Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1082-809/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-28
Bylos Nr.: eI3-1082-809/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03390-2019-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas: žemės ūkio bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, ŽŪB "Panoterių ūkis"
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1082-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03390-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai žemės ūkio bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NMA) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019) (toliau – Sprendimas), pareiškėjas šioje byloje - žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

Atsakovė skunde nurodė, kad pareiškėja ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2016 m. Paraiška). NMA įvertinus pateiktą 2016 m. Paraišką nustatyta, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų bei kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 107 492,21 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

Atsakovė nesutinka su Komisijos teiginiais dėl Metodikos 16 punkto. Atsakovės manymu, pagal teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, pareiškėjas turi būti informuojamas tuomet, kai sankcijos dydis pasiekia 15 proc. Šiuo atveju pareiškėja 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo informuota apie taikomą 15 proc. netyčinę sankciją bei taip pat buvo informuota, jog per trejų metų laikotarpį po šio pažeidimo bus dar kartą nustatyta, jog pareiškėja nesilaiko to paties (tų pačių) reikalavimo (-ų) arba kitam tam pačiam geros agrarinės būklės standartui priskirtų reikalavimų, toliau jai bus taikomos Metodikos nuostatos dėl pakartotinio reikalavimo (-ų) nesilaikymo.

Pastebi, jog 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo paskelbtas pagrindiniame informacijos šaltinyje NMA informaciniame portale ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Portalas). Vadovaujantis Taisyklių 65 punktu, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Taip pat pareiškėja buvo informuota ir papildomai, t. y. išsiunčiant 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą elektroniniu paštu.

Atkreipia dėmesį, jog NMA apie 15 proc. taikomą netyčinę sankciją už pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimą pareiškėją informavo 2016 m. balandžio 6 d., o tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) patikrinimus pareiškėjos ūkyje atliko 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y. po NMA informavimo apie pakartotinį pažeidimą ir pasiektą 15 proc. sankcijos dydžio ribą, tad buvo suteikta teisė pasitaisyti. Mano, jog NMA atliko pareigą, nustatytą Metodikos 2.5 papunktyje, t. y. leisti pasitaisyti ir daugiau nebedaryti to paties pažeidimo dar kartą. Taigi, pareiškėja aiškiai, prieš atlikdama trečią kartą tą patį pažeidimą, turėjo gavusi informaciją (jau 2 sprendimus gavusi dėl padarytų pažeidimų), kad atliko pakartotinį reikalavimo pažeidimą, už kurį jau yra gavusi 15 proc. sankciją. Priešingas informavimo fakto aiškinimas leistų nepagrįstai pareiškėjai išvengti pagrįstos ir proporcingos sankcijos taikymo.

2016 m. balandžio 6 d. sprendime taip pat buvo pacituota Metodikos 16 punkto nuostata ir ją perskaičiusi pareiškėja galėjo aiškiai suprasti, kad pasiekė 15 proc. sankcijos dydį ir kitas, t. y. 3 kartą atliekamas to paties reikalavimo, pažeidimas jau bus laikomas pažeistu tyčia. Mano, jog svarbu pažymėti, kad 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu sankcija buvo taikyta ne pagal Metodikos 16 punktą, tad pareiškėjai turėjo būti aišku, kad Metodikos 16 punkto paminėjimas ir yra informavimas apie tai, kas bus, jei bus dar kartą (trečią kartą) pažeistas tas pats reikalavimas.

Nagrinėjant skirtumą tarp Metodikos 2.4 p ir 2.10 p. aiškiai matoma, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas yra sąmoninga veika, tad 3 kartą daromas pažeidimas, kai jau 2 kartus pareiškėja informuota apie daromą pažeidimą, negali būti laikomas tik pareiškėjos per aplaidumą sukeltais veiksmais (netyčinio pažeidimo apibrėžimas).

Pareiškėja, pateikdama 2016 m. Paraišką, savo parašu patvirtino, kad yra susipažinusi su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis (2016 m. Paraiškos III dalies 1 punktas).

Pabrėžia, jog nepriklausomai nuo pareiškėjos pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjos pateiktą paraišką pateikiama Portale. Pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos pranešimus peržiūrėti ir su jais susipažinti, o susipažinus kreiptis į NMA dėl detalesnės (jei tokia reikalinga) informacijos pateikimo. NMA nuomone, pareiškėja buvo informuota tinkamai, laikantis nustatytų reikalavimų.

Pažymi tai, kad NMA skolos sprendimas buvo priimtas remiantis VMVT patikrinimų metu nustatyta informacija, pagal teisės aktų nuostatas prisiimtų įsipareigojimų vykdymo duomenų kontrolę atlieka ne tik NMA, bet ir VMVT. Tai institucija, kuriai yra suteikta teisė koordinuoti ir kontroliuoti ūkinių gyvūnų registravimą ir ženklinimą, kontroliuoti ūkinių gyvūnų sveikatą, gerovę. Atsakovė VMVT atliktų patikrinimų pareiškėjos ūkyje ir nustatytų pažeidimų pagrindu priėmė NMA skolos sprendimą.

