Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. Ch. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10415 nutarta taikyti nuteistajam V. Ch. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 9 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2023 m. spalio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisija nurodė, kad nuteistasis už gerą elgesį ir darbą buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią gyvenamąją vietą, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija priimdama nutarimą pažymėjo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. Ch. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 5 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 5 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. Ch. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Tvirtinti pateiktame Komisijos nutarime yra nurodyta, kad nuteistasis V. Ch. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, ir tai sudaro formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Be kita ko matyti, kas taip pat akcentuotina ir Komisijos nutarime, kad nuteistojo V. Ch. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau, kaip jau aukščiau paminėta, net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliučiai privalomas, kadangi bet kokiu atveju reikalinga vertinti nuteistojo asmenybės pokytį.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra fiksuojama kaip žema, tačiau nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, yra net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių), kurie ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant sėkmingos asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, tik tokiu atveju, teigiama, pastovi ir ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiuo atveju, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste, gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, teismui neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs bausmės atlikimą tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Byloje yra duomenys, kurie atskleidžia, kad nuteistajam labiau būdinga pasitikėti savo įsitikinimais, patyrimu, kadangi vis dar vyrauja gana kategoriškas mąstymas. Su nuteistojo nusikalstama veika yra susijęs impulsyvumas, savitvardos stoka ir agresyvus elgesys, kuriam įtakos turėjo alkoholio vartojimas bei netinkamas problemų sprendimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuteistojo elgsenos savybės, pataisos proceso metu, nėra pakitusios, o jas įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, spręstina, kad dar negalima vienareikšmiai teigi, jog nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo, padaręs atitinkamas išvadas ir pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Tuo tarpu Komisijos nutarime nurodytos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, teismo nėra laikytinos išskirtinėmis, priešingai spręstina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad, iš nuteistojo V. Ch. priteista 1 367 (tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt septyni) eurai turtinės žalos atlyginimo, 6 000 ( šeši tūkstančiai) eurų – neturtinės žalos atlyginimo, 2 140,89 (du tūkstančiai šimtas keturiasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt devyni centai) – ekstradicijos išlaidoms atlyginti, taip pat įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų nemokėjimo, kas atskleidžia, kad nuteistasis turi nemažus finansinius įsipareigojimus. Tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis savanoriškai susidariusių įsiskolinimų nemokėjo, finansinių problemų spręsti nesiekė, įsidarbino tik nuo 2022 m., kai tuo tarpu bausmės pradžia yra nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d., o tai reiškia, kad nuteistasis ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų turimiems finansiniams įsipareigojimams dengti. Toks nevienareikšmis nuteistojo požiūris į turimus finansinius įsipareigojimus, leidžia spręsti, jog jis nėra kritiškas savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, nesiekia atlyginti priteistų civilinių ieškinių, o tai gana neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Nors Komisijos nutarime pažymėta tai, kad nuteistasis už gerą elgesį ir darbą buvo skatintas, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados ir bylos duomenų nustatyta, kad nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo pozityvus bei nuosekliai kreipiamas teigiama linkme. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu yra du kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vieną kartą baustas drausmine tvarka, skatintas keturis kartus, o tai atskleidžia, kad išskirtinai teigiamas nuteistojo elgesys dar stebimas gana trumpą laiko tarpą. Todėl vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, darytina išvada, kad nuteistasis nenuosekliai siekė įgyvendinti pataisos procesą, ir šiai dienai šis procesas dar turi būti tęsiamas nuteistajam būnant struktūruotoje aplinkoje ir izoliuotam nuo visuomenės.

Kartu pasisakytina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo negalima visiškai sumenkinti nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, pažymėtina, kad nuteistojo V. Ch. neatliktos bausmės dalis, šiuo metu dar yra 1 metai 9 mėnesiai ir 9 dienos, tokia neatliktos bausmės dalis ją vertinant visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina sąlyginai didele. Tuo tarpu nenustačius akivaizdžių nuteistojo pastangų siekiant minimalizuoti savo nusikalstamo elgesio riziką, aptarta neatliktos bausmės dalis, kartu su kitais, aukščiau aptartais duomenimis, dar neleidžia teismui daryti išvados, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje, o jo pataisos procesas, pataisos įstaigoje, jau yra baigtas.

Atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. Ch. nors ir daro pažangą koreguodamas savo elgesį, tačiau pažanga dar nėra tokia įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10415.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-10415 taikyti nuteistajam V. Ch. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.