Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta Danijoje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, turintis du mažamečius vaikus, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Užimtumo tarnybos registre neregistruotas, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2018 m. liepos 24 d., apie 20.00 val., pas kaimyną V. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą koja įspyrė į galvos sritį savo šeimos nariui, tėvui J. G., ir taip mušdamas nežymiai jam sutrikdė sveikatą, padarydamas veido sumušimą su kaktos srityje virš dešinio antakio esančiais odos nubrozdinimais ir dvejomis smulkiomis muštinėmis žaizdomis.

A. G. 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 16.00 val., kelyje Telšiai – Alsėdžiai – Barstyčiai – Skuodas 55,8 km vairavo V. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. A. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

A. G. 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 16.10 val., kelyje Telšiai – Alsėdžiai – Barstyčiai – Skuodas 55,8 km., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 ‰ promilės etilo alkoholio), siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, jį sustabdžiusiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui A. Ž. ir Reagavimo skyriaus tyrėjui T. M. tiesiogiai pasiūlė duoti 200 eurų kyšį, vėliau 500 eurų kyšį už tai, kad jie jo atžvilgiu nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo ir jis nebūtų nubaustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, o būtent už automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimą, esant neblaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Įvertinus byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų visetą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą koja įspyrė į galvos sritį savo šeimos nariui, tėvui J. G.. A. G. taip mušdamas nežymiai sutrikdė J. G. sveikatą, padarydamas veido sumušimą su kaktos srityje virš dešinio antakio esančiais odos nubrozdinimais ir dvejomis smulkiomis muštinėmis žaizdomis. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai: 1) A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis parodė, jog 2018 m. liepos 24 d., apie 20.00 val., jis vieną kartą tėvui J. G. spyrė koja į galvos sritį (1 t., 119-122 b. l.; 2 t., 3-6 b. l.; 2 t., 12-15 b. l.); 2) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinis pranešimas, kuriuo nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 23.30 val., Kranto g. 4, Daujotų k., Skuodo r., J. G. nurodė, kad dienos metu, pas kaimyną jam sūnus A. G. vieną kartą kojos smūgiu sužalojo kaktą virš dešinio antakio (1 t., 1 b. l.); 3) nukentėjusiojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos 2018 m. liepos 24 d. pas kaimyną V. L. sūnus A. G., būdamas girtas, 1 kartą spyrė koja į galvą, jam pataikė į kaktą, tuo metu jis jautė fizinį skausmą, kraujavo iš kaktos (1 t., 35-37 b. l.); 4) Apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). (1 t., 25-27; 28-30 b. l.).; 5) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1454/2018(03), kuria nustatyta, kad J. G. padaryti sužalojimai – veido sumušimas su kaktos srityje virš dešinio antakio esančiais odos nubrozdinimais ir dvejomis smulkiomis muštinėmis žaizdomis, sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 76 b. l.); 6) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašų kopija, kuri patvirtina, kad A. G. iškvėptame ore alkoholio koncentracija 2018 m. liepos 14 d., 23.50 val., buvo 2,41 promilės (1. t., 31-32 b. 1.)

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. G. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta ištirtais rašytiniais įrodymais.

A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, kadangi už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 straipsnio 2 dalyje

