Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui Ž. A. ir išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo, lėšų tvarkytojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Ž. A. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant neatvykimo priežastis iki teismo posėdžio pradžios, todėl jos nelaikytinos pateisinamomis. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į parengiamuosius teismo posėdžius nevykdavo. Teismas daro išvadą, kas atsakovas demonstruodamas savo pasyvumą ir abejingumą dėl bylos nagrinėjimo rezultato ir ieškinio išsprendimo, jį paliko spręsti teismo nuožiūra.

Išvadą duodančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. I. palaikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, bei dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 350 Lt kiekvieną mėnesį ir siūlė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ieškinio reikalavimai minėtose dalyse atitinka vaiko interesus ir poreikius, o vaiko poreikiai turi būti tenkinami maksimaliai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas visiškai (LR CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., CK 3.60 str.-3.65 str.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Teismas pasisako tik dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimų. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.

Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono CMS, akto įrašo Nr.15 (6 b.l.). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. A. (9 b.l.), kuris tebėra nepilnametis.

Ieškovė kaltina atsakovą netinkamu elgesiu, neatsakingumu, girtavimu, jos finansiniu išnaudojimu, nesirūpinimu ja ir vaikais, abejingumu jų santuokai, šeimos santykių negerbimu ir tvirtina esanti nevertinama sutuoktinio.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvyko į teismo posėdį, todėl jo pozicija teismui nėra žinoma. Tačiau atsakovo pasyvumas ir abejingumas bylos baigčiai vertintinas kaip sutikimas su ieškiniu.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita.

Teismas mano, kad ieškovė įrodė, jog kita pusė santuokoje elgėsi netinkamai ir yra kalta dėl šeimos iširimo, nes akivaizdu, kad atsakovas nepaneigė jam išsakytų kaltinimų. Iš ieškovės teiginių ir jos elgesio proceso eigoje, bei bylos aplinkybių teismui akivaizdu, kad ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą. Tačiau akivaizdu, kad liko nepaneigta, jog ji negauna iš sutuoktinio ne tik emocinės, psichologinės paramos, tačiau negauna ir finansinės paramos, nes atsakovas išvykdamas paliko šeimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė viena išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog rūpinasi šeima, kad įsidarbino ir gavo pajamas, kad prisideda prie šeimos poreikių patenkinimo. Akivaizdu, jog bylos duomenys (28-36 b.l.) patvirtina ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas daugiau kaip vienerius metus nesirūpina šeima. Be to akivaizdu, kad atsakovas neginčijo ieškovės išdėstytų kaltinimų ir nepateikė teismui juos paneigiančių įrodymų. Todėl teismas konstatuoja, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam netinkamai vykdžius ar nevykdžius aukščiau aptartų santuokinių pareigų. Darytina išvada, kad būtent dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, sutriko emociniai ryšiai, sumenko tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba. Byloje nenustatyta duomenų, kad būtų buvę ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų ateityje atkurti darnius santuokinius ryšius tarp šalių, todėl esant tokioms priežastims teismas yra įsitikinęs, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Turėtina omenyje kad civilinėje teisėje laikomasi nuostatos, kad atsakovas laikytinas kaltu, kol neįrodyta priešingai.

Kadangi šalys per bylos nagrinėjimo procesą nesusitaikė ir neprašė duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šeima iširo galutinai ir santuoka nutrauktina. Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, išlaikymo priteisimo klausimas vienam iš kito nespręstinas, nes šalys to neprašo. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – A. A.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai (LR CK 3.3 str., 3.190 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turėtina omenyje LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais. Taikant šias nuostatas atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., VTAPĮ 4 str. 1 p.). Todėl tokio pobūdžio ginče teismas įvertina, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tikslu įvertintinos kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (24-25 b.l.) akivaizdu, kad motina tinkamai rūpinasi savo sūnumi, užtikrina jo teises ir pareigas, tarp vaiko ir motinos susiformavęs emocinis ryšys, su ja vaiko gyvenamoji vieta yra pastovi. Teismui akivaizdu, kad ieškovė gyvena nuomojamame būste (16, 17 b.l.). Tačiau tėvas taip pat neturi nekilnojamojo turto, o jo faktinė gyvenamoji vieta teismui nėra žinoma. Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad šiuo metu ieškovė tinkamai užtikrina reikiamas nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas, jo aprūpinimą, lavinimą bei sveikatos priežiūrą, todėl siekiant užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką ir atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei atsakovo neprieštaravimą ieškiniui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenis, D. A. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str.). Todėl ieškovės ieškinio palaikymas ir paaiškinimas, atsakovo pasyvumas ir nuomonės nepareiškimas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada (24-25 b.l.) leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas yra pagrįstas. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidą nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį kuo maksimalesnį socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Nustatytinas išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. A. (9 b.l.), kuris tebėra nepilnametis, todėl spręstinas klausimas dėl išlaikymo jam priteisimo ir lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskyrimo. Vaiko poreikius privalo įgyvendinti abu vaiko tėvai.

Ieškovė reikalaudama iš atsakovo priteisti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-05 sūnaus išlaikymui nurodė, kad sūnaus būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti vidutiniškai 700 litų sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs „Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“ pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtin­tas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui), būtinus vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Ieškovė nurodė, kad sūnaus galimybei lankyti darželį ji kas mėnesį sumoka po 115 Lt. Už pageidavimo būrelio lankymą dar po 25 Lt. Be to kiekvieną mėnesį ji išleidžia lėšas būsto nuomai ir išlaikymui, kas kiekvieną mėnesį kainuoja apie 550-550 Lt. Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį maistui vidutiniškai yra reikalinga ne mažiau kaip po 8 litus per parą, o vaiko rūbams, vaistams ir laisvalaikio poreikiams (žaislams, knygoms, transportui, renginiams vaikų darželyje ir pan.) patenkinti po 60-70 Lt per mėnesį, higienos priemonėms ir kt. po15 Lt per mėnesį. Iš viso vaiko išlaikymui būtinas išlaidas sudaro ne mažiau kaip 700 Lt kiekvieną mėnesį. Ji gauna tik minimalų atlyginimą (10 b.l.), todėl išlaikyti vaikus padeda jos mama, kiekvieną mėnesį duodama po 200 litų. Įvertinat vaiko išlaikymui priteistinos sumos dydį sutiktina su ieškovės teigimu, kad vaikas auga, todėl nuolat auga ir jo poreikiai, todėl jo tėvas turėtų teikti bent pusę išlaikymo, reikalingo bendriesiems sūnaus poreikiams užtikrinti, tinkamai pasirūpinti jo buitimi, maitinimu, lavinimu, sveikata, papildomu ugdymu ir laisvalaikiu bei išlaidomis pramogoms.

Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad gera valia teikia išlaikymą sūnui. Iš SODROS duomenų akivaizdu, kad nuo 2012-04-06 atsakovas dažniausiai gaudavo tik nedarbo draudimo išmokas ir ligos pašalpas. Jo dirbti laikotarpiai labai trumpi (28-35, 36 b.l.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus dėl vaikų maitinimo normų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 „Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,50 Lt iki 10,90 Lt per parą darbo dienomis, o savaitgaliais 0,60 Lt daugiau, jei vaikams yra skiriamas pilnas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr.137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-25 litų per parą. Teismas sutinka, kad analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma suma yra pagrįsta ir net mažesnė už rekomenduojamą sumą skirtiną pilnaverčiam vaiko maitinimui.

Iš aukščiau aptarto teismas daro išvadą, kad vaikui išlaikyti per mėnesį ieškovės kaip būtina nurodoma 700 litų pripažintina ne per didele, padalinus šią sumą per pusę gaunama 350 litų suma, todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą bei į ieškovės argumentus ir paaiškinimus, taip pat vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinai iš atsakovo.

Vaiko išlaikymui priteisintas lėšas tvarkyti uzufrukto teise skirtina R. A..

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Iš byloje esančių įrodymų (15 b.l.) matyti, kad gyvendami santuokoje A. nekilnojamojo turto neįsigijo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų (4 b.l.), todėl ieškovė kreipdamasi į teismą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Išnagrinėjus bylą ir tenkinant ieškovės ieškinį žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo.

Išdėstytinas mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimas. Už reikalavimą nutraukti santuoką ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą bei sutuoktinių pavardes mokėtina valstybei žyminio mokesčio suma yra 144 Lt. Už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui mokėtina žyminio mokesčio suma valstybei yra 126 Lt. Iš viso valstybei mokėtino žyminio mokesčio suma yra 270 litai.

Tuo pagrindu iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (53 b.l.) (LR CPK 96 str.).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią (10 Lt) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteistinos, kadangi vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 26 3str., 265 str., 268 str., 270 str., 541 str. 1 d., teismas

Nusprendžia:

Ieškovės R. A. ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp Ž. A., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. A. (ikisantuokinė pavardė Mockaitytė), a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.15, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: A. A..

Priteisti iš Ž. A., sūnaus D. A., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2013-09-05, iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti R. A. tvarkyti D. A. išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. A., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. A., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. A. 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo Ž. A. 126 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) valstybei žyminio mokesčio nuo reikalavimo priteisti išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo Ž. A. 400 Lt (keturis šimtus litų) valstybei išlaidų advokato pagalbai apmokėti, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių rajono CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.