- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- I-194-428/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 20 734 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-9, 14-16, 21).
Skunde nurodė, jog laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, 2 sektoriuje 20 būrio 1 brigadoje. Visą paminėtą laikotarpį dirbo pataisos namų valgykloje. Dirbo šeštadieniais, sekmadieniais bei švenčių dienomis, nuo 6 val. ryto iki 9 val. vakaro, vėliau nuo 10.30 val. iki 14.30 val. ir nuo 15 val. iki 20 val. Visą tą laiką (379 dienas) dirbo be jokio atlygio, todėl 2015 m. lapkričio 20 d. išėjo iš darbo. Nei priimant į darbą nei iš jo išeinant negavo jokio įsakymo. Už tai, kad išėjo iš darbo gavo nuobaudą, kuri galioja iki šiol. Atostogų taip pat negavo, už jas nebuvo sumokėta, negaudavo ir padidinto kiekio maisto kaip dirbantis asmuo. Tai pareiškėjui sukėlė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias bei nepilnavertiškumo kompleksą, pažeminimą, diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tapo irzlus, nervuotas, kankina nerimas. Pareigūnai veikė aplaidžiai, nesutvarkė įdarbinimo dokumentų iš to ir kyla žala.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 83-87). Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 nedirbo ir darbinių pajamų negavo. Nuteistojo asmeninėje sąskaitoje buvo tik piniginės perlaidos. Pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. kovo 1 d. dirbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir gavo darbo užmokestį. 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu nuteistasis buvo nubaustas, kadangi buvo sulaikytas kitoje patalpoje, kuriose pagal vidaus tvarkos taisykles negalėjo būti. Pareiškėjas į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pataisos namai ar jos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pareigūnų veikimo (neveikimo) būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlyga.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pataisos įstaiga). Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, nebuvo mokamas darbo užmokestis, nebuvo suteiktos atostogos, nebuvo duodamas padidintas maisto davinys bei nebuvo tinkamai įforminta darbo sutarties pabaiga, laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d., kai jis dirbo valgykloje darbininku.
Sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą analizuotinas laikotarpis nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko 2014 m. lapkričio 6 d. (b. l. 32). Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. 25-1163 patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. nedirbo ir darbinių pajamų negavo (b. l. 35). Atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjas dirbo nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir gavo darbo užmokestį (b. l. 90, 94-106). Taip pat nurodyta, jog nuteistasis D. K. 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo nubaustas už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą ir uždarytas į baudos izoliatorių septynioms paroms bei 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 68-1865 buvo nubaustas, kadangi 2015 m. gruodžio 10 d. buvo sulaikytas 9-o būrio koridoriuje, kur lankytis pataisos įstaigos direktoriaus leidimo neturėjo. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 36-39).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas ir jo nuostatas šioje srityje įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas – Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnį nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. Šio Kodekso 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija.
Byloje pateikti atsakovo duomenys patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. nedirbo ir darbinių pajamų negavo. Tai patvirtina Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo 2016 m. gruodžio 29 raštas Nr. 11/05-3-543, kuriame nurodyta, jog nuteistasis D. K. 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 7/05-3-488 buvo paskirtas į filialo skalbyklos darbininko pareigas nuo 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 7/05-3-89 buvo atleistas iš pareigų (b. l. 94-106). Duomenų apie tai, kad pareiškėjas dirbo laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovas nepateikė ir nurodė atsiliepime, jog jis tuo metu nedirbo.
Pareiškėjas nurodo, jog jis dirbo ir pateikė teismui Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. vasario 29 d. nutarimą, kuriame teigiama, jog pareiškėjas nuo pat atvykimo dirbo Pataisos namų valgykloje darbininku (b. l. 54). Tačiau minėtas nutarimas nelaikytinas tinkamu įrodymu šioje administracinėje byloje, kadangi dokumente tiksliai nenurodyta kuriuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo, nenurodyta įsakymo į darbą priėmimo data ir kiti reikšmingi bylai duomenys. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų ar ginčo laikotarpiu kreipėsi į atsakovą anksčiau dėl darbo sutarties įforminimo, darbo užmokesčio nemokėjimo, atostogų suteikimo bei dėl padidinto davinio suteikimo, nes kaip pareiškėjas nurodo jis dirbo gana ilgą laiko tarpą (nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d.) negaudamas darbo užmokesčio.
Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo skirta nuobauda už tai, jog jis išėjo iš darbo 2015 m. lapkričio 20 d. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui viena nuobauda buvo skirta 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimu, o kita 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu už tai, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 38-39). Pasiaiškinime nuteistasis D. K. nurodė, jog buvo sulaikytas 2015 m. gruodžio 10 d. apie 11.15 val. 9 būrio koridoriuje, nes žaidė stalo tenisą. Nuobaudos nebuvo apskųstos (b. l. 37). Todėl pareiškėjo argumentai dėl nuobaudos skyrimo, jog išėjo iš darbo taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuobaudos paskirtos 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimais, o pareiškėjas nurodo, kad jis iš darbo išėjo 2015 m. lapkričio 20 d.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) sąlyga. Konstatavus, kad valdžios institucijos neteisėti veiksmai nenustatyti nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, kitų civilinės atsakomybės sąlygų aptarinėjimas neturi teisinės prasmės. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, 20 734 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.