Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-97/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-27
Bylos Nr.
1S-97/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-97/2006
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 27 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjui Vidmantui Martyšiui,suimtajam A. M. ,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. M. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarties, kuria įtariamajam A. M. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2006 m. birželio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

A. M. (A. M. ) įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., o būtent:

2005 m. gruodžio 16 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje panaudojo 27 netikrus mokėjimo instrumentus finansinei operacijai inicijuoti ir bankų ,,Snoras“, ,,Nord LB“, ,,SEB Vilniaus bankas“ bei ,,Parex“ bankomatuose išgrynino 15340 litų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartimi A. M. suėmimo terminą pratęsė dviem mėnesiams. Teismas nurodė, jog A. M. įtariamas padaręs ne vieną tyčinį, iš anksto suplanuotą turtinį nusikalstamos veikos epizodą, iš jų ir apysunkį. Už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, įtariamasis nevedęs, nedirba, yra užsienio valstybės – Latvijos Respublikos pilietis, Lietuvoje neturi jokių socialinių ryšių. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas laisvėje A. M. , siekdamas išvengti gresiančios bausmės, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, dėl to nebus įmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 119 str. numatytų tikslų. Teismui pateikta Lietuvoje sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra patikimas argumentas ir negali nulemti kitokio sprendimo. Byla sudėtinga ir didelės apimties, sudėtingas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas, gana didelė veikų apimtis, reikia gauti duomenų iš užsienio valstybių. Visa tai leidžia pripažinti, kad suėmimo termino trukmė pagrįsta.

Šalies argumentai

Suimtojo A. M. gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Jo ginamasis pripažįsta padaręs apysunkį nusikaltimą, davė išsamius parodymus dėl jam pareikšto įtarimo ir nuoširdžiai gailisi. A. M. neteistas, nebaustas, mokosi Rygos universiteto Ekonomikos fakulteto trečio kurso dieniniame skyriuje, turi tvirtus socialinius ryšius su šeima. Byloje nėra net menkiausių įrodymų ar įtarimų, kad jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Ginamajam dėl pergyvenimų dėl pareikštų įtarimų ir neapgalvoto poelgio pablogėjo psichikos ir fizinė būklė, jį konsultavo kardiologas. Rygoje gyvenanti ginamojo motina I. M. pateikė rašytinį įrodymą (2006-06-15 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), jog surado ir išnuomojo sūnui gyvenamąjį būstą Vilniaus rajone tam atvejui, jeigu jam būtų skirta kita kardomoji priemonė. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) reikalauja, sprendžiant asmens prašymo dėl paleidimo iš suėmimo klausimą, apsvarstyti galimybę skirti alternatyvias suėmimui priemones, garantuojančias asmens atvykimą į teismą. Gynėjo nuomone, būtina atsižvelgti, kad A. M. yra jaunas, neteistas, jo teises saugo mūsų šalyje ratifikuotos tarptautinės konvencijos bei nacionaliniai įstatymai, todėl suėmimas galėjo būti skirtas tik tada, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis nebuvo galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų arba anksčiau taikytos poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Teismas, pratęsdamas A. M. suėmimo terminą dar dviem mėnesiams, visiškai formaliai, nenurodydamas nei pagrindinių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurie praktiškai nebuvo atliekami keturis mėnesius, nei motyvų, kodėl A. M. byla laikytina ypač sudėtinga, motyvavo ginamojo suėmimo pagrindą pagal LR BPK 122 str. 1 d. 1 punktą. Ilgesnį nei 6 mėnesių suėmimo terminą A. M. būtų galima pateisinti ikiteisminio proceso intensyvumu, tačiau tokių įrodymų prokuroras teismui nepateikė, išskyrus tai, jog iš Latvijos Respublikos teisėsaugos įstaigų negautas atsakymas į prokuroro paruoštą teisinės pagalbos prašymą atlikti proceso veiksmus.

Teismo posėdyje įtariamasis ir jo gynėjas prašo gynėjo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo A. M. gynėjo skundas tenkinamas.

LR BPK 122 str. 7 d. nuostatos reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas (tai taikoma ir jo pratęsimui) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog suėmimo terminas įtariamajam A. M. pratęstas nustačius pagrindą, numatytą LR BPK 122 str. 1 d. 1 punkte, t. y. teismas pripažino, kad įtariamasis dėl jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

A. M. iš tiesų įtariamas padaręs nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 ir 4 d.), už kuriuos pagal galiojančius įstatymus, be alternatyvių bausmių, numatyta ir griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, jog gresianti laisvės atėmimo bausmė bėgimo (slėpimosi) tikimybę padidina, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Tokia išvada seka iš EŽTT sprendimų įvairiose bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte teismams išaiškinta, kad LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. nu­ro­dy­tu pa­grin­du ski­riant ar­ba pra­tę­siant su­ėmi­mą, bū­ti­na at­si­žvelg­ti į vi­sas LR BPK 122 str. 2 d. nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, A. M. yra nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena su tėvais), mokosi Rygos universiteto Ekonomikos fakultete, anksčiau neteistas. Šie įtariamojo asmenybę apibūdinantys duomenys neduoda pagrindo manyti, jog A. M. bėgs (slėpsis) nuo teisingumo. Tiesa, A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje, tačiau ši aplinkybė nėra lemianti, ją vertinant visų su įtariamojo asmenybe susijusių duomenų kontekste.

Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad LR BPK 122 str. 2 d. var­to­ja­ma ,,ki­tų aplin­ky­bių“ są­vo­ka palieka teismui, skiriančiam ar pratęsiančiam kardomąją priemonę suėmimą, galimybę atsižvelgti ir į kitas, minėtame straipsnyje konkrečiai neišvardintas, tačiau sprendžiant suėmimo pagrįstumo klausimą svarbias aplinkybes.

Šiuo atveju aukštesnysis teismas konstatuoja, jog prie tokių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis A. M. bėgs (slėpsis) nuo teisingumo, reikėtų priskirti ir tą aplinkybę, jog suimtojo gynėjas teismui pateikė suimtojo motinos I. M. Lietuvos Respublikoje 2006-06-15 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kaip garantą, kad LR BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti, įtariamajam A. M. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog nors A. M. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, už kurias numatytos griežtesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau remiantis vien šia aplinkybe negalima padaryti išvados, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi visos kitos LR BPK 122 str. 2 d. numatytos šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę suėmimą, įrodo priešingai, t. y. leidžia pagrįstai manyti, jog A. M. nebėgs (nesislėps) nuo iki­teis­mi­nio tyrimo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo.

Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, sutikdamas su prokuroro teiginiu kaip privalomą sąlygą taikyti A. M. kardomąją priemonę suėmimą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, nurodė, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties, t. y. sudėtingas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas, pakankamai didelė nusikalstamų veikų apimtis, reikia gauti duomenų iš užsienio valstybių.

Su tokia teismo išvada galima sutikti tik iš dalies.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad bylą sudaro tik du tomai, A. M. įtariamas padaręs tęstinę nusikalstamą veiką, kurią visiškai pripažįsta ir apie kurios padarymo aplinkybes davė išsamius parodymus, iš esmės visi liudytojai byloje jau apklausti, atlikti procesiniai veiksmai, todėl šiuo aspektu bylos jokiu būdu negalima laikyti ypatingai sudėtinga ar didelės apimties.

Tiesa, minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 24 punkte išaiškinta, jog ypatingą bylos sudėtingumą lemia ir reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų bei gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų.

Šioje byloje 2006-03-09 išsiųstas teisinės pagalbos prašymas į Latvijos Respubliką, iš kur gauta tik dalis reikiamos informacijos. Taip pat 2006-05-16 išsiųstas teisinės pagalbos prašymas į Jungtines Amerikos Valstijas.

Tačiau iš susiklosčiusios tarptautinės teisinės pagalbos tarp užsienių valstybių teikimo praktikos galima daryti išvadą, kad gauti atsakymą iš Junginių Amerikos Valstijų teisinių institucijų užtruks, todėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimas A. M. dėl šios priežasties būtų nepateisinamas.

Taigi, dėl objektyvių priežasčių numatomas užsitęsęs bylos ikiteisminis tyrimas buvo pakankamas pagrindas kompetentingiems pareigūnams apsvarstyti alternatyvias suėmimui kardomąsias priemones, kurių pagal įstatymą gali būti skiriama ne viena.

Atkreipiamas dėmesys į EŽTT sprendimuose išsakytą nuomonę, jog daugeliu atvejų bėgimo pavojus gali nebegrėsti, tinkamai nustačius kitos paskirtos kardomosios priemonės – užstato – sumą. Juo labiau, kad dar 2005-12-19 suimtojo motina I. M. tokio pobūdžio prašymą buvo pateikusi prokuratūrai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog LR BPK 119 str. numatyti tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, A. M. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą jų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartį.

Įtariamąjį A. M. iš suėmimo paleisti teismo salėje.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė