SEB bankas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT98 7044 0600 0017 1193 išrašą nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje - 0,01 Eur, įplaukos sudarė 15347,17 Eur, išlaidos sudarė 15347,17 Eur, likutis sąskaitoje laikotarpio pabaigoje - 0,01 Eur. Pinigines lėšas AB SEB bankas nusirašydavo paskolai dengti. Pagal pateiktą „Swedbank“ AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT63 7300 0101 2687 6377 išrašą nustatyta, kad laikotarpio pradžioje piniginių lėšų sąskaitoje - 3,06 Eur, įplaukos sudarė 1240,09 Eur, išlaidos sudarė 1243,13 Eur. Lėšos buvo naudojamos: VMI prie FM - 107,27 Eur, antstoliui - 1079,17 Eur, banko paslaugos - 56,69 Eur, likutis laikotarpio pabaigai - 0,02 Eur. Bendrovė patikrinimui pateikė kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Analizuojamojo laikotarpio pradžioje pinigų likutis kasoje buvo 1074,29 Eur, laikotarpio pabaigoje - 1411.06 Eur, per visą laikotarpį gauta 18958,65 Eur pajamų, išlaidos sudarė 18621,88 Eur. Piniginės lėšos buvo išmokėtos atskaitingam asmeniui - 18621,88 Eur. Pagal pateiktą atskaitingo asmens V. S. (Bendrovės direktorius) ataskaitą atskaitingam asmeniui atskaitinio laikotarpio pradžioje buvo skolinga Bendrovė 38010,24 Eur (įkeistas direktorės ir sutuoktinio asmeninis turtas), gauta - 51203,46 Eur, išleista - 52145,03 Eur, likutis laikotarpio pabaigai - 38951,81 Eur skolinga Bendrovė. Atskaitingas asmuo mokėjo už prekes ir paslaugas, pvz.,: 2016 m. birželio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) - 300,00 Eur, T. Z. firmai - 162,63 Eur, 2016 m. rugpjūčio 2 d. Z. I., UAB - 1699,20, 2016 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini), UAB - 285,66 Eur. Iš atskaitingo asmens ataskaitų matyti, kad visi pinigų gavimai ir atsiskaitymai vykdomi per atskaitingą asmenį, t.y. Bendrovės direktorę. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų, kasos knygos išrašų bei atskaitingo asmens avansinių apyskaitų, darytina išvada, kad Bendrovė per tikrinamąjį laikotarpį nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pagal pateiktą 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą Bendrovė turėjo turto už 426417.81 Eur, iš jo: ilgalaikio turto - 295906,57 Eur, trumpalaikio turto - 130511,24 Eur, tame skaičiuje: 118903,34 Eur išankstiniai apmokėjimai, 10196,81 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 14481,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 431293,73 Eur, iš jų: 49845,34 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie yra pradelsti, 381448,39 Eur finansinės skolos AB SEB bankas. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovės per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pardavimo pajamos sudarė 53425,07 Eur, iš jų: 44817,19 Eur patalpų nuoma, pardavimo savikaina - 3385,19 Eur, veiklos sąnaudos - 44817,19 Eur (kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos), rezultatas - 5216,72 Eur nuostolis. Nuo mokestinės nepriemokos susidarymo paskolų suteikta nebuvo. VĮ „Regitra“ 2016 m. lapkričio 9 d. duomenimis Bendrovės vardu registruota 1 transporto priemonė. VĮ „Registrų centras“ 2016 m. lapkričio 9 d. duomenimis Bendrovės vardu registruotas administracinis pastatas, kuris įkeistas AB SEB bankui ir areštuotas antstolių. Pagal Bendrovės pateiktus duomenis apie kreditorius ir debitorius, 2016 m. rugsėjo 30 d. skola tiekėjams sudaro 11625,63 Eur, didžiausi iš jų: - UAB (duomenys neskelbtini)- 1041.37 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) - 1700,00 Eur, V. M. IĮ - 4381,70 Eur. Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaro 49333,41 Eur, didžiausi iš jų: D. R.- 9950,00 Eur, (duomenys neskelbtini) - 9372,36 Eur, V. L. - 4448,00 Eur (b. l. 74-76).

