- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- II-356-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00591-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Č.
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK
- Advokatai
- Linas Mažonas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Č. (V. Č.), jo atstovui advokatui Linui Mažonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 23-ANR_N-251-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Č. 2021 m. sausio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis nuo 2020 m. liepos mėnesio savo sutuoktinei V. Č. nedavė rakto nuo bendros nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 21 d. taip pat pakeitė durų spynas ir tuo neleido naudotis bendros nuosavybės butu. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio normą dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. savavališkai vykdė tariamą teisę, ginčijamą kito asmens V. Č., kuriai nebuvo padaryta esminė žala ar jos teisėms ir (ar) teisėtiems interesams. Tuo V. Č. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20126871217 medžiagos 1–3 lapai).
Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 23-ANR_N-251-2021 už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. Č. buvo skirta 38 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20126871217 medžiagos 4 lapas).
Šalies argumentai
V. Č. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo Institucijos priimtą nutarimą panaikinti, kadangi jis yra nepagrįstas. Teigia, kad nutarimas priimtas remiantis tik V. Č. paaiškinimais. Nurodo, kad nukentėjusioji 2018 m. išvyko gyventi į užsienį ir grįžusi 2020 m. pavasarį pasiprašė pagyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame vyko remontas. V. Č. pernakvojus kelias dienas, ji išvyko į kitą butą. 2020 m. rugsėjo 19 d. pabaigęs remonto darbus, pareiškėjas įsikėlė nuolatinai gyventi į šį būtą. 2020 m. rugsėjo 21 d. jam kaimynas pranešė, kad kažkas laužiasi į butą. Grįžęs prie buto, pareiškėjas rado sutuoktinę V. Č., kuri buvo įsilaužusi su meistro pagalba į butą ir paaiškino, kad atvyks turto vertintojas, kuris įvertins butą. Kodėl nukentėjusioji laužėsi į butą, jam nežinoma, nes ji turėjo buto raktus. Išlaužus durų spyną, V. Č. įdėjo naują spyną, nuo kurios raktų pareiškėjui nedavė, todėl jis buvo priverstas vėl keisti durų spyną. Jis ne kartą siūlė nukentėjusiajai susitikti ir perduoti buto raktus, tačiau ji sakė, jog raktus pasiims per advokatus, tačiau niekas pareiškėjo advokatui neskambino. 2020 m. gruodžio 11 d. atvykus V. Č. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikų, V. Č. padavė nuo buto raktą, todėl nukentėjusioji buto raktus turėjo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio ginčo teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Kauno miesto Nemuno policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama objektyviai, įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl prašoma pareiškėjo skundą atmesti.