- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- AN2-429-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01503-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo V. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. A. 2019 m. liepos 29 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. liepos 1 d. 9.11 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į du stovinčius automobilius - „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Vairuotojas V. A. nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nukentėjusiesiems, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu V. A. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 2 000 eurų bauda.
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininkas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, prašo jį pakeisti - paskirti V. A. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą teisės normos sankcijos ribose. Skunde nurodoma, jog vien tai, kad asmeniui teisė vairuoti transporto priemones nėra suteikta, neužkerta kelio šios specialiosios teisės atėmimui. Taip pat skunde pažymima, jog skundžiamas nutarimas neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų bei pusiausvyros tarp padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei, juo sukeltų padarinių ir pažeidėjo asmenybės.
4. Atsiliepimų į Institucijos viršininko apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas tenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nėra. Institucijos viršininko apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, jog V. A. nepagrįstai netaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl V. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą (ANK 28 straipsnio 1 dalis). ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai jis yra numatytas šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, V. A. skundžiamu nutarimu pripažintas padariusiu ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Neabejotina, jog šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne.
9. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
10. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas sprendimo neskirti V. A. ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės atskirai nemotyvavo, tik nurodė, jog V. A. pripažino įvykdęs administracinį nusižengimą, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dėl jo veiksmų nekilo sunkių padarinių, todėl jam skirtina ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatyta bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonių. Teismas taip pat nurodė, jog manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
11. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju žemesnės instancijos teismas netinkamai įvertino V. A. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, dėl to nepagrįstai nusprendė neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam šios teisės atėmimo terminui.
12. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad V. A. prisipažino sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. transporto priemonę, su kuria sukėlė eismo įvykį, vairavo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Eismo įvykio metu jis atsitrenkė net į du automobilius, apgadino tiek juos, tiek jo vairuotą, tačiau kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip likdamas visiškai abejingas dėl eismo įvykio kilusioms pasekmėms, t. y. jo veiksmais padarytai turtinei žalai. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo suprasti, jog kliudytus automobilius bei savo vairuotą automobilį jis apgadino pakankamai žymiai, kadangi, kaip matyti iš N. D. paaiškinimo apie eismo įvykio aplinkybes (b. l. 8), transporto priemonių susidūrimo garsas buvo girdimas ir šalimais esančiuose namuose, eismo įvykio vietoje liko ir V. A. vairuotos transporto priemonės detalės – priekinis sparnas ir apdailos detalės. Be to, manytina, jog prieš susidūrimą su gatvėje paliktomis stovėti transporto priemonėmis, pažeidėjo vairuojamas automobilis judėjo nemažu greičiu, kadangi nuo susidūrimo N. D. ir A. D. priklausantys automobiliai iš savo stovėjimo vietos į priekį pajudėjo apie 50 cm, įvykio vietoje buvo likę padangų slydimo žymės. Taigi, vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės, kas suponuoja išvadą, jog vairuoti automobilį jis neturėjo reikiamų nei teorinių, nei praktinių vairavimo įgūdžių, V. A. galėjo sukelti ir gerokai rimtesnes tokio savo neatsakingo elgesio pasekmes, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymą, nei tik svetimo turto apgadinimą.
13. Be to, iš esmės neigiamai vertintina ir pažeidėjo asmenybė, kadangi jis, nors ir būdamas jauno amžiaus, nedirba, per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo baustas dar tris kartus - už alkoholinių gėrimų perdavimą nepilnamečiui; vairavimą motorolerio, kuris buvo be valstybinio numerio ženklo, neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturint tam teisės bei nedėvint motociklininko šalmo; automobilio, neapdrausto ir neįregistruoto įstatymo nustatyta tvarka, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra vairavimą. Pažymėtina ir tai, kad V. A. daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikaltimus - pažeidėjas teistas keturis kartus - vieną kartą už plėšimą, du kartus už fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymą bei du kartus už tai, kad vairavo kelių transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Duomenys apie praeityje pažeidėjo padarytus teisės pažeidimus, leidžia daryti kategorišką išvadą, jog V. A. yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių. Kadangi akivaizdu, jog pažeidėjas piktybiškai nesilaiko įstatymų reikalavimų, toliau daro itin šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, užtraukiančius jam ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę, apygardos teismas negali pritarti žemesnės instancijos teismo pozicijai, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti skyrus V. A. tik minimalią ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą (už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims skiriama nuo 2 000 iki 2 6000 eurų bauda; apylinkės teismas paskyrė 2 000 eurų baudą), be jokios administracinio poveikio priemonės.
14. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė, gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, teismų praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju - teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-27-697/2018, 2K-12-719/2018). Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. A. gali būti skiriamas nepaisant to, jog jam inkriminuotą administracinį nusižengimą jis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, aptariamos specialiosios teisės nėra įgijęs ir esamuoju laiku.
15. Įvertinus visa, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Institucijos viršininko apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, panaikinant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo dalį dėl V. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, skirtos nuobaudos ir šioje dalyje priimant naują nutarimą.
16. Kaip jau minėta, ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgdamas į šio nutarimo 12-13 punkte nurodytas aplinkybes, ypatingai tai, kad V. A. yra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, apygardos teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti tik V. A. nustačius maksimalų už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą galimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo dalį dėl V. A. už nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje paskirtos nuobaudos ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
V. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, pritaikius ANK 426 straipsnio 7 dalį, paskirti 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) metams, šį laikotarpį skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.