Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Dovilei Basytei, L. J. Krivdai, Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., jo atstovui advokui Juozapui Surbliui, išnagrinėjusi R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. surašytas protokolas už tai, kad 2014-06-27, 12.40 val., Šermukšnių g. 20, Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga kliudė ir apgadino šalia stovėjusios transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios L. V., galinį bamperį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Šiais veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

R. G. į teismo posėdį atvyko. Kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu buvo Klaipėdoje. Gyvena Radviliškyje, dirba Klaipėdoje. 2014m. birželio mėnesį buvo nuvykęs prie namo Šermukšnių gatvėje. Vienas atvyko automobiliu Toyota, kuris yra registruotas žmonos vardu. Kieme pakalbėjo su vadybininku ir išvažiavo. Nieko nepastebėjo, atbuline eiga nevažiavo. Tiesiai važiavo ir sustojo. Į nieką neatsitrenkė. Grįžus namo paskambino pareigūnas R. S. ir sakė, kad jis avariją padarė. Jis pasakė, kad nepadarė avarijos. Jam buvo pasakyta, kad kai bus Klaipėdoje, reikės užsukti į policijos komisariatą. Jis paskambino 112, uždavė klausimą ką jam daryti, jam pasiūlė į savo miesto policiją nuvykti. Nuvykęs į Radviliškio policiją jis policijos pareigūnams viską pasakė. Radviliškio policijos pareigūnai jokių duomenų apie eismo įvykį neturėjo, sakė, kad tai gali būti telefoniniai sukčiai. Su policininkais tą pačią dieną apžiūrėjo jo mašiną. Jis nufotografavo savo automobilį tą pačią dieną ir pateikė nuotraukas policijai. Pareigūnai jokių apgadinimų nerado. Pareigūnai sakė, kad tai telefoniniai sukčiai, nes niekas neatsiliepė telefonu. Nuo 1982 metų vairuoja automobilį. Būtų žymės buvusios, jei būtų bakstelėjęs į kitą mašiną.

Liudytojas L. V. parodė, kad dirbo Šermukšnių gatvėje, apdailos darbus atliko. Žmogus automobiliu Toyota atbulas važiavo ir nubraižė jo automobilio Mersedes Benz, stovėjusio šalia bordiūro, bamperį. Kol jis nulipo nuo stelažo, žmogus nuvažiavo. Toyota vairuotojas pataikė į užpakalinį bamperį vairuotojo pusėje. Garsą išgirdęs jis atsisuko. Automobilis stuktelėjo į jo automobilio galinį kablį. Buvo du smūgiai į jo mašiną. Jis buvo trečiam aukšte ant stelažo, gal 12 metrų iki įvykio vietos. Užsirašė mašinos valstybinius numerius. Matė, kad už vairo sėdi augęs vyrukas. Po įvykio nuėjo į policiją.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba Radviliškio policijos komisariate. Spalio mėnesį nuvyko į Darbininkų gatvę, kad susitikti su žmogumi, kuris padaręs eismo įvykį. Namie nieko nerado. Vakare vėl nuvyko, bet vėl nerado. Skambino piliečiui, jis informavo, kad yra Prancūzijoje.

Liudytojas G. P. parodė, kad dirba Radviliškio rajono policijos komisariate. Buvo vyriškis atvykęs, sakė, kad jam skambino iš Klaipėdos policijos dėl eismo įvykio. Apžiūrėjo vyriškio automobilį. Akivaizdžių įlenkimų nebuvo. Budėtojas sakė, gal skambino telefoniniai sukčiai. Automobilio nepaveikslavo. Gal automobilis buvo vėliau nupaveiksluotas. Jis tik apžiūrėjo automobilį.Viskas vyko pavakaryje. Įtarimų dėl žmogaus girtumo nebuvo. Apžiūrėti automobilio pasiuntė budėtojas. Automobilis stovėjo komisariato kieme. Jokių įbrėžimų, įlenkimų žymių nebuvo. Budėtojas sakė, kad telefoniniai sukčiai, nes nebuvo iš Klaipėdos policijos gavęs jokių pranešimų.

Liudytojas R. S. parodė, kad dirba Klaipėdos kelių policijoje su pasišalinusiais iš eismo įvykio vietos. Į policiją atėjo žmogus, kuris Šermukšnių gatvėje dirba statybininku ant stelažo, ir nurodė, kad matė, kaip buvo kliudomas automobilis ir išvažiuota iš įvykio vietos. Jis nuvyko apžiūrėti automobilio. Apgadinimai nebuvo labai žymūs, tačiau nauji. Per registrų duomenų bazę susirado asmenį, skambino jam, kvietė atvykti, tačiau tas asmuo neatvyko. Todėl medžiaga buvo perduota pagal jo gyvenamąją vietą. Jis telefonu tam žmogui pasakė, kad apgadinimai nežymūs ir vairuotojas galėjo nejusti kliudydamas automobilį. Darytina išvada, kad galėjo ir nejusti. Slystantis smūgis, apgadinimai nežymūs. Žmogus pats pripažino, kad tą minutę buvo toje vietoje. Jis būtų surašęs protokolą pagal ATPK 127 str. Kai skambinama į 112, yra sujungiama pagal skambučių vietą, būtų sujungta su Klaipėdos VPK, nes registre matomi visos Lietuvos skambučiai.

R. G. kaltė dėl apgadintos transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios L. V., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojo R. S. parodymasi teisme, eismo įvykio schema, fotolentelėmis, fotonuotraukomis, pažeidėjo paaiškinimu. Liudytojas L. V. parodė, kad Šermukšnių gatvėje ant stelažų dirbdamas matė, kaip automobilis Toyota atbulas važiavo ir nubraižė jo automobilio Mersedes Benz, stovėjusio šalia bordiūro, bamperį, ir nuvažiavo. Liudytojas R. S. parodė, kad į policiją atėjo žmogus, kuris Šermukšnių gatvėje dirba statybininku ant stelažo, ir nurodė, kad matė, kaip buvo kliudomas jo automobilis. Jis nuvyko apžiūrėti. Apgadinimai automobilio nebuvo labai žymūs, tačiau nauji. Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad R. G. veikoje yra administracinių teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sudėtis, nes jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgiama į R. G. asmenybę, į tai, kad jis dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. G. skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

R. G. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. pripažino buvęs įvykio vietoje, nurodė, kad smūgio nepajuto, nepagalvojo, kad kažką sugadino, kad padarė eismo įvykį, todėl išvažiavo. Nurodė, kad jo automobilis nebuvo apgadintas, ant jo automobilio jokių įbrėžimų nebuvo. Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. S. apžiūrėjo ir nupaveikslavo įvykio vietą ir nukentėjusiojo automobilį, tačiau patvirtintino, kad automobilio apgadinimai nežymūs, jis nurodė, kad vairuotojas galėjo nejusti kliudydamas automobilį, nes buvo slystantis smūgis, apgadinimai nežymūs. Įvykio vietoje, be nukentėjusiojo nuo eismo įvykio automobilio savininko L. V., nieko nebuvo, nebuvo apklausti ir nustatyti asmenys, betarpiškai matę šį įvykį. Lietuvos Respublikos ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta pažeidimo sudėties požymių visuma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bei aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad R. G. nesuprato priešingo teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdžio – autoįvykio. Remiantis aptartais įrodymais, daroma išvada, kad R. G. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK str. 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl taikytinas ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. skirti 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) (43 Eur) dydžio baudą.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

CD diską, esantį byloje, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.