LR BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už papirkimą, t. y. tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Įvertinus byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų visetą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, jį sustabdžiusiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui A. Ž. ir Reagavimo skyriaus tyrėjui T. M. tiesiogiai pasiūlė duoti 200 eurų kyšį, vėliau 500 eurų kyšį, už tai, kad pareigūnai jo atžvilgiu nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo ir jis nebūtų nubaustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, tai yra, už automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimą, esant neblaiviam.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai: 1) A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. policijos pareigūnams prieš neblaivumo patikrinimą pasakė „du šimtai ir gal nepučiam“, jautė, kad gali būti nustatytas jo neblaivumas, todėl taip ir pasakė, vėliau didino sumą iki 500, nes nenorėjo tikrintis girtumo (1 t., 119-122 b. l.; 2 t., 3-6 b. l.; 2 t., 12-15 b. l.); 2) Liudytojo I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagal kuriuos 2018 m. rugpjūčio 25 d. jis sėdėdamas automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje girdėjo, kad A. G. kažką sakė policijos pareigūnams apie du šimtus, vėliau apie penkis šimtus, girdėjo, kad policijos pareigūnai sakė, kad nesiūlytų pinigų, nes už tai gresia baudžiamoji byla (1 t., 143-146 b. l.); 3) Liudytojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagal kuriuos 2018 m. rugpjūčio 25 d., dirbant su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju T. M., automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pasakė, kad gal nesitikrinam, pasakė, kad duos du šimtus, vėliau dar pakartojo, kad duos du šimtus. Įspėjus vairuotoją dėl atsakomybės, vairuotojas dar kartą pasakė „penki“, vairuotojas siekė išvengti atsakomybės (1 t., 149-152 b. l.); 4) kitų objektų apžiūros protokolas bei 2018 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apskritie vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Ž. daryto garso ir vaizdo įrašo įvykio vietoje, kelyje Telšiai – Alsėdžiai – Barstyčiai –Skuodas 55,8 km, kuriuo nustatyta, kad A. G. vyriausiajam patruliui A. Ž. siūlo nesitikrinti alkotesteriu ir nurodo, jog duos du šimtus, asmuo yra perspėjamas dėl atsakomybės bandant papirkti policijos pareigūną, jis paaiškina, kad žino, jog už tai yra atsakomybė, tačiau dar kartą pakartoją, kad duos du šimtus, tęsiant pokalbį A. G. pasako, kad duos penkis (1 t., 153-157 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. G., siekdamas neteisėto policijos pareigūnų, kaip statutinių valstybės tarnautojų, neveikimo vykdant įgaliojimus, prašė, kad jie prieš kaltinamąjį nesiimtų jokių būtinųjų teisinių priemonių, t. y. netikrintų jo neblaivumo alkotesteriu, kadangi jautė, jog jam gali būti nustatytas neblaivumas, ir jo atžvilgiu nesurašytų protokolo bei jis nebūtų nubaustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, tai yra, už automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimą, esant neblaiviam, ir tiesiogiai pasiūlė kyšį, kurio vertė viršija 1 MGL dydžio sumą (200 eurų kyšį, vėliau 500 eurų kyšį), bet neviršija 250 MGL, todėl laikytina, kad kaltinamasis A. G. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

A. G. padarė apysunkį nusikaltimą, kadangi už LR BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejų metų laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo bausmę (LR BK 11 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje

LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. G., vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (A. G. jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo A. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. neblaivus vairavo V. N. priklausantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 119-122 b. l.; 2 t., 3-6 b. l.; 2 t., 12-15 b. l.); 2) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas, kuriuo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d., 16.00 val., kelyje Telšiai – Alsėdžiai – Barstyčiai – Skuodas 55,8 km, patikrinimui buvo sustabdytas įtartinai manevravęs automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo A. G., sklido stiprus alkoholio kvapas, jam alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis 1,95 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., 14-16 b. l.); 3) Įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra kelyje Telšiai – Alsėdžiai – Barstyčiai – Skuodas 55,8 km., dešiniajame kelkraštyje stovintis automobilis „VW Sharan“, valst. Nt. (duomenys neskelbtini) (1 t., 130-135 b. l.); 4) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašų kopijos, kurios patvirtina, kad A. G. iškvėptame ore alkoholio koncentracija 2018 m. rugpjūčio 25 d., 16.05 val., buvo 1,95 promilės (1. t., 158-159 b. 1.); 5) Specialisto išvada Nr. T-A 8866/2018(01), pagal kurią A. G. kraujyje, paimtame 2018 m. rugpjūčio 25 d., 17.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio (1 t., 163 b. l.).

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – A. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad supranta, jog vairuoti transporto priemonę neblaiviam yra draudžiama, taigi kaltinamasis suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, kadangi už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Už LR BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi LR BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamasis A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo A. G. atsakomybę už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sunkinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat nustatyta kaltinamojo A. G. atsakomybę už LR BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sunkinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, darbdavio (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas teigiamai, kaip paaiškino pats kaltinamasis, jis nuolat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), buvo į Lietuvą grįžęs laikinai, jo šeima ir mažamečiai vaikai yra likę (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už LR BK 227 straipsnio 2 dalyje bei LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą A. G. skiriama prokuroro siūloma bausmė, su kuria sutinka ir pats kaltinamasis – bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą tarp numatytų alternatyvių bausmių nėra numatytos baudos, kaltinamajam už šio nusikaltimo padarymą skiriama bausmė viešieji darbai. Į bausmės laiką įskaitytinas A. G. laikas, išbūtas ikiteisminio tyrimo metu laikiname sulaikyme (LR BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmių mažinimui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl už kiekvieną padarytą nusikaltimą skiriamos bausmės A. G. mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, A. G. paskirta viešųjų darbų bausmė keistina į baudą. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už LR BK 227 straipsnio 2 dalyje bei LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą A. G. skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Už LR BK 227 straipsnio 2 dalyje bei LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą A. G. skiriama subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrintina su už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama bausme.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – kaltinamajam panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., b. l. 127-129; 2 t. 16-19 b. l.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kadangi A. G. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 2 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam A. G. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis Danijoje 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu baustas už vairavimą esant neblaiviam (1 t. 101-102 b. l.), padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,84 promilės neblaivumas), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nusikalstama veika nepadaryta), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė, nei administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Apie tai pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje nurodo, kad transporto priemonė yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, taigi, transporto priemonės panaudojimas kaip nusikaltimo padarymo priemonės yra būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