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad žmona V. Č., grįžusi iš užsienio, galimai gegužės mėnesį, paprašė leisti pernakvoti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo remontuojamas. Butas įgytas santuokos metu. Tuo metu jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas. Jis davė nuo buto raktus. Bute pabuvusi kelias dienas, susirinko daiktus ir išėjo gyventi į kitą butą, raktų jam neperdavė. 2020 m. rugsėjo mėnesį jis kraustėsi į minėtą butą gyventi. Galimai 2020 m. rugsėjo 20 d. jis buvo susitikęs su V. Č., pasiėmė iš jos vaikus, tačiau tada nukentėjusioji jam nieko nesakė dėl raktų, o 2020 m. rugsėjo 21 d. paskambinęs kaimynas pranešė, kad į jo butą bando įsilaužti. Atvykęs rado nukentėjusiąją su meistru, kurie laužė buto spyną. Jis bandė sakyti, kad nelaužtų, bet meistras nurodė, jog nukentėjusioji teigė, kad ji buto raktų neturi. Ji pakeitė durų spyną ir išvyko, palikusi neužrakintą butą, rakto jam nedavė. Bute buvo jo daiktai, jis negalėjo buto palikti nerakinto, todėl tą pačią dieną pakeitė buto spyną ir išvažiavo. Nukentėjusioji dar tą pačią dieną parašė pareiškimą, kad sutuoktinis pakeitė spynas ir neleidžia patekti į butą. Jis nurodė, jog raktų perdavimo faktą reiktų kažkaip įforminti, kalbėjosi su V. Č. dėl raktų padavimo, tačiau ji nurodė, kad nėra apie ką šnekėti, bendraus per advokatas, tačiau niekas jo advokatui neskambino. V. Č. buto raktus jis padavė 2020 m. gruodžio mėnesį, kad galėtų saugiai bendrauti su vaikais. Ji jau buvo parašiusi antrą ir trečią pareiškimą. Vėliau pareiškėjui paskambino iš policijos, kvietė atvykti, nurodė, kad parašytas pareiškimas ir jis bus nubaustas. Kodėl nukentėjusioji pakeitė buto spyną, kuri buvo nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, ir nuo kurios ji turėjo raktus, nežino. Nukentėjusioji pakeitė viršutinę spyną, o apatinės ne, tiksliai nepamena. Jis žinojo apie pareiškimą, kuris pateiktas rugsėjo mėnesį, tačiau kai buvo su nukentėjusiąja kalbama dėl raktų padavimo, ji atsisakė bendrauti, nepareiškė jokio noro pasiimti raktus, po to nurodė, kad raktus atsiimti per advokatus, tačiau į jo advokatą niekas nesikreipė. Vėliau apie raktus nukentėjusioji pradėjo kalbėti lapkričio mėnesį. Raktai buvo perduoti gruodžio mėnesį. Mano, kad raktų sutuoktinei reikėjo tam, kad ji galėtų bet kada matytis vaikais, nors yra nustatytas grafikas.
V. Č. atstovas advokatas Linas Mažonas paaiškino, kad iš 2020 m. gruodžio 14 d. V. Č. pareiškimo matyti, kad ji raktą nuo apatinės buto durų spynos visada turėjo, o pareiškime nurodyti teiginiai, kad liepos mėnesį ji negalėjo pateikti į butą ir V. Č. atsisakė duoti raktus, prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai, t. y. apelianto ir nukentėjusiosios susirašinėjimams žinutėmis, kurios yra byloje. Iš jų matyti, kad 2020 m. gegužės 28 d. susirašinėjimo metu, pareiškėjas ir nukentėjusioji bendravo dėl raktų, V. Č. rašė, jog priveš raktus ir paliks. 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas taip pat siūlė susitikti, išspręsti klausimus, paduoti raktus, tačiau pati nukentėjusioji nurodė, jog nereikia susitikti ir bendraus per advokatus. Be to, pareiškėjas pats siūlėsi paduoti raktus, užfiksuoti raktų perdavimo faktą, tačiau nukentėjusioji neatsakė. Nuo gegužės mėnesio iki rugsėjo mėnesio jokio pranešimo, pareiškimo nukentėjusioji dėl raktų padavimo neišsakė.
Nukentėjusioji V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jai 2020 m. gegužės mėnesį atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris priklauso jai ir pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ji negalėjo į jį patekti. Ji prašė sutuoktinio nuo buto durų raktų, ką patvirtina ir byloje esantis 2020 m. gegužės mėnesio susirašinėjimas. Jai tuo metu buvo duotas apatinės buto durų spynos raktas. Jai pabuvus bute vieną naktį, išėjus ir sugrįžus, rado užrakintą viršutinę spyną, nu kurios rakto ji neturėjo, ir į butą daugiau nebegalėjo patekti. Ji prašė perduoti raktus, bet raktai jai nebuvo perduoti. Vykstant teismo procesui, reikėjo patekti į butą kartu su turto vertintoju, todėl 2020 m. rugsėjo 21 d. ji pakeitė viršutinę spyną ir raktus padavė pareiškėjui. Po to jai išvykus pasiimti vaikų, grįžus į butą tą pačią dieną, abi spynos buvo pakeistos. Vėliau teismo nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas perduoti buto raktus nukentėjusiajai. Raktai buvo perduoti 2021 m. kovo mėnesį, atvykus pas pareiškėją į namus su antstoliu. Ji dar iki rugsėjo mėnesio prašė, kad pareiškėjas perduotų raktus. Ji tai darė žodžiu susitikus su V. Č., kai pasiimdavo vaikus, tačiau raktų jai neperdavė. Į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji norėjo patekti, nes minėtas turtas – butas, priklauso ir jai, kaip bendro turto savininkei.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir nutarimą palikti pakeistą, kadangi padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas. Nukentėjusioji nurodė, kad į butą negalėjo patekti nuo gegužės mėnesio, nes buto spyna buvo pakeista. Tai, jog V. Č. neturėjo raktų, patvirtina ir jos veiksmai, kad ji bandė patekti į butą. Be to, rugsėjo mėnesio žinutės patvirtina, kad nukentėjusioji neturėjo raktų ir negalėjo patekti į savo būstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Būtina sąlyga kilti administracinei atsakomybei yra pavojingos, ANK uždraustos veikos požymių visumos nustatymas kaltininko veikoje. Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik jei veika (neveikimas) atitinka ANK įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
V. Č. skunde nesutinka su jo patraukimu atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, t. y. nesutinka su tuo, kad jo veiksmuose yra šio administracinio nusižengimo sudėtis, tačiau teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir ištyręs bei įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis V. Č. veikoje nustatyta teisėtai ir pagrįstai, įrodymų rinkimo bei jų vertinimo taisyklės, numatytos ANK 569, 617 straipsniuose, nepažeistos.
ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal V. Č. 2020 m. gruodžio 14 d. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad ji su vyru santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo kurio durų, visada su savimi turėjo raktą nuo apatinės buto durų spynos, kadangi viršutinė buto durų spyna buvo nerakinama. 2020 m. liepos mėnesio pradžios, ar birželio mėnesio pabaigos, jai grįžus iš darbo komandiruotės, ji negalėjo patekti į minėtą butą, kadangi buvo užrakinta viršutinė spyna. Paprašius V. Č. raktų, jis atsisakė juos duoti ir pasakė, jog nukentėjusiajai nėra ką veikti minėtame bute ir jis gyvens tame bute su mama. 2020 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusioji pakeitė viršutinę durų spyną, išsikvietusi spynų keitimo meistrus, kad galėtų patekti į butą. Spynos keitimo metu į butą atvyko pareiškėjas, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir V. Č. iš buto išėjo. Tą pačią dieną, vakare, grįžusi į namus, pastebėjo, kad vėl pakeistos spynos ir ji patekti į butą negali. Pareiškėjas niekada nemotyvavo kodėl neduoda rakto nuo buto, sakė, kad rakto neduos. Dėl įvardintos priežasties nukentėjusioji negalėjo patekti į bendros nuosavybės būstą, turėjo butą nuomotis. Joks apribojimas jai patekti į bendros nuosavybės būstą nenustatytas. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20126871217 medžiagos 5–7 lapai).
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso V. Č. ir V. Č.. Butas įgytas pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2017 m. kovo 28 d (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20126871217 medžiagos 16 lapas).
Iš ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog V. Č. 2020 m. lapkričio 15 d. pranešė, kad tai trečias pareiškimas, kai V. Č. neduoda raktų, piktybiškai neleidžia nukentėjusiajai naudotis jai priklausančiu turtu (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20126871217 medžiagos 17 lapas).
Iš byloje pateikto susirašinėjimo tarp V. Č. ir V. Č. matyti, kad 2020 m. gegužės 28 d. jie susitarė, kad pareiškėjas raktus nukentėjusiajai paliks. 2020 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusioji ir pareiškėjas kalbėjosi dėl susitikimo ir raktų perdavimo, nukentėjusioji atsisakė susitikti ir nurodė, jog bendraujama per advokatus, klausė, kada bus raktai paduoti, nėra svarbu, kas juos paims. Pareiškėjas teigė, jog norint paduoti raktus, reikia pasimatyti (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20126871217 medžiagos 31–34 lapai).
