Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-08 · Administracinė byla Nr. I-3368-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
I-3368-281/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos
Atsakovas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3368-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02896-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui Martynui Ausčiui, atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irinai Janukevičienei ir trečiojo suinteresuoto asmens Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Vestai Konopliovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos prašymą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – Sąjunga) 2015-05-26 kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) sprendimą, išdėstytą 2015-04-20 rašte Nr. (25)SD-4892; 2) įpareigoti VDI išnagrinėti pareiškėjos 2015-03-23 pranešimą Nr. VA17-45(15) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir priimti nutarimą, numatytą šio kodekso 287 straipsnyje (b. l. 1-4).

Pareiškėja nesutinka su VDI sprendimu, kuriame nurodyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Vadovybės apsaugos departamentas (toliau – VAD) pažeidė Darbo kodekso 147 str. 1 d., nes Sąjunga negali būti pripažinta VAD darbuotojų atstovu Darbo kodekso 19 str. taikymo aspektu. Paaiškino, kad pareiškėja pranešė apie jos teisių pažeidimą, tačiau VDI nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o pareiškėja nepripažinta nukentėjusiuoju. Pareiškėjos teigimu, VDI galėjo priimti nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta, įvertinus visas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjos teisės lieka neapgintos. Sąjunga nesutinka su VDI argumentais, kad darbdavio pareigos derinti darbo grafikus su pareiškėja nebūtina. Pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo 1999-10-14 nutarimas vertintinas atsižvelgiant į vėliau priimto Darbo kodekso normas. Įstatymų leidėjas, 2002 m. priimdamas Darbo kodeksą, šiuos teisinius santykius sureguliavo iš esmės naujai, suteikdamas prioritetą įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai, ką paneigė ginčijamu sprendimu VDI. Atsakovė rėmėsi teismų praktika, suformuota iki Profesinių sąjungų įstatymo 4 str. papildymo, šio straipsnio pakeitimai taikomi naujai formuojamoje praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2015-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-272-259/2015).

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas prašė prašymą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VDI atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti (b. l. 27-29).

Nurodė, kad, atlikus tyrimą, nustatyta, jog Sąjunga įsteigė savo skyrių VAD nuo 2013-02-18, o darbuotojai jai nėra perdavę atstovavimo teisės; įrodymų, patvirtinančių, kad VAD darbuotojų dauguma išreiškė savo valią dėl atstovavimo teisių perdavimo pareiškėjai, nepateikė nei ji pati, nei darbdavys. Todėl padaryta išvada, kad darbdavys privalo derinti darbuotojų darbo grafikus su pareiškėja. Remiantis Konstitucinio Teismo 1999-10-14 nutarimu, profesinės sąjungos savo nariams atstovauja ir juos gina ex officio, o kitiems darbuotojams gali atstovauti ir juos ginti, jei darbuotojų kolektyvas tokias teises jai yra perdavęs arba jei profesinė sąjunga atstovauja daugumos valiai. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad jos teisės buvo nepagrįstai apribotos. Darbuotojų atstovai, manantys, kad darbdavio sprendimai ir veiksmai yra neteisingi, turi teisę imtis Darbo kodekso 22 str. 1 d. 8 p. numatytų veiksmų arba inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą. Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. taip pat numato, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti per 10 dienų. Vadovaujantis VDI nuostatų 14 p., VDI inspektoriai, atsižvelgdami į nustatytus prioritetus, VDI teritorinio skyriaus darbo planus ir įstatymų vykdymo būklę, savarankiškai pasirenka inspektuojamų įmonių tikrinimo būdus, kryptis ir metodus ir turi diskrecijos laisvę dėl poveikio priemonių parinkimo. Todėl pareiškėja neturi teisės reikalauti, kad VDI pareigūnai pradėtų administracinę teiseną – surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą, išnagrinėtų administracinę bylą ir priimtų atitinkamą nutarimą.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašymą prašė atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VAD atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti (b. l. 30-32).

Nurodė, kad VAD yra vidaus reikalų statutinė įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Vidaus tarnybos statutu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje po proceso atnaujinimo Nr. A575-2063/2008, suformavo taisyklę dėl pareigūnų darbo laiką reglamentuojančių teisės aktų taikymo. Teismas konstatavo, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas ir nėra nuorodos į Darbo kodekso skyrių „Darbo laikas“. Dėl šių priežasčių Darbo kodekso 147 str. 1 d. nuostatos VAD netaikytinos. Dėl konkretaus fakto, kad būtų pažeista darbo grafiko sudarymo ar keitimo procedūra, pažeistos darbuotojo teisės, nei pareiškėja, nei darbuotojai į VAD nesikreipė.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašymą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad Sąjunga 2013-02-18 tarybos posėdyje priėmė sprendimą įsteigti profesinės sąjungos skyrių VAD (b. l. 8-9).