Byloje nustatyta, kad A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso V. N.. Liudytoju apklaustas V. N. parodė, kad nežinojo, jog kaltinamasis jam priklausantį automobilį naudos nusikalstamai veikai daryti, byloje nėra duomenų, kad V. N. tai turėjo ir galėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko konfiskuotina minėto automobilio vertė, tai yra 1163,68 Eur (t. 1, b. 1. 190). Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina (BK 72 straipsnio, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinės ligonių kasos interesais, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 29,59 eurų sumai (1 t., 51-53 b. l.). 2018 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu kaltinamasis A. G. pervedė Valstybinei ligonių kasai 29,59 eurų sumą (1 t., 62 b. l.). 2018 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymą (1 t., 63 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, baudžiamoji byla dalyje dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudos mokėjimo išdėstymo

Kaltinamasis A. G. prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per įmanomai ilgesnį terminą, nurodo, kad dirba Danijoje, tačiau šiuo metu jo pajamos yra tik profsąjungos mokama pašalpa. Gyvenimo draugei ir vaikų motinai šiuo metu teko išeiti iš darbo, nes nėra kam vaikus į darželį vedžioti, ji gauna pašalpą. Kaltinamasis nurodė, jog yra paėmęs paskolą Danijoje, pateikė teismui paskolos sutarties kopiją, nurodė, kad per mėnesį moka apie 3500 daniškų kronų, apie 400-500 Eur paskolos. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) planuoja iš karto vėl pradėti dirbti, įvykdys bausmę, galėtų mokėti per mėnesį apie 300 Eur.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismo vertinimu, bausmė (bauda) pasiekia LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus tik tada, kai ji yra pažeidėjo realiai įvykdoma. Kaltinamajam, kaip fiziniam asmeniui, šiuo nuosprendžiu paskiriama bauda yra pakankamai didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad bausmės – baudos – įvykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, kaltinamojo prašymas tenkinamas ir nustatoma, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvylikos mėnesių laikotarpį. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. G. neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Sumažinanti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Įskaityti, vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką A. G. laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 26 d., kuris prilyginamas 18 viešųjų darbų valandų.

Pakeisti, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, A. G. paskirtą viešųjų darbų bausmę į 10,33 MGL (516,50 Eur (penki šimtai šešiolika eurų ir penkiasdešimt euro centų)) baudą.

Pripažinti A. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6000 Eur (šeši tūkstančiai eurų)) dydžio baudą.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 80 MGL (4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų)) dydžio baudą.

Pripažinti A. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 50 MGL (2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio baudą.

Subendrinti, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už LR BK 227 straipsnio 2 dalyje bei LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą A. G. paskirtas bausmes (baudas) apėmimo būdu ir paskirti A. G. galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų)) baudą.

Subendrinti, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, A. G. už LR BK 227 straipsnio 2 dalyje, LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtą galutinę bausmę 80 MGL ((4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų)) baudą su už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme – 10,33 MGL (516,50 Eur (penki šimtai šešiolika eurų ir penkiasdešimt euro centų)) bauda – visiško sudėjimo būdu ir paskirti A. G. galutinę bausmę – 90,33 MGL (4516,50 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiolika eurų ir penkiasdešimt euro centų)) baudą.

Nustatyti, kad A. G. paskirta 90,33 MGL (4516,50 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiolika eurų ir penkiasdešimt euro centų)) bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mokant kas mėnesį po 376,38 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai ir trisdešimt aštuoni euro centai) į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, ir 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1163,68 Eur vertės pinigų sumą.

Panaikinti, įsiteisėjus nuosprendžiui, A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Perduot, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) jį išdavusiai įstaigai.

Nutraukti bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.