Iš byloje esančios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarties matyti, kad pradėtas skyrybų procesas ir teismas atsisakė tenkinti ieškovo V. Č. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti V. Č. lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes būtų pažeistos atsakovės, kaip vaikų motinos ir nuosavybės teisės turėtojos teisės (administracinio nusižengimo bylos ROIK 20126871217 medžiagos 18–22).
Pagal CK 3.87 straipsnio, reglamentuojančio įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių V. Č. ir V. Č. santuokoje įgytas turtas ir inkriminuojamo nusižengimo laikotarpiu sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes jis nebuvo padalintas ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nebuvo pasibaigusi kitokiu būdu, todėl abu sutuoktiniai įgyvendindami savo teises į šį turtą turėjo vadovautis CK 3.87, 3.92 straipsnių, o taip pat CK 1.137 straipsnio nuostatomis.
Nors V. Č. neigė trukdęs nukentėjusiajai patekti į ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), neduodamas buto rakto, tačiau ši aplinkybė nustatyta nukentėjusiosios V. Č. pareiškimu, jos parodymais, o taip pat ir susirašinėjimo žinutėmis bei iš dalies paties V. Č. paaiškinimais teisme. V. Č. teisme teigė davęs nuo buto raktą nukentėjusiajai gegužės mėnesį ir ji raktą nuo buto visada turėjusi, o 2021 m. rugsėjo 21 d. jis pakeitęs buto spyną, nes prieš tai nukentėjusioji pakeitė viršutinę spyną ir rakto jam nedavė. Teigė, kad nukentėjusioji pati nerodžiusi iniciatyvos pasiimti raktą. Tačiau įvertinęs ir išanalizavęs surinktų duomenų visumą, teismas šių V. Č. paaiškinimų nelaiko nuosekliais ir patikimais, vertina kritiškai, kaip jo gynybinę versiją, nes juos paneigia nuoseklūs V. Č. paaiškinimai bei rašytinė bylos medžiaga.
Pažymėtina, jog V. Č. tiek savo pareiškime, tiek ir duodama parodymus teisme vienodai nurodė, kad ji V. Č. inkriminuojamo nusižengimo metu turėjo tik apatinės durų spynos raktą, o viršutinės durų spynos rakto neturėjo. Būtent apatinės durų spynos raktą sutuoktinis jai perdavė gegužės mėnesį ir tai atsispindi jų susirašinėjime, kuris pateiktas į bylą. Taip pat ji teisme paaiškino, jog pernakvojusi bute vieną naktį, grįžusi rado užrakintą buto viršutinę spyną ir daugiau į butą ji negalėjo patekti. Nors ir prašė rakto nuo viršutinės spynos, sutuoktinis jo nedavė. Kai reikėjo patekti į butą dėl turto vertinimo, jos iniciatyva rugsėjo mėnesį meistras pakeitė viršutinę spyną, kad ji galėtų patekti į butą, tačiau sutuoktinis tą pačią dieną vėl pakeitė spyną ir ji vėl nebegalėjo patekti į butą. Nors ir prašė rakto, tačiau sutuoktinis jo nedavė. Raktas buvo perduotas tik 2021 m. kovo mėnesį vykdant specialiai tam priimtą teismo nutartį.
Nors V. Č. teigė, kad V. Č. visada turėjo ginčo buto spynos raktą, tačiau kaip matyti iš V. Č. parodymų, V. Č. nutylėjo esminę aplinkybę, kad V. Č. turėjo tik vienos spynos, t. y. apatinės spynos, raktą, o viršutinės spynos rakto ji neturėjo. Teismas tiki šiais nukentėjusiosios paaiškinimais, nes jie logiškai susiję su kitais duomenimis nustatytomis aplinkybėmis. Iš gegužės mėnesio susirašinėjimo matyti, kad V. Č. negalėjo patekti į butą, raktų nuo buto neturėjo ir prašė sutuoktinio perduoti raktą, sutuoktinis jai perdavė nuo buto raktą. Iš to darytina išvada, kad jeigu ji būtų turėjusi raktus ir turėjusi galimybę patekti į butą, tokio susirašinėjimo ir nebūtų buvę. Be to, V. Č. rugsėjo mėnesį pakeitė ne abi spynas, o vieną – viršutinę. Tai patvirtino ir V. Č., nurodydamas, jog sutuoktinė pakeitė viršutinę spyną, motyvuodama tuo, kad ji negali patekti į butą. Pažymėtina ir tai, kad V. Č., teisme duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jis bandė meistrui sakyti, kad nelaužtų durų, nes jis turi raktus, tačiau spyna jau buvo sugadinta. Atsižvelgiant į tai, kad rugsėjo 21 d. nukentėjusioji pakeitė būtent viršutinę spyną, o ne abi, pagrįstai darytina išvada, jog toks veiksmas buvo atliktas, nes ji neturėjo galimybės patekti į butą, kadangi buvo užrakinta viršutinė spyna, nuo kurios rakto ji neturėjo. Be to, kaip nurodė ir pats V. Č., pakeitusi spyną V. Č. paliko butą neužrakintą. Iš to darytina išvada, kad ji neturėjo tikslo neleisti V. Č. naudotis butu, į jį pateko siekdama įgyvendinti savo kaip savininkės teises. Taip pat byloje tiek nukentėjusiosios, tiek ir paties V. Č. paaiškinimais nustatyta, kad rugsėjo 21 d., po to kai V. Č. pakeitė viršutinę spyną, tą pačią dieną V. Č. taip pat pakeitė viršutinę spyną ir raktų nukentėjusiajai neperdavė. Tai, kad nukentėjusioji raktų nuo tos spynos reikalavo, tačiau V. Č. jų neperdavė, patvirtina ir 2020 m. rugsėjo mėnesio tarpusavio susirašinėjimo žinutės. Be to, V. Č. teisme patvirtino, kad jis raktus perdavė tik lapkričio mėnesį.
Nors V. Č. teigė, kad iki 2020 m. rugsėjo mėnesio V. Č. raktų neprašė ir nėra tai patvirtinančių susirašinėjimų, tačiau aplinkybę, kad raktų nukentėjusioji prašė, tačiau sutuoktinis jai nedavė, patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimai, kurie, kaip jau aptarta, laikytini patikimais. Pagrindą tikėti nukentėjusiąja sudaro taip pat ir tai, kad ji dėl to ne kartą buvo kreipusis ir į policiją. O V. Č. paaiškinimus, kad nukentėjusioji nerodė iniciatyvos dėl raktų perėmimo paneigia ir jau aptarti rugsėjo mėnesio susirašinėjimai žinutėmis.
Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. Č. neduodamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), viršutinės spynos rakto iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, po to 2020 m. rugsėjo 21 d. pakeitęs viršutinę spyną, užrakinęs butą ir taip pat neduodamas rakto apribojo V. Č. galimybę patekti į šias patalpas, kuriomis jie naudojosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir taip, įgyvendindamas savo kaip savininko teises, suvaržė turto bendrasavininko – V. Č. – teises. Tokiais savo veiksmais V. Č. nesilaikė CK 3.87 ir 3.92 straipsnių reikalavimų. Namai, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai ir pareiškėjui ir nei vienas iš jų iš gyvenamųjų patalpų nėra iškeldintas ir nėra pasibaigęs santuokos nutraukimo procesas, kurio metu būtų nustatyta naudojimosi ginčo patalpomis tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nei V. Č., nei V. Č. negali būti ribojama galimybė patekti į gyvenamąsias ginčo patalpas, iki kol nebus priimtas sprendimas dėl naudojimosi šiomis patalpomis tvarkos. Nepaisant to, kad nukentėjusioji gyvena kitu adresu, ji turi teisę naudotis jai priklausančiu turtu, neprivalo nurodyti į jai priklausantį turtą atvykimo priežastis ar kitas panašias aplinkybes. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad V. Č. įgyvendindamas savo, kaip turto savininko teises, ir apribodamas nukentėjusiajai prieigą prie šio turto, kuris nukentėjusiajai taip pat priklauso nuosavybės teise, veikė teisingumo ir protingumo principų neatitinkančiu būdu, t. y. savavaldžiavo. Nukentėjusioji dėl tokio V. Č. veiksmų padarytą žalą nevertina kaip esminę, todėl V. Č. veika atitinka objektyviuosius ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
