Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje VILMANTAS MAZILIAUSKAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2007-10-25 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 12 MGL (1500 Lt) bauda. 2010-05-27 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta bausmės dalis – 4 MGL (500 Lt) pakeista į 24 val. viešųjų darbų (2010-07-07 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir

RENATAS MAZILIAUSKAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. M. ir R. M. 2013 m. liepos 11 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), I. M. bute, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje ir vieninga tyčia, viešoje vietoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, t. y. tyčia kumščiu vieną kartą smogdami V. S. į veido sritį, nukentėjusiajam išėjus į kiemą, (duomenys neskelbtini) namo kieme abiems bendrininkams V. S. pargriaunant ant žemės ir abiems bendrininkams spiriant apie dvylika kartų jam į galvos sritį, į šonus ir į abi kojas, taip padarydami nukentėjusiajam V. S. kraujosruvas paakiuose ir veide, t.y. padarydami nukentėjusiajam V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši V. M. ir R. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę pagrindžia nukentėjusiojo V. S., apklausto kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodymai, liudytojų I. M. ir I. V. parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

K. V. M. parodė, kad iš pradžių neigė padaręs nusikaltimą, nes nieko neprisimena. Papildė savo parodymus, nes po akistatos su V. S. kažką lyg ir prisiminė. Prisipažįsta iš dalies, kad mušė V. S., nes neprisimena. Tą dieną buvo girtas ir negali tiksliai prisiminti. Neneigia, kad V galėjo išmušti dantį, nes su juo mušėsi. Prisimena tik tą laiką, kai gėrė už malkinės ir V atėjo su peiliu, peilį atėmė ir abu mušėsi. Po to, kad Vs atėjo į butą, kur buvo ir brolis R, jau buvo labai girtas ir neprisimena, kad būtų mušęs Tačiau to neneigia, galėjo jį primušti, galėjo išmušti dantį, tik neatsimena. Su V susitarė dėl žalos atlyginimo, kad jam kas mėnesį mokės po 50 Lt, iš viso 400 Lt. Sutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka ir su bauda, ir su laisvės apribojimu (b.l. 70, 72, 74).

K. R. M. parodė, kad pareiškus įtarimą kaltu neprisipažino, tačiau per akistatą su V. S. suprato, kad pranešime nurodytą dieną – 2013-07-11 buvo girtas ir neprisimena. Anksčiau gerdavo daug ir iki sąmonės netekimo, todėl gali būti, kad su V primušė V ir to neprisimena. Neneigia, kad galėjo taip būti. J. V. buvo padaryti sužalojimai ir jis sako, kad tai padarė M, taip ir galėjo būti. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje, tačiau gauna bedarbio pašalpą, įsipareigojo V atlyginti 400 Lt, kurių jis prašo. Su juo susitaikė. Sutiktų su bylos baigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kad būtų skirta bauda arba laisvės apribojimas, bet geriau bauda (b.l. 96, 98, 100).

N. V. S. apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-07-11 d., apie 16 val., jis nuėjo pas kaimynę I. M.. Kitame kambaryje gėrė jos vaikai Vir R. M.. Neprisimena, dėl ko kilo konfliktas, gal jis pasakė kokį žodį ir abu puolė jį mušti. Jis išbėgo į lauką, ir kieme vėl jį spardė nugriuvusį. Mušė abu M, tačiau kuris kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Per abu spyrė apie dvylika smūgių į galvą, šonus, kojas. Visur skaudėjo, dar spardydami išmušė priekinį dantį. Negali tiksliai pasakyti, kuris iš jų būnant kambaryje trenkė į veidą. Nukentėjusysis buvo išgėręs tą vakarą, todėl nelabai prisimena. Kai po smūgio į veidą išėjo į kiemą, vėl kažkuris pirmas iš Maziliauskų iš nugaros spyrė į galvą, tiksliau į galvos šoną. Nukentėjusysis pargriuvo ir tada abu spardė apie dvylika kartų, tuo metu ir išmušė dantį. Nežiūrėjo ir neskaičiavo, kas ir kiek smūgių sudavė, abu spardė vienodai. Kuris trenkė kambaryje ir kuris pirmas spyrė, kad nugriuvo kieme, taip pat negali pasakyti. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Suleido nuo skausmo vaistų, kvietė važiuoti į ligoninę, bet nevažiavo, nes namie du mažamečiai vaikai – 7 ir 9 metų. Vienas juos augina, nes jų mama pabėgusi. Po to daugiau į medikus nesikreipė. Kai jį mušė, kieme nieko nebuvo, niekas nematė. I. M. taip pat nematė, nebuvo išėjusi į kiemą. Po Maziliauskų sužalojimo reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po sumušimo ilgai skaudėjo, veidas buvo nusėtas mėlynėmis, jautė baimę ir nerimą, kad vėl gali užpulti. Naktimis blogai miegojo ir nuo skausmo, ir nuo nerimo. Jam išmušė vieną dantį, o dar du kliba ir gali iškristi, todėl reikės sudėti dantis, o tai irgi kainuos. Visa tai iš pradžių įvertino 3000 Lt, po to nusileido iki 800 Lt. Su Vilmantu susitarė, kad jis kas mėnesį sumokės po 50 Lt iki 2014-02-01 d., iš viso 400 Lt. Su Renatu tarsis, kad R irgi sumokėtų 400 Lt ir tada nebeturės pretenzijų. Todėl ikiteisminio tyrimo byloje reiškia 800 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 22-23, 25, 26, 29).

Liudytoja I. M. parodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo vaikus. Dažnai geriantis V. S. gyvena vienas su dviem mažamečiais vaikais, kuriuos muša. Vaikų motina kartu negyvena. Jį lanko vaikų teisių atstovės, tada jis galvoja, kad jį skundžia ir pradeda kolioti visokiais žodžiais. Neprisimena, kokia diena buvo, maždaug liepos mėnesį, ji buvo koridoriuje ant laiptelių, įėjimas į butą iš kiemo. Pro šalį dviračiu važiavo I. V.. Buvo apie 11 val. ar 11 val. 30 min. Ji sustojo. Vaikai – Rir V buvo prie malkinės. Toliau ant cementinių stulpų sėdėjo V. S.. Jis pamatęs I. V., pavadino ją „kurva“, sakydamas, ko jai čia reikia. T. V. su Renatu jam trenkė į veidą. Tai buvo labai trumpai, gal po vieną smūgį ir užtrenkė V su R. V. S. ištraukė peilį, tada R peilį išmušė V. S. iš rankų. Tuo viskas ir baigėsi. Vaikai tada suėjo į kambarį. Po to gal po pietų, buvo apie 3 val., vaikai paprašė trijų litų, norėjo išgerti ir iš liudytojos išprašė butelį brendžio. Tada trise susėdo prie stalo. Į kambarį įėjo V. S. ir pradėjo grasinti, kad dabar visiems bus blogai. Atrodo, kad jis siekė Renatą su ranka, lyg norėdamas primušti. O tada ir R, ir V atsistojo ir abu trenkė V. S. į veidą, pargriovė ant fotelio. Negali pasakyti, kiek kartų trenkė į veidą, bet abu mušė. Tada paėmė V. S. ir išstūmė iki virtuvės, o tada jis pats išėjo į lauką. Lauke jo nebemušė, nes vaikai į lauką nebebuvo išėję. Matė, kad vėliau buvo atvažiavusi greitoji. Tą pačią dieną matėsi V. S. po akimis nedidelės mėlynės. V. S. niekas dantų neišmušė, jam seniai nėra dantų, pats yra pasakojęs, kad jam Pasvalyje dantis išmušė (b.l. 34).

Liudytoja I. V. parodė, kad pažįsta neįgalią I. M., nuperka jai valgyti, duoda pinigų. Vieną dieną apie 11 val. važiavo su dviračiu (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad kieme sėdi I su savo sūnumis ir V, kurio pavardės nežino. Visi gėrė alų. Sustojo ir I paklausė, ką ji čia daro, kodėl sėdi ir geria. Tada priėjo V ir paklausė „ką čia ta kurva daro?“ Dar jis lyg norėjo dviratį pastumti ar patraukti. Nežino, kodėl ji V užkliuvo. Visi buvo neblaivūs. Tada atsistojo abu M ir puolė V. Negali pasakyti, nei kuris jam trenkė ar stūmė. Matė, kad puolė abu ir Virgis nugriuvo ant ten stovėjusių malkų. T. I. pradėjo juos raminti. Liudytoja daugiau nieko nematė, iš kiemo išvažiavo. Po kelių valandų jai skambino I. M. ir pasakojo, kad Virgis buvo atbėgęs su peiliu, bet liudytoja to nematė (b.l. 35).

Iš 2013-08-21 specialisto išvados Nr. G 1136/13(05) matyti, kad V. S. nustatytos kraujosruvos paakiuose ir veide, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, galimai suduodant kumščiais ir (ar) spardant. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 20).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nusikalstamų veiksmų apimtį. Todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog V. M. vieną kartą teistas (b.l. 39), nedirbantis (b.l. 50), registruotas darbo biržoje (b.l. 51), administracine tvarka per metus baustas 2012-08-02 pagal LR ATPK 129 str., 123 str. 1 d. 4500 Lt bauda, 2012-10-22 pagal LR ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d. viešaisiais darbais, 2013-02-25 d. pagal LR ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d. 30 parų administracinio arešto ir baustas du kartus praeityje už pasirodymą neblaivaus viešoje vietoje (b.l. 43-47), Biržų rajono Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 41), išsiskyręs, duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimą (LR BK 48 str. 6 str. 1 p.). Įstatymas nustato, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (LR BK 48 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokororas prašo skirti artimą vidurkiui laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti V. M. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį laisvės apribojimo terminą nei prašo prokuroras, nėra. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nusikalstamų veiksmų apimtį. Todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog R. M. neteistas (b.l. 82), nedirbantis (b.l. 91), registruotas darbo biržoje (b.l. 92), administracine tvarka per metus baustas 2012-06-14 pagal LR ATPK 131 str. 2 d. 150 Lt bauda, 2012-10-17 pagal LR ATPK 178 str. 1 d. įspėjimu ir baustas du kartus praeityje už pasirodymą neblaivaus viešoje vietoje (b.l. 83-88), Biržų rajono Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 89) nevedęs, duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (LR BK 47 str.). Įstatymas nustato, jog baudos bausmė už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokororas prašo skirti artimą minimaliai baudos bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti R. M. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnę baudą nei prašo prokuroras, nėra. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

N. V. S. pareiškė 800 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 30-31). V. M. ir R. M. įsipareigojo V. S. atlyginti iki 2014-02-01 (b.l. 32-33). Ieškinys yra realus, pagrįstas bylos duomenimis, kaltinamieji šio civilinio ieškinio neginčija, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai žalą priteisiant iš kaltinamųjų solidariai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6.279 str. pagrindu. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala padaryta nusikalstama veika, į tai, kad buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 22-23) – naikintina pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 22-23) – naikintina pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-421 str., teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos.

LR BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo palikti nepakeista.

R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 12 MGL (1560 Lt) bauda.

LR BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 8 MGL (1040 Lt) baudos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo palikti nepakeista.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. M. ir R. M. solidariai 800 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. S..

Nuteistieji per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs V. M., R. M. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.