V. S. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą, kuri užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bendrovės vadovė V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie mokestines nepriemokas ji žinojo. Ji sau, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėjo pinigus ir tuos pinigus ji vėliau išmokėjo darbuotojams. Su darbuotoju buvo vienas darbo ginčas, ji jam moka, jis turi vykdomąjį dokumentą. Kitos sumos, kurios buvo išmokėtos darbuotojams, buvo išmokėtos ne pagal vykdomuosius dokumentus. V. S. teigimu, ji darbuotojams sumokėjo minimalius atlyginimus, nes jai darbuotojams nebūtų mokama, įmonės veiklą žlugtų. Šiuo metu įmonė parduoda teritoriją, nori su visais atsiskaityti, nebenori vykdyti didelės veiklos. Mokestines nepriemokas mokėtų, nes antstolių liko nedaug. Nori, kad senų įsiskolinimų mokėjimas būtų išdėstytas, kiekvieną mėnesį galėtų mokėti. Su VMI ji visada bendraudavo, prašė išdėstyti mokėjimą, jį atidėti, bet jai buvo pasakyta, kad yra neatitikimas kažkokiems ES kriterijams. Teko atsiskaitinėti ir iš asmeninio biudžeto, dabar įmonė jai skolinga 65000 Lt. Iš tų skolintų pinigų įmonė mokėjo mokesčius Sodrai. V. S. sutinka su tuo, kad formaliai jį padarė pažeidimą, bet prašo skirti mažesnę nuobaudą. Savo rašytiniame paaiškinime V. S. nurodė iš esmės analogiškas pažeidimo padarymo aplinkybes. Be V. S. paaiškinimų, jos kaltė, padarius ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) balanso kopijų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. turėjo mokestinę nepriemoką VMI prie FM, įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai nuosekliai didėjo (b. l. 7-22). Tuo tarpu iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos kopijos matyti, jog V. S. 2015 m. spalio 12 d. buvo išmokėta 892,40 Eur; 2015 m. lapkričio 2 d. ir lapkričio 10 d. - atitinkamai 54,41 Eur ir 578,64 Eur; 2015 m. gruodžio 10 d. ir gruodžio 28 d. - atitinkamai 562,24 Eur ir 803,63 Eur; 2016 m. vasario 8 d. ir vasario 17 d. - atitinkamai 916,96 Eur ir 6800 Eur; 2016 m. kovo 7 d. - 857,25 Eur; 2016 m. balandžio 8 d. ir balandžio 11 d. - atitinkamai 857,25 Eur ir 91,56 Eur; 2016 m. gegužės 6 d. - 1266,59 Eur; 2016 m. birželio 10 d. - 1306,41 Eur; 2016 m. liepos 8 d. - 1173,78 Eur; 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir rugpjūčio 12 d. - 1293,43 Eur ir 43,72 Eur; 2016 m. rugsėjo 8 d. - 1334,18 Eur (b. l. 23-34). Be to, byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos kopijos bei bankų sąskaitų išrašų kopijos patvirtina, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai nuosekliai didėjo (b. l. 35-47, 48-73). 2016 m. lapkričio 28 d. VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-8176 užfiksuotos visos operatyvaus patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės, kurios patvirtina, kad V. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (b. l. 74-76). Vertinant šias faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog įmonė ir jos vadovė nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Nors V. S. nurodo, jog pirmiausia ji darė atsiskaitymus su darbuotojais, tačiau pažymėtina, jog pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pirmąja eile atsiskaitymus su darbuotojais galima daryti tik pagal vykdomuosius dokumentus dėl atlyginimo, tuo tarpu pati V. S. pripažino, jog tik vienam asmeniui ji darė mokėjimus pagal vykdomąjį dokumentą, tuo tarpu su kitais darbuotojais buvo atsiskaitoma ne pagal vykdomuosius dokumentus, o siekiant juos išlaikyti įmonėje ir taip užtikrinti įmonės veiklą. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Bendrovės vadovė V. S., žinodama įmonės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydama, V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. suvokė realią įmonės finansinę padėtį, tačiau nežiūrint į tai mokėjo pirmiau kitiems kreditoriams, spręstina, jog ji veikė tiesiogine tyčia. V. S. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes pažeidėja būdama atsakinga neužtikrino, kad nebūtų pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

Dėl V. S. skirtinos nuobaudos ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog V. S. traukiama administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, įtvirtiną ATPK, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., laikantis nuoseklumo taikytinos ir ATPK nuostatos, susijusios su nuobaudos skyrimu.

Teismas, skirdamas V. S. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. S. yra dirbanti, gauna ne itin dideles pajamas, pačios teigimu, su vyru bendrai gauna 1000 Eur pajamų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau ji neteista, bausta administracine tvarka, tačiau nuobaudų už analogiško pobūdžio pažeidimus ji neturi. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji iš esmės pripažino savo kaltę dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įmonių vadovams numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos ribos, įvertinus V. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes bei įmonės ir pačios V. S. finansinę padėtį, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Pažymėtina, jog įmonė teikė prašymus VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, dėjo pastangas, kad galėtų tinkamai atsiskaityti su Valstybės biudžetu, teikė VMI visus dokumentus, bendradarbiavo su VMI. Pati V. S. paaiškino, jog teisės pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios įmonės finansinės padėties, buvo siekiama užtikrinti įmonės veiklą, įmonė privalėjo mokėti darbuotojams bent minimalų darbo užmokestį. Iš pateiktų paaiškinimų ir dokumentų matyti, jog V. S. išmokėjo sau, kaip atskaitingai Bendrovės darbuotojai, pinigų sumas, kurias ji vėliau išmokėjo darbuotojams kaip darbo užmokestį, be to, buvo vykdomi ir kiti būtiniausi mokėjimai kitiems kreditoriams. Kaip paaiškino pati V. S., bendrovė turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o bendrovės turtas yra įkeistas banko naudai. V. S. teigimu, akivaizdu, kad bendrovė siekdama išsaugoti savo turtą bei mokumą, iš esmės neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik atsiskaityti su kreditoriumi ir mokėti jam įmokas. Teismo vertinimu, buvo atsiskaitoma tik su svarbiausiais kreditoriais, su kuriais neatsiskaičius įmonė būtų itin priartėjusi prie ribos, nuo kurios atsiranda galimybė kelti bankroto bylą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nešalina V. S. atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, tačiau turi reikšmės individualizuojant jai skirtiną nuobaudą. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog V. S. nevengia sumokėti nepriemokos Valstybės biudžetui, tačiau to negali padaryti iš karto dėl sunkios įmonės finansinės padėties, siekdama apsaugoti tiek pačios įmonės, tiek jos darbuotojų interesus. V. S. anksčiau administracine tvarka už analogiško pobūdžio pažeidimą nebuvo bausta, taigi yra pagrindas manyti, kad ateityje tokio pobūdžio pažeidimų ji nedarys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. S. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos V. S. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti įstatymus bei laikytis jų reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30² straipsniais, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas skirti jai trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.