2015-02-04 pareiškėja raštu Nr. VA17-17(15) kreipėsi į VAD, prašydama darbo grafikus derinti su visais įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovais, kaip numatyta Darbo kodekso 19 str., 147 str. 1 d., atitinkamu būdu pakeisti vieną iš pareigybės aprašymų ir pateikti informaciją (b. l. 10-12).

Atsakydamas į šį prašymą, VAD 2015-02-23 raštu Nr. S-254(20) nurodė, kad darbo grafikai nederinami su VAD darbuotojų profesinės sąjungos atstovais, nes, remiantis Vidaus tarnybos statuto 44 str. 2 d., profesinės sąjungos neturi teisės paveikti įstaigos funkcijų įgyvendinimo, bei pateikė prašomą informaciją bei atliko kitus veiksmus (b. l. 48-49).

2015-03-23 Sąjunga kreipėsi į VDI, pranešdama apie galimą administracinį teisės pažeidimą, nes VAD atsisako derinti darbuotojų darbo grafikus su visais darbuotojų atstovais, ir prašė taikyti administracinę atsakomybę pažeidimus padariusiems asmenims (b. l. 6-7).

2015-04-03 VDI Vilniaus skyrius kreipėsi su nurodymu į VAD, prašydamas pateikti duomenis, ar derinami darbo grafikai su profesine sąjunga (b. l. 52).

2015-04-07 VAD raštu Nr. S-449(20) informavo VDI, kad darbo grafikai nederinami, nes tam nėra teisinio pagrindo; pareigūnai yra statutiniai tarnautojai, todėl jų tarnybos teisiniai santykiai reglamentuojami Vidaus tarnybos statuto, todėl Darbo kodekso 147 str. 1 d. nuostatos VAD netaikytinos (b. l. 50-51).

2015-04-20 VDI raštu Nr. (25)SD-4892 informavo pareiškėją, kad ji negali būti pripažinta VAD darbuotojų atstovu Darbo kodekso 19 str. kontekste, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti administracinio teisės pažeidimo fakto (b. l. 15-16).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VDI veiksmų, tiriant profesinės sąjungos pranešimą apie galimą administracinį teisės pažeidimą, teisėtumo.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str. nustatyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. įtvirtinta, kad VDI inspektoriai, nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka surašo protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus.

Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316, 14 p. nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, atsižvelgdamas į nustatytus prioritetus, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo planus bei darbo įstatymų vykdymo būklę (jam priskirtose srityse), savarankiškai pasirenka inspektuojamų darbdavių tikrinimo būdus, kryptis ir metodus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali įpareigoti VDI pareigūno atitinkamo teisės akto pažeidėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jo pagrindu pažeidėjui paskirti administracinę nuobaudą, kadangi VDI įstatymas tokiam pareigūnui, kai yra nustatomas įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, suteikia tam tikrą diskrecijos laisvę, kuri pasireiškia ir tuo, jog VDI pareigūnas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį ir pan., savarankiškai parenka pažeidėjui taikytiną priemonę, kuri nebūtinai turi būti administracinės atsakomybės formos. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ 17 str. 2 d., įtvirtinanti darbo inspektoriaus teisę savarankiškai ir atsižvelgiant į konkrečią situaciją priimti sprendimą dėl asmens, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, veiksmų įvertinimo ir jam taikytinos priemonės (žr., 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. N502-277/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja informavo VDI apie galimą ATPK 41 str. 1 d., numatančios darbdaviams ar jų įgaliotiems atstovams administracinę atsakomybę už darbo įstatymų pažeidimą, kuris šioje byloje, pareiškėjos teigimu, pasireiškė tuo, kad VAD atsisakė derinti darbo grafikus su įstaigoje veikiančiais darbuotojų atstovais.

Pagal Darbo kodekso 147 str. 1 d., darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad VAD pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, todėl jų tarnybos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Vidaus tarnybos statutu. Remiantis administracinių teismų praktika, statutinėms įstaigos, taigi ir VAD, Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbo laiką (šiuo atveju Darbo kodekso 147 str. 1 d.), netaikytinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2491/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VDI pagrįstai ginčijamu raštu atsakė pareiškėjai, jog teisinio pagrindo konstatuoti darbo įstatymų pažeidimą nėra.

Nagrinėjamu atveju VDI ginčijamu raštu atsakė pareiškėjai, atlikusi atitinkamą tyrimą pagal pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d., administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Nusprendus, kad pagrindų inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjamu atveju nėra, nebuvo ir teisinio pagrindo vadovautis atitinkamomis ATPK nuostatomis. Kaip minėta, VDI pareigūnai turi diskrecijos laisvę, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, savarankiškai parinkti pažeidėjui taikytiną priemonę, jei tam yra teisinis pagrindas. Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad VDI tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą ir priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas