Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-20-460/2015

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01784-2012-6)

2015 m. sausio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-49-729/2014 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui P. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo ir P. N. priešieškinį I. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, S. R. ir D. E. R., ir ieškovės I. N. (apeliantė) ir atsakovo P. N. (apeliantas) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliantė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog įrodymų visuma patvirtina apelianto neištikimybės faktą, taip pat ir kaltę. Tikina, kad automobilį apeliantas už 1 Lt pardavė savo draugės klasiokei. Teigia, kad apeliantas žinojo, kad žemės sklypas priklauso apeliantei asmeninės nuosavybės teise, kadangi minėtą sklypą jai padovanojo tėvai. Pažymi, kad mamos jai pervesti 26 500 Lt ir už butą gauti 75 000 Lt buvo panaudoti namo statybai, o atsakovas namo statyba nesirūpino, kadangi nuo 2002 metų dirbo užsienyje. Nurodo, kad apeliantas be pagrindo prašo įpareigoti apeliantę pateikti banko sąskaitų išrašus nuo 2005-01-01 iki 2014-06-30, kadangi siekiantis kažką įrodyti pats privalo pateikti savo įrodymus. Atsakovo argumentas, kad jam mokėtina kompensacijos suma turėtų būti mažinama, nepagrįsta. Nepagrįstas apelianto siekis priteisti 1/2 namo natūra, kadangi namo išplanavimo ypatumai leidžia gyventi ten tik vienai šeimai. Tikina, kad atsakovo pateikti nauji duomenys apie jo sveikatą teisiškai nereikšmingi (t. 7, b. l. 136–139).

AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinius skundus, juo prašo apeliantės skundą nagrinėti savo nuožiūra, o apelianto skundo netenkinti. Nurodo, jog bankas sutiko apeliantą atleisti nuo solidariosios prievolės su sąlyga, kad bankui įkeistas turtas po sutuoktinių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise bus priteistas apeliantei. Kitu atveju bankas nesutiktų modifikuoti solidariosios prievolės bankui (t. 7, b. l. 132–134).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog P. N. ir I. N. santuoka įregistruota 1998-02-12 Klaipėdos rajono CMS, įrašo Nr. 17 (t. 1, b. l. 11), šalių dukra G. N. gimė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10). I. N. dirba V. G. globos namuose, jos vidutinis darbo užmokestis – 2 813 Lt/mėn. (t. 1, b. l. 12–13). Įmonių šalys nėra įregistravusios (t. 1, b. l. 16), nekilnojamojo turto P. N. vardu taip pat neįregistruota (t. 1, b. l. 20), o I. N. vardu įregistruotas 2006-01-19 dovanojimo sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18–19). I. N. vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 21), o P. N. vardu registruoti du automobiliai ‚Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Gallant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22.). I. N. su dukra gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23). Nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30 AB DNB bankui pagal šalių įsipareigojimus įmokų ir palūkanų sumokėta 40 684,36 Lt (t. 1, b. l. 24–26), už komunalinius mokesčius – 16 920,22 Lt, tai sudaro mokėjimas už vandenį, kanalizaciją, elektrą, dujas šildymui, šiukšlių išvežimą, namo draudimą, televizijos ir interneto paslaugas (t. 1, b. l. 27–42). 2011-08-04 notarine paskolos sutartimi S. R. ir D. E. R. paskolino I. N. iki 2021-08-04 80 000,00 Lt šeimai priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto įrengimui (t. 1, b. l. 43–44). Gautą paskolą I. N. deklaravo (t. 6, b. l. 7–27), 2006-01-19 dovanojimo sutartimi D. E. R. ir S. R. padovanojo I. N. asmeninės nuosavybės teise 0,0681 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45–47). Iš 2012-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir internetinio susirašinėjimo nustatyta, kad asmuo, galbūt P. N., pasivadinęs slapyvardžiu Jonasa Jonas, komentuoja R. Š. nuotraukas žodžiais „ši nuotrauka pati gražiausia“; „mažuk kaip ten gera ir aš norėjau važiuoti kartu, o taip graži atrodai kaip gėlyte žydi“ (t. 1, b. l. 48–57). 2012-05-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos žinutės, atsiųstos į I. N. telefoną iš tel. Nr. +353 864 07 17 47 ir +370 611 68 638 (t. 1, 58–59). 2014-04-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta: I. N. gauta žinutė apie jos vyro ryšį su R. Š. (t. 6, b. l. 28). Iš AB DNB banko 2012-05-15 pažymos matyti, kad 2007-11-22 šis bankas suteikė šalims 57 741,04 EUR būsto kreditą ir 2 316,96 EUR vartojimo paskolą, kurios yra grąžinamos (t. 1, b. l. 61–65). Pagal UAB „Lituka“ ir Ko parengtą 2012-07-02 namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą sklypo vertė – 40 000 Lt, namo vertė – 437 000 Lt (t. 1, b. l. 66–104). Žemės sklypo 2005-12-16 pirkimo–pardavimo sutartimi L. S. pardavė, o D. E. R. už 20 000 Lt nupirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12–15), kuris tą pačią dieną pardavėjos pirkėjai buvo perduotas (t. 2, b. l. 16–17). 1996-05-27 pirkimo–pardavimo sutartimi I. R. iš D. M. už 9 000 Lt nupirko butą (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 98), kurį 1999-03-31 mainų sutartimi išmainė į M. P. priklausantį butą (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 99), o 2007-04-12 su P. N. pardavė šį butą R. K. už 75 000 Lt (t. 3, b. l. 100–103). Iš 2007-02-05 I. N. sąskaitos išrašo AB DNB banke matyti, kad D. E. R. pervedė jai 26 500 Lt namo statybai (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 118). 2009 m. rudenį I. N. pirko apdailos medžiagų ir sudarė sutartį dėl 10 000 Lt vertės medinių laiptų įrengimo (t. 3, b. l. 119–129), 2010 pavasarį pirko apdailos medžiagų už 1 820 Lt, o 2011-08-04 sumokėjo 7 700 Lt už vidaus duris su priedais (t. 3, b. l. 130–131). 2009-09-21 paskolos sutartimi V. S. paskolino I. N. 30 000 Lt iki 2011-08-11 namo įrengimui (t. 3, b. l. 132); paskola buvo grąžinta 2011-08-04, I. N. ją deklaravo (t. 6, b. l. 25–27). Pagal UAB „Verslavita“ 2013-05-09 atliktą įvertinimą nustatyta ginčo žemės sklypo vertė – 42 000 Lt, gyvenamojo namo vertė – 483 000 Lt (t. 3, b. l. 137–185) Iš 2013-11-28 gauto Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK paklausimo matyti, kad 2013-11-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. dėl P. N. grasinimų I. N. (t. 4, b. l. 72). Iš atlyginimo (mokesčių) suvestinės pažymos matyti, kad P. N. apmokestinamosios pajamos 2010 metais buvo 22 155 EUR, 2011 metais – 16 675 EUR, 2012 metais – 16 120 EUR (t. 5, b. l. 174–185). Byloje pateikit duomenys apie I. N. atliktus mokėjimus pagal paskolas ir už komunalinius aptarnavimus nuo 2012-10-31 iki 2014-03-31 (t. 6, b. l. 34–75), patikslinti duomenys laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-06-02 (t. 6, b. l. 91–142). Iš D. E. R. ir S. R. 2005-2011 metų laikotarpio deklaracijų matyti jų deklaruotos santaupos, pajamos, turtas ir paskolos (t. 6, b. l. 20–67).

Dėl kaltės

Apeliantas skunde nurodo, kad jis šeimos nepaliko, neištikimybės faktas