Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beinitas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Embelija“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beinitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Embelija“ dėl skolos priteisimo ir vienašalio įskaitymo nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi bylos šalys.Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus nenustatė būtinybės skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje ginčas kilo dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių taikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-11-17 tarp atsakovės UAB „Embelija“ (nuomotojos) ir ieškovės UAB „Beinitas“ (nuomininkės) sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. N151117/125 (Sutartis). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pirmame pastato aukšte ir dalis rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Konkrečios patalpos nurodytos prie sutarties pridedamame priede. Sutarties priede Nr. 1 nurodoma, jog nuomojamų pirmo aukšto patalpų plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m, nuomojamo rūsio plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m.; patalpų naudojimo paskirtis / pavadinimas – administracinė / pastatas – administracinis pastatas. Sutarties Priede Nr. 1 dėl patalpų paskirties nurodoma, kad patalpos perduodamos laikinai už užmokestį valdyti ir naudoti ūkinei komercinei veiklai – grožio salonas ir mažmeninė prekyba kosmetika. Atsakovė 2015‑11‑24 patalpų priėmimo ir perdavimo aktu perdavė ieškovei nuomos objektą, ieškovė sumokėjo atsakovei 1 400 Eur avansą pagal Sutartį.Taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Beinitas“ 2017-02-01 pranešimu informavo atsakovę, jog patyrė nuostolius dėl netinkamos rūsio būklės, prašė juos kompensuoti, taip pat kompensuoti 804,96 Eur rūsio nuomos už 2016 m. sumą, taip pat nuo 2017 m. sausio mėn. nebeskaičiuoti nuomos mokesčio už rūsio patalpas, nes jomis nesinaudoja. Atsakovė UAB „Embelija“ 2017‑02‑10 raštu nesutiko kompensuoti prašomas sumas. Ieškovė 2017-02-15 pranešimu informavo atsakovę, kad nutraukia Sutartį nuo 2017-03-01, nes negali tinkamai naudotis rūsio patalpa, sumokėtą depozitą prašė įskaityti į sausio mėn. ir vasario mėn. sąskaitas. 2017-02-23 papildytu pranešimu apie nutraukiamą patalpų nuomos sutartį ieškovė informavo atsakovę, jog nuo 2017-03-01 Sutartį nutraukia pagal Sutarties 11.3.1 ir 11.3.2 punktus. Atsakovė 2017-02-27 pranešimu nesutiko nutraukti Sutartį nuo 2017-03-01, nurodė, jog ieškovės 2017-02-15 pranešimą vertina kaip pranešimą apie Sutarties nutraukimą ir nuo šios datos pagal Sutarties Priedo Nr. 1 7.1 punktą pradės skaičiuoti 3 mėnesių pranešimo apie sutarties nutraukimą terminą, taip pat pažymėjo, kad reikalaus atlyginti žalą. 2017-02-28 raštu ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija. Šalių pasirašytame 2017-03-02 patalpų perdavimo–priėmimo akte nurodytos pastabos dėl trūkumų ir numatytas terminas jiems pašalinti. Šalys 2017‑03-06 pasirašė patalpų perdavimo–priėmimo aktą, juo ieškovė perdavė atsakovei nuomotas patalpas, šalys pastabų dėl perduodamų patalpų viena kitai neturėjo. Atsakovė 2017-03-13 pranešimu informavo ieškovę apie atliktą pagal Sutartį sumokėto avanso įskaitymą į 2017-03-08 reikalavimą dėl 1 484,29 Eur žalos atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų

Ieškovė UAB „Beinitas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – pinigų priėmimo kvitus ir sąskaitas. Iš ieškovės apeliacinio skundo motyvų matyti, kad naujais rašytiniais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti paslaugų teikimo sutarčių vykdymą. Atsakovė UAB „Embelija“ taip pat pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus – naujo patalpų nuomininko pareiškimą apie patalpų kokybę ir fotonuotraukas ir nurodo, kad šie rašytiniai įrodymai pagrindžia tinkamą rūsio būklę ir galimybę jį eksploatuoti.CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog ieškovė pagrindo priimti papildomus įrodymus egzistavimą grindžia tuo, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, atsižvelgiant į teismo išvadas dėl paslaugų teikimo sutarčių vykdymo pagrindimo. Taigi ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje ieškovė negautų pajamų dydžiui pagrįsti teikė rašytinius įrodymus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys galėjo pasisakyti byloje esančių įrodymų vertinimo. Iš ieškovės prašomų prie bylos pridėti naujų dokumentų sudarymo datų matyti, kad jie sudaryti dar iki ieškovės kreipimosi į teismą. Ieškovės apeliaciniame skunde nenurodyta konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nurodomi motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, kad konkrečių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsakovė nurodo, kad jos teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes nauja nuomos sutartis sudaryta jau po teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Atsakovė savo atsikirtimų pagrindus galėjo įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vien atsakovės motyvas, kad nauji duomenys gauti (t. y. nuomos sutartis sudaryta) tik po teismo sprendimo priėmimo, nesudaro pagrindo pripažinti esant vėlesnę tokių įrodymų pateikimo būtinybę.Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti ieškovės ir atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl lygiateisiškumo ir rungimosi principų

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Embelija“ teigia, kad byloje pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir kliudė užduoti klausimus liudytojai. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pareiškė bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimą, jį grindė tais pačiais motyvais. Šis atsakovės pareiškimas buvo išspręstas įstatyme nustatyta tvarka ir 2017-09-21 netenkintas, nenustačius CPK 65 straipsnyje nušalinimo pagrindų.Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Savo poziciją atsakovė grindė motyvais, kad atsakovei kliudyta rinkti bei pateikti atsakovės poziciją pagrindžiančius įrodymus, nepagrįstai atmestas atsakovės prašymas skirti vietos apžiūrą ir apžiūrėti rūsio patalpas, taip betarpiškai įsitikinant rūsio patalpų būkle.Dėl minėtų atsakovės skundo argumentų pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, įtvirtintu CPK 12 straipsnyje. Jo esmė yra ta, kad būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Taip įrodinėjimo pareiga reglamentuojama ir CPK 178 straipsnyje. CPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali, be kita ko, paskirti vietos apžiūrą, jeigu tai reikalinga bylos aplinkybėms ištirti. Svarbu tai, kad įrodymai privalo turėti ryšį su bylą – teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Pirmiausia įvertintina aplinkybė, kad klausimas dėl nuomotų patalpų būklės ir nesutarimas tarp šalių kilo dar 2016 metais ir truko iki 2017 metų kovo mėn., byloje esantis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat sudarytas dar 2017-02-27. Atsakovės prašymas dėl patalpų apžiūros pareikštas bylą nagrinėjant teisme 2017-09-25 posėdžio metu, t. y. po to, kai šalių sudaryta Sutartis nutraukta ir patalpos grąžintos atsakovei, tad praėjus tam tikram laikui nuo ginčo įvykio ir aplinkybių fiksavimo. Antra, atsižvelgtina ir į tai, kad patalpos grąžintos atsakovei, tad atsakovė taip pat turėjo galimybę fiksuoti padėtį ir patalpų būklę ar savo atsikritimus ir teiginius pagrįsti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti pakankamą prašymo atlikti vietos apžiūrą ryšį su bylą ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad atmetus šį atsakovės prašymą pažeistas lygiateisiškumo principas ar apribotos atsakovės procesinės teisės įrodinėti savo atsikirtimus.

Dėl netesybų priteisimo

Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės UAB ,,Embelija“ ieškovei priteistos 4 704,90 Eur sutartinės netesybos. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sutartinių negyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių pabaigos pagrindų ir teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės teisę nutraukti nuomos sutartį nei Sutarties 11.3.1 punkto, nei Sutarties 11.3.2 punkto pagrindu.Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl sutartinių netesybų priteisimo kildinamas iš Sutarties 10.8 punkto. Minėta šalių sudarytos Sutarties nuostata numato, kad jeigu Sutartis yra nutraukiama remiantis Sutarties 11.3.2 ir 11.3.3 punktuose nurodytais pagrindais, nuomininkui reikalaujant nuomotojas įsipareigoja sumokėti 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Ieškinyje ieškovė UAB „Beinitas“ pažymėjo, kad 2017-02-23 pranešime apie Sutarties nutraukimą nurodė, jog Sutartį nutraukia vadovaudamasi Sutarties 11.3.1 punktu ir 11.3.2 punktu, o kadangi ieškovė Sutartį nutraukė remdamasi Sutarties 11.3.2 punktu, ji įgijo teisę, o atsakovė – pareigą, mokėti sutartas netesybas.Sutarties 11.3 punkte numatyti atvejai, kai Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai ne teismine tvarka anksčiau nustatyto termino nuomininko iniciatyva. Sutarties 11.3.1 punktas numato tokią nuomininko teisę, jeigu patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamos naudotis, išskyrus atvejį, jei nuomininkas nevykdo Sutarties 6.2.4 punkto reikalavimų ir jeigu apie tai raštu nuomininkas įspėjo, o nuomotojas per protingą terminą pažeidimo nepašalino. Pagal Sutarties 11.3.2 punktą, nuomininkas turi minėtą teisę, jeigu nuomotojas nedaro kapitalinio remonto, kurį jis privalo daryti, ir jeigu apie tai raštu nuomininkas įspėjo, o nuomotojas per protingą terminą pažeidimo nepašalino.Vadovaujantis CK 6.483 straipsnio 1 dalimi, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą; nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Taigi pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą. Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Sutarties 11.3.1 punktas iš esmės atitinka ir CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nuomininko teisę reikalauti nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo.Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo duomenų matyti, kad patalpų nuomos laikotarpiu 2016 m. pastebėta, kad patalpose kaupiasi drėgmė ir pelėsis. Tokias aplinkybes dėl netinkamos rūsio patalpų būklės patvirtina ir antstolės 2017-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys. Jame konstatuota, kad rūsio patalpose kaupiasi drėgmė, po PVC danga (linoleumu) ant grindų susikaupęs vanduo, ant PVC dangos (linoleumo) vidinės pusės, taip pat ant rūsio patalpų sienų ir lubų yra pelėsio pėdsakai, kartoninės dėžės, kuriose laikoma įmonės produkcija, yra drėgnos. Atsakovės apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl 2017-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų aplinkybių dėl esančios drėgmės kilmės ir priežastingumo iš esmės grindžiamos atsakovės keliamomis prielaidomis dėl ieškovės gal būt buvusių nesąžiningų veiksmų. Nors atsakovė akcentuoja, kad faktinės aplinkybės užfiksuotos jai nedalyvaujant, bet nustatyta, kad atsakovė išnuomotas patalpas apžiūrėjo nepraėjus daug laiko nuo faktinių aplinkybių konstatavimo – 2017-03-02, patalpos atsakovei perduotos 2017-03-06. Įvertinus duomenis, kad atsakovė, kaip nuomotoja, turėjo galimybę pati patikrinti ir užfiksuoti patalpų būklę, tačiau tokių priemonių nesiėmė, pripažintina, kad minėtos atsakovės keliamos abejonės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais duomenimis, dėl to atmestinos kaip nepagrįstos.Atsakovė UAB „Embelija“ nurodo, kad ieškovės direktorė, sudarius nuomos sutartį, patalpų priėmimo–perdavimo metu turėjo matyti tai, jog rūsys yra nešildomas ir neventiliuojamas. CK 6.485 straipsnio 5 dalis numato, kad nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. 2015-11-24 perdavimo–priėmimo akte užfiksuota, kad perduodamų pirmo aukšto patalpų būklė – labai gera, rūsio patalpų būklė – gera. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad patalpos jų perdavimo metu buvo įvertintos vizualiai, drėgmė ir pelėsis patalpose pradėjo atsirasti 2016 m. pavasarį, kai atšilo orai ir prasidėjo drėgnesnis metų periodas. Iš bylos duomenų matyti, kad aplinkybė dėl drėgmės kaupimosi patalpose paaiškėjo po to, kai patalpos jau buvo perduotos ieškovei ir eksploatuojamos, dėl to nenustatyta pagrindo taikyti nuomotojo atsakomybę šalinančią CK 6.485 straipsnio 5 dalies nuostatą.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad patalpų pritaikymą savo veiklai pagal sutarties sąlygas turėjo atlikti ieškovė. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovei (nuomotojai), kaip profesionaliai verslininkei, taikytiną aukštesnį atidumo ir rūpestingumo standartą (CK 6.256 straipsnio 3 dalis) ir konstatavo, kad aplinkybė, jog nuomininkas turėjo pritaikyti patalpas savo veiklai vykdyti, nepašalina CK 6.483 straipsnio 1 dalyje numatytos nuomotojos (atsakovės) pareigos užtikrinti patalpų tinkamumą naudoti jas pagal paskirtį visą Sutarties galiojimo terminą. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutiktina.Ieškovės atsakovei adresuotuose raštuose nurodyta, kad apie rūsyje besikaupiančią drėgmę ir pelėsį ieškovė atsakovę informavo dar 2016 m. Šiuo aspektu taip pat įvertintina tai, kad aplinkybę dėl drėgmės kaupimosi patalpose patvirtina ir byloje esantys duomenys apie atsakovės UAB „Embelija“ 2016-11-14 sudarytos subrangos sutarties pagrindu atliktus rūsio hidroizoliacijos darbus. Taigi yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovė ieškovės buvo informuota ir apie susidariusias aplinkybes ir rūsio patalpų trūkumus atsakovei buvo žinoma. 2017-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pažeidimai nebuvo tinkamai pašalinti. Ištyrusi bylos duomenis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadoms, kad ieškovė įrodė, jog jai perduotos netinkamos kokybės patalpos (jų dalis) ir išnuomotos rūsio patalpos pasidarė netinkamos naudoti pagal paskirtį. Pripažintina, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal Sutarties 11.3.1 punktą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Embelija“ apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal Sutarties 11.3.2 punktą.Nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis (CK 6.492 straipsnio 1 dalis). Sutarties 5.1.1 punkte numatytas nuomotojo įsipareigojimas sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti nuomojamų patalpų ar su jomis susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus, kai atliekami viso pastato, kuriame yra patalpos ar jo visų inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbai, taip pat kai kapitalinio remonto darbus atlikti yra būtina pagal kompetentingų institucijų nurodymus, ar siekiant užtikrinti pastato, kuriame yra patalpos, tinkamą funkcionavimą.Nagrinėjamu atveju ieškovei teigiant, kad ji turėjo pagrindą nutraukti sutartį pagal Sutarties 11.3.2 punktą, jai teko pareiga įrodyti šios sutartinės nuostatos taikymo sąlygas, t. y. kad ginčo patalpoms reikalingas kapitalinis remontas ir nuomotoja (atsakovė) jo neatliko (CPK 178 straipsnis). Kartu vertintini atsakovės atsikirtimuose nurodyti argumentai, kuriais atsakovė įrodinėjo, kad ji sutarties nepažeidė.Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis numato, kad statinio kapitalinis remontas yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal atsakovės 2016-11-14 sudarytą statybos rangos sutartį atlikti rūsio hidroizoliacijos darbai. Iš antstolio 2017‑02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ir po to užfiksuota drėgmė patalpose, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nenurodyti tokie duomenys, kad užfiksuotos aplinkybės susidarė dėl kapitalinio remonto darbų nevykdymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenų visuma nesudaro pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsiradusiems patalpų trūkumams pašalinti reikalingas darbų mastas atitinka būtent kapitalinio remonto sampratą. Pripažinus, kad neįrodyta aplinkybė, jog būtini kapitalinio remonto mastą atitinkantys remonto darbai nėra pagrindo pripažinti, kad patalpų trūkumų nepašalinimas laikytinas nuomotojos kapitalinio remonto darbų neatlikimu, kaip tai numatyta Sutarties 11.3.2 punkte.Kadangi šioje byloje nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog Sutartis galėjo būti nutraukta jos 11.3.2 punkte nurodytu pagrindu, nėra teisinio pagrindo taikyti Sutarties 10.8 punkto nuostatą dėl atsakovės, kaip nuomotojos, prievolės sumokėti nuomininkei (ieškovei) sutartines netesybas (baudą). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 4 704,90 Eur netesybų priteisimo ieškovei UAB „Beinitas“ iš atsakovės UAB „Embelija“, dėl to ši teismo sprendimo dalis naikintina.

Dėl vienašalio įskaitymo

Atsakovė UAB „Embelija“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo vertinimo. Atsakovė teigia, kad ieškovei pažeidus sutarties nutraukimo sąlygas atsakovė patyrė žalą (negavo nuomos pajamų už patalpas).Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Embelija“ 2017-03-08 pranešimu dėl neapmokėtų sąskaitų ir žalos atlyginimo pareikalavo ieškovės iki 2017-03-09 apmokėti pridedamas 1 172,25 Eur sumos sąskaitas ir iki 2017‑03-10 atlyginti atsakovei žalą – 1 484,29 Eur dėl negautų už nuomą pajamų. Ieškovė UAB „Beinitas“, atsakydama į minėtą raštą, nesutiko atlyginti žalą ir informavo atsakovę, jog laikosi sąskaitų apmokėjimo tvarkos, nurodė sąskaitų apmokėjimo datą. Atsakovė UAB „Embelija“ 2017‑03-13 pranešimu dėl įskaitymo informavo ieškovę, jog, vadovaudamasi CK 6.131 straipsnio 1 dalimi, ieškovei sumokėto avanso negrąžins ir šias lėšas įskaito 2017-03‑08 raštu pateiktam reikalavimui dėl 1 484,29 Eur žalos atlyginimo padengti, po įskaitymo nepadengtas 84,29 Eur likutis, kurį prašo sumokėti. Ieškovė su atsakovės atliktu įskaitymu nesutiko.Atsakovė apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad ieškovė pasiūlymuose nutraukti sutartį nesilaikė Sutarties priede numatytos avanso grąžinimo tvarkos ir numatyto atsiskaitymo termino, o nutraukdama Sutartį nesilaikė Sutarties Priedo Nr. 1 7.1 punkte numatyto 3 mėnesių įspėjimo termino. Šiuo atveju atsakovė neginčijo ieškovės atlikto paties sutarties nutraukimo teisėtumo, nesiekė tęsti sutartinius santykius ir vertino, kad Sutartis nutraukta jos Priedo Nr. 1 7.1 punkto pagrindu. Priedo Nr. 1 7.1 punkte įtvirtinta šalių teisė nutraukti sutartį prieš terminą nenurodant priežasčių, įspėjus raštu kitą šalį ne mažiau kaip prieš tris mėnesius. Tačiau įvertinus tai, kad Priedas Nr. 1 yra neatskiriama Sutarties dalis (Priedo Nr. 1 8.1 punktas), taip pat Priedo Nr. 1 7.1 punkto nuostatą, kad visais kitais atvejais šalys privalo laikytis sutarties sąlygų nutraukiant Sutartį, darytina išvada, kad Priedo Nr. 1 nuostatos nepašalina ir neapriboja galimybės taikyti pagrindines Sutarties nuostatas nutraukiant sutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo pagrindas ieškovei nutraukti nuomos sutartį pagal Sutarties 11.3.1 punktą, dėl to atsakovės skundo argumentai dėl pagrindo taikyti Priedo Nr. 1 7.1 punkto nuostatą atmestini. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę nagrinėjamu atveju prievolei pasibaigti įskaitymu, įvertino CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų taikyti įskaitymą visumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju atsakovė neturėjo galiojančios ir vykdytinos priešpriešinės reikalavimo teisės, dėl to nebuvo sąlygų visumos vienašaliam įskaitymui atlikti. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės atliktas įskaitymas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu įstatyme keliamų sąlygų ir negaliojančiu.Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Embelija“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepareiškė atskirų nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 700,06 Eur avansas. Nustatyta, kad atsakovės atliktas įskaitymas pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Įvertinus ieškovės UAB „Beinitas“ 2017-03-16 pranešimą dėl įskaitymo, aplinkybę, kad atsakovė šio įskaitymo neginčijo, pripažinus, kad sutartis nutraukta ne dėl nuomininkės, o dėl atsakovės kaltės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 700,06 Eur avanso priteisimo.

Dėl negautų pajamų

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Beinitas“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti negautų pajamų, kaip nuostolių, atlyginimą. Ieškovė teigia, kad ji prarado pajamas, kurias ji būtų gavusi dėl sudarytų paslaugų teikimo su specialistais (kirpėjais) sutarčių dėl galimybės jiems už užmokestį naudotis nuomojamose patalpose įrengtomis darbo vietomis, jeigu dėl atsakovės kaltės nebūtų reikėję nutraukti Sutarties.Žala gali būti pripažįstamos negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina įvertinant ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).Byloje esančiose su ieškovės nurodytais asmenimis sudarytose paslaugų teikimo sutartyse (darbo vietos nuomos sutartyse) numatyta, kad paslaugų sutarties sudarymo terminas yra nuo 2016‑03‑01 iki 2021-01-31. Tačiau iš šių sutarčių turinio taip pat nustatyta, kad visose jose atliktas įrašas ranka, nurodantis, jog sutartys nutrauktos 2016‑03-01. Pirmosios instancijos teismo įvertino tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realiai gautas pajamas iš minėtų sutarčių vykdymo, taip pat tai, jog sutartyse nurodyta jų nutraukimo data kelia abejonių dėl jų vykdymo. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad minėti įrašai yra techninė klaida, o sutarčių nutraukimo data iš tiesų yra 2017-03-01. Šiai pozicijai pagrįsti ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikė naujus įrodymus. Juos atsisakyta priimti anksčiau šioje nutartyje nurodytais motyvais CPK 314 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad naujų įrodymu pateikimo ribojimu apeliacinės instancijos teisme siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.Papildomai pastebėtina ir tai, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog ieškovė šiuo metu tęsia tik kosmetikos parduotuvės veiklą, o ieškovės galimybę iš naujo įsirengti tokiai veiklai reikiamas darbo vietas apsunkino dėl šios bylos patirti nuostoliai, nepavyko rasti pakankamai erdvių patalpų. Iš šių motyvų matyti, kad ieškovės negautos pajamos, kaip nuostoliai, priežastiniu ryšiu sietini ne tik su atsakovės neteisėtais veiksmais, tačiau ir kitais aspektais: pakitusiomis ieškovės finansinėmis galimybėmis, tinkamų patalpų neradimu, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl negautų pajamų pagrįstumo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies nepagrįstumo atmestini.

Dėl patalpų įrengimo išlaidų atlyginimo

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Beinitas“ teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai atsisakyta priteisti ieškovei jos patirtų 3 202,97 Eur išlaidų patalpoms įrengti atlyginimą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 4 225,19 Eur išlaidas patalpoms įrengti sudarė išlaidos stiklo pertvarai, baldams, išlaidos elektros instaliacijos ir santechnikos darbams ir, atsižvelgdama į laikotarpį, kurį naudojosi patalpomis, prašė priteisti dalies šių išlaidų atlyginimą – 3 202,97 Eur.Apeliantė teigia, kad Sutarties 5.3 punktas ir CK 6.501 straipsnio nuostatos neapima nuomotojo nuomininkui padarytos žalos atlyginimo klausimų. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nuostolius grindžia tuo, jog ji, kaip nuomininkė, negali naudotis pagerintu daiktu tokį laiką, kokį pagrįstai tikėjosi naudoti, kai jį gerino. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad, nesant tokio susitarimo, ieškovė neturėjo pagrindo patalpų įrengimo išlaidas paskirstyti visam nuomos termino laikotarpiui ir pabrėžia, kad ieškovė nepaliko stiklo pertvaros ir baldų, kuriuos įsigijo, todėl ieškovė negali reikalauti kompensacijos už daiktus, kurie nepalikti nuomojamose patalpose ir toliau liko ieškovės nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais.Nustatyta, kad ieškovė, kaip nuomininkė, patalpas prisitaikė specifiniams savo poreikiams, jas naudoti savo komercinei veiklai vykdyti pagal konkrečią paskirtį. Ieškovė veiklą vykdė, įrengtomis patalpomis naudojosi. Iš Sutarties 5.3 punkto reglamentavimo matyti, kad šalys susitarė dėl to, jog atsakovė (nuomotoja) jokia forma nekompensuos nuomininkei šios atliktų patalpų įrengimo, rekonstrukcijos, pertvarkymo ar patalpų pagerinimo darbų išlaidų nepriklausomai nuo to, ar nuomininkui buvo pateiktas nuomotojo sutikimas tokiems darbams atlikti, ar ne ir kad nuomotojui lieka bet kokie nuomininko padaryti patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos patalpoms. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė patalpas savo poreikiams ir veiklai pritaikė savo rizika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog byloje nepateikta tokių įrodymų, jog ieškovė nebevaldo įsigyto turto (pertvaros, baldų). Tokios pastabos apie paliekamą turtą neužfiksuotos ir 2017-03-02 bei 2017-03-06 patalpų perdavimo–priėmimo aktuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimu šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai.Dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 287/2010 ir kt.). Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė dalį ieškovės UAB „Beinitas“ ieškinio reikalavimų, dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkinto ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 4 704,90 Eur netesybų priteisimo ieškovei UAB „Beinitas“ iš atsakovės, dėl to atsakovės UAB „Embelija“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamas teismo sprendimas keistinas, panaikinant nurodytą teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo ir taip priteistą skolos sumą sumažinant iki 700,06 Eur (5 404,96 Eur – 4 704,90 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju, išnagrinėjus šalių apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas. Atsižvelgiant į tai, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, rėmėsi duomenimis, kad ieškovė UAB „Beinitas“ už ieškinį sumokėjo 377 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė UAB „Embelija“ turėjo 570 Eur išlaidas už atsiliepimo parengimą. Išnagrinėjus šalių pateiktus apeliacinius skundus, iki 700,06 Eur sumažinta pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista skolos suma, dėl to pripažintina, kad patenkinta 5 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkintą ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovei priteista pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 118,85 Eur (iš jų – 18,85 Eur žyminis mokestis, 100 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Taip pat proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai padidintina atsakovei iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma – iki 541,50 Eur.Ieškovės UAB „Beinitas“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovei UAB „Embelija“ priteistinos rašytinais įrodymais pagrįstos 270 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.Atsakovės UAB „Embelija“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pripažintina, kad tenkinta 87 proc. skundo reikalavimų. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 140 Eur žyminį mokestį, taip pat rašytiniais įrodymais pagrindė 450 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą. Proporcingai tenkintai atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovei UAB „Embelija“ taip pat priteistinas 513,30 Eur (iš jų – 121,80 Eur žyminis mokestis, 391,50 Eur išlaidos advokato pagalbai) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Iš viso atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme priteistina 783,30 Eur (270 Eur + 513,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-17 sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Beinitas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Embelija“ priteistą skolos sumą iki 700,06 Eur.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Beinitas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Embelija“ priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 118,85 Eur.

Padidinti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beinitas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Embelija“ priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 541,50 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Embelija“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Beinitas“ 783,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.