V. Č. būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis nemažą gyvenimišką patirtį asmuo, neabejotinai suvokė, kad neduodamas rakto sutuoktinei nuo bendrosios jungtinės nuosavybės būsto, kuriuo jie privalo naudotis bendru sutarimu, savavaldžiauja, t. y. įgyvendina savo teises pažeisdamas įstatymų nustatytus reikalavimus. V. Č. elgesys – nedavė rakto iki rugsėjo mėnesio, o rugsėjo mėnesį pakeitęs viršutinę spyną taip pat nedavė rakto, nors butas galėjo būti užrakintas naudojanti apatinę spyną, nuo kurios V. Č. raktą turėjo, rodo, kad V. Č. norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į aptartus argumentus, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai įrodyta ir nustatyta, kad V. Č. nuo 2020 m. liepos mėnesio savo sutuoktinei V. Č. nedavė rakto nuo bendrosios jungtinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 21 d. taip pat pakeitęs durų spynas ir neperdavęs rakto neleido naudotis bendros nuosavybės butu. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio normą dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. savavališkai vykdė tikrą teisę, pažeisdamas bendrasavininkės V. Č. teises. Šiais veiksmais esminė žala jos teisėms ir (ar) teisėtiems interesams nebuvo padaryta.
V. Č. veikoje nustatyti visi savavaldžiavimo administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, jog V. Č. veiksmais buvo pažeistos CK 4.75 straipsnio nuostatos. Šios nuostatos reglamentuoja valdymo ir disponavimo tvarką turtu, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau butas (duomenys neskelbtini) V. Č. ir V. Č. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Naudojimosi ir disponavimo tokiu turtu tvarką reglamentuoja ne CK 4.75 str., o CK 3.92 straipsnio nuostatos, todėl šis netikslumas ištaisytinas. Toks pataisymas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas ir realizuoti teisę į gynybą, nepažeidžia, nes tiek CK 4.75 str., tiek ir CK 3.92 įtvirtintų nuostatų esmė ta pati – turtas valdomas ir juo disponuojama bendru savininkų sutarimu.
Taip pat patikslintina nusižengimo formuluotė nurodant, kad V. Č. įgyvendino ne tariamą teisę, o tikrą savo teisę, nes tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Šiuo atveju V. Č. realizavo savo kai savininko tikrą, o ne tariamą teisę.
Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas 2021 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 23-ANR_N-251-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytu motyvu pagrindo nėra, todėl V. Č. skundas netenkinamas.
V. Č. atstovas prašė taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ANK 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse proceso išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja 103-106 straipsnio nuostatos, tačiau jose nenumatyta galimybė nuteistajam, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, priteisti išlaidas pasikviesto atstovo pagalbai apmokėti, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu
nutaria:
V. Č. (V. Č.) skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 23-ANR_N-251-2021 palikti galioti, patikslinant faktines aplinkybes taip:
„V. Č. nuo 2020 m. liepos mėnesio savo sutuoktinei V. Č. nedavė rakto nuo bendrosios jungtinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 21 d. taip pat pakeitęs durų spynas ir neperdavęs rakto neleido naudotis bendros nuosavybės butu. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio normą dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. savavališkai vykdė tikrą teisę, pažeisdamas bendrasavininkės V. Č. teises, tačiau esminė žala jai ar jos teisėms ir (ar) teisėtiems interesams nebuvo padaryta“.
Bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 20126871217 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.