Pareiškėja ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į atsakovės NMA skundą nepateikė.

Prie nagrinėjamos bylos prijungta Komisijos bylos Nr. (AG-480/03-2019) (toliau – Komisijos byla) medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019) (Komisijos byla III t., b. 30-35), kuriuo panaikintas atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 642(11.2.12E) dėl pareiškėjai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sankcijos taikymo bei 2019 m. birželio18 d. raštas Nr. BR6-4082, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Pareiškėja) (duomenys neskelbtini) pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2016 m. Paraiška), kuria deklaravo 840,75 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 178,51 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (mažo nepalankumo vietovėse); 2 vnt. mėsinių galvijų, už kuriuos mokama susietoji parama; 5 vnt. pieninių veislių bulius, už kuriuos mokama susietoji parama; 113,25 sąlyginių gyvulių vnt., už kuriuos mokama susietoji parama už pienines karves; 71,37 ha, už kuriuos mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą (Komisijos bylos II t., b.l. 110-123).

Žemesnės instancijos teismas

NMA skaičiavimu iki 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjai buvo išmokėta 106 954,42 Eur (Komisijos bylos I t., b.l. 8). NMA 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 642(11.2.12E) nustatė, jog pareiškėjai pagal 2016 m. paraišką buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmokų suma. Sprendimu NMA konstatavo, jog susidarė 107 492,21 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti. Grąžintinų lėšų susidarymo aplinkybė sprendime yra įvardijama kaip kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymas. Paraiškoje nustatytas valdymo reikalų nesilaikymas, t. y. pagal VMVT duomenis pareiškėja nesilaikė valdymo reikalavimų dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės kaip nustatyta Aprašo 40 punkte (VR34 reikalavimas), valdymo reikalavimo dėl ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo, numatyto Aprašo 17 punkte (VR12’ reikalavimas) bei valdymo reikalavimo dėl higieniškos pašarų gamybos užtikrinimo pagal Aprašo 23 punktą (VR17 reikalavimas). Susumavus sankcijų dydžius, NMA Sprendimu pareiškėjai pritaikė galutinę 100 proc. kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimo sankciją (Komisijos byla I t., b. 1. 7-14).

NMA 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. BR6-4082 (toliau – ir Raštas) dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo informavo pareiškėją, kad skolos suma, nurodyta Sprendime, skiriasi nuo tos, kurią turi apmokėti; tad skolos dalis 1 585,26 Eur buvo išskaičiuota vadovaujantis skolos susigrąžinimo tvarka, nurodyta Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 137 11, 14, 15 ir 17 punktais bei kad pareiškėjai liko sumokėti 104 094,25 Eur dydžio skolą, kurią paprašyta sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos (Komisijos byla I t., b. 1. 5-6).

Pareiškėja kreipėsi į Komisiją, ginčydama Sprendimo ir Rašto, teisėtumą ir pagrįstumą.

Šioje byloje ginčijamu Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019) buvo panaikintas atsakovės NMA 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 642(11.2.12E) dėl pareiškėjai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sankcijos taikymo bei 2019 m. birželio18 d. raštas Nr. BR6-4082. Komisija Sprendime, be kita ko, konstatavo, jog NMA skolos sprendimu už pakartotinį valdymo reikalavimų dėl ūkinės paskirties gerovės (VR34) pažeidimą pareiškėjai pritaikė 100 proc. dydžio sankciją vadovaudamasi Metodikos 16 punktu. Taip pat Komisija sprendime paminėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015, kurioje konstatuota, jog NMA turi pareigą informuoti pareiškėją apie galimą sankcijos, kuri labiau ribotų jos teises nei galimo pažeidimo kvalifikavimas pagal Metodikos 8–15 punktus, t. y. kaip netyčinio, taikymą. Apskaičiavus sankciją pagal Metodikos 16 punktą, tačiau prieš tai tinkamai neinformavus pareiškėjos apie ateityje galėsiančius kilti didesnius jo teisių ribojimus, NMA padarė esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą.

Pažymėtina, jog NMA 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis: Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-125 redakcija), 2015–2020 metų susietosios paramos už pienines karves administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3D-9 „Dėl 2015–2020 metų susietosios paramos už pienines karves administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 3D-338 redakcija), Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015–2020 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-1009 „Dėl Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015–2020 m. taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 3D-430 redakcija), Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 3D-1019 redakcija), Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 3D-405 redakcija) (toliau – ir Metodika).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas byloje neginčija Komisijos Sprendime padarytų išvadų dėl: Sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnių reikalavimams; VMVT nustatytų valdymo reikalavimų pažeidimų; pareiškėjos ankstesnių sprendimų dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 17 d., 2014 m. birželio 16 d. ir 2015 m. birželio 15 d. paraiškų patalpinimo NMA informaciniame portale. Pažymėtina, jog teismas visiškai sutinka su šiomis Komisijos išvadomis ir joms pritaria, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl už pakartotinį valdymo reikalavimo dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės (VR34) pažeidimo pareiškėjai pritaikytos 100 proc. dydžio sankcijos, vadovaujantis Metodikos 16 punktu. NMA manymu, pareiškėja 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo informuota apie taikomą 15 proc. netyčinę sankciją bei taip pat buvo informuota, jog per trejų metų laikotarpį po šio pažeidimo bus dar kartą nustatyta, jog pareiškėja nesilaiko to paties (tų pačių) reikalavimo (-ų) arba kitam tam pačiam geros agrarinės būklės standartui priskirtų reikalavimų, toliau jai bus taikomos Metodikos nuostatos dėl pakartotinio reikalavimo (-ų) nesilaikymo. Tuo tarpu pareiškėja ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nors ir neginčija VMVT konstatuoto pakartotinio VR 34 pažeidimo, tačiau mano, jog 100 proc. sankcija jos atžvilgiu buvo pritaikyta nepagrįstai, kadangi pareiškėja nebuvo informuota pagal Metodikos 16 punktą apie galimą sankciją už pakartotinį pažeidimą.

Metodikos 16 punkte nustatyta, kad, jeigu už konkretaus reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniaisiais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad sankcijos didinimas tris kartus galimas tik tada, kai iki paskutinio pažeidimo padarymo paramą gaunančiam asmeniui buvo pranešta apie galimumą taikyti padidintą sankciją.

Iš Komisijos bylos matyti, jog atsakovė pareiškėją apie galimo pakartotinio pažeidimo kvalifikavimą kaip tyčinio informavo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu, t. y. tik po pareiškėjos valdymo reikalavimų pažeidimų padarymo, už kuriuos Sprendimu buvo apskaičiuota 100 proc. sankcija. Metodikos 16 punkte įtvirtinta informavimo sąlyga yra imperatyvi, todėl Agentūra neturėjo teisinio pagrindo taikyti Metodikos 16 punktą ir sankciją už pareiškėjos valdymo reikalavimų pažeidimus pareiškėjai turėjo paskaičiuoti pagal Metodikos 8–15 punktus. Pažymėtina, kad toks Metodikos 16 punkto aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Taigi, darytina išvada, kad atsakovė, sankciją pareiškėjai apskaičiuodama pagal Metodikos 16 punktą, tačiau prieš tai tinkamai neinformavusi pareiškėjos apie ateityje galėsiančius kilti didesnius jos teisių ribojimus, padarė esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą, ką teisingai ir konstatavo ginčijamame Sprendime Komisija.

Pažymėtina, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Viešojo administravimo subjektai, net ir turėdami pažeidimus patvirtinančių įrodymų, turi laikytis gero administravimo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (41 str.) įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, kuris, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). NMA, tinkamai neinformavusi pareiškėjos, užkirto jai kelią planuoti bei organizuoti savo ūkinę veiklą taip, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, turint omenyje aplinkybę, jog ateityje pareiškėjos teisė į paramą gali būti apribota maksimaliai, todėl Komisija, būdama ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucija, visiškai pagrįstai nusprendė panaikinti NMA 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 642(11.2.12E). Pažymėtina, jog NMA, o ne Komisijai ar teismui suteikta teisė priimti administracinius sprendimus dėl sankcijų taikymo, todėl sankcijos skyrimo pareiškėjui klausimas pagrįstai buvo perduodamas NMA nagrinėti iš naujo. Pastebėtina, jog Komisija, atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. birželio 18 d. NMA raštu Nr. BR6-4082 informavo pareiškėją apie susidariusios skolos išskaičiavimą, likusios skolos dalį ir susimokėjimo terminą, todėl Raštas kaip susijęs su Sprendimu, taip pat pagrįstai Komisijos buvo panaikintas.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Komisija ginčijamame Sprendime tinkamai aiškino ir taikė Metodikos (ir kitų teisės aktų) nuostatas, teisingai įvertino pareiškėjos argumentus kaip sudarančius pagrindą naikinti 2019 m. gegužės 31 d. NMA sprendimą Nr. 642(11.2.12E) dėl pareiškėjai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sankcijos taikymo bei 2019 m. birželio18 d. raštą Nr. BR6-4082, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ skundą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės skundas, kuriuo prašoma naikinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019) atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė