- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-58-123/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Jonas Pesliakas, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- VĮ „Klaipėdos regiono keliai“
- Trečiasis asmuo
- E. Š.
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-58-123/2008
Teisėja V. Žukauskienė Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.2.8; 121.20 (S)
2008 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos V. N. Griškevičienės, kolegijos teisėjų A. Gailiūno, J. Pesliako, sekretoriaujant K. Vitkienei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. K., adv. R. Barauskienei, atsakovės atstovams P. K., R. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „258“ ieškinį atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir trečiajam asmeniui E. Š. dėl žalos atlyginimo bei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 18 024 Lt žalos atlyginimo bei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos ir nurodė, kad 2005-07-07 ieškovei priklausantis autobusas „Neoplan 116“ nuslydo nuo kelio ir apvirto ir šio eismo įvyko metu buvo apgadinta transporto priemonė, todėl ieškovė patyrė 18 024 Lt žalą, kurią sudaro nuostoliai dėl autobuso remonto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-09-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir konstatavo, kad vertinant autoįvykio aplinkybes nustatyta abiejų šalių kaltė dėl autoįvykio.
Šalies argumentai
Apeliantė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prašo panaikinti 2007-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir teismo sprendime nepasisakė dėl visų atsakovės pateiktų argumentų, byloje nėra įrodyta, kokiais atsakovės veiksmais buvo padaryta žala ir kuo pasireiškė atsakovės veiksmų neteisėtumas. Atsakovei nėra pareigos vienodinti žvyro dangos savybes, todėl teismas, vertindamas kelio dangos savybes, padarė tik prielaidas, kad kelio dangos ypatumai turėjo įtakos transporto priemonės valdomumui ar buvo būtini įspėjamieji ženklai. Autoįvykis įvyko dėl autobuso vairuotojo didelio neatsargumo, todėl teismas nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, nes nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas šiais motyvais.
Byloje nustatyta, kad 2005-07-07 Šilutės r. autobusas nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apsivertė, kelio danga – žvyrkelis, kurį turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, žalos dydžio šalys neginčija. Kokią įtaką turėjo kelio sąlygos kilti eismo įvykiui, yra šios bylos ginčo dalykas. Ieškovė teigia, kad žvyro dangos savybės kelkraštyje nebuvo tokios kaip likusioje kelio dalyje, todėl tai turėjo įtakos autobuso valdomumui ir dėl to kilo eismo įvykis, o be to, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų apie kelio būklę. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovė teismui neįrodė, kad kelininkai netinkamai prižiūrėjo kelią ir kelio dangos ypatumai turėjo įtakos transporto priemonės valdomumui.
Remiantis CK 6.266 str. žalą, padarytą dėl statinių, tarp jų ir kelių, nugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šio objekto valdytojas.
Byloje nustatyta, kad žvyrkelis, kuris yra valdomas atsakovės, yra III-ojo (žemo) priežiūros lygio, tačiau atsakovė privalo užtikrinti, kad jame nebūtų išdaužų, provėžų, įdubų, neturi telkšoti vanduo, kelias turi būti atitinkamo nuolydžio, turi būti atitinkamo sluoksnio nusidėvėjimas, o esant deformacijoms – defektai turi būti ištaisomi (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymas Nr. 485, Kelių priežiūros vadovo I dalis).
Atlikus baudžiamojoje byloje tyrimą dėl autoįvykio nustatyta, kad kelio danga dešiniajame kelkraštyje buvo netvirta, nelygi, duobėta, jos kraštai minkšti (baudž. byla, b. l. 5-10), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokios kelio dangos savybės turėjo įtakos autobuso valdomumui ir dėl to kilo eismo įvykis. Be to, žvyrkelyje nebuvo sustatyta jokių įspėjamųjų ženklų apie kelio būklę. Pagrįstai nustatyta, kad autobuso vairuotojas taip pat nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų saugų eismą, neįvertino kelio dangos savybių ir rizikos faktoriaus pasukdamas autobusą link kelkraščio dalies, kuri buvo minkšta.
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas vairuotojo veiksmuose įžvelgė didelį neatsargumą, nes vairuotojas privalėjo vadovautis KET 53, 54, 164, 171–175 p. reikalavimais.
Esant šioms aplinkybėms, įvertinus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir specialistų išvadas dėl kelio dangos savybių ir autobuso vairuotojo veiksmų važiuojant žvyrkeliu, pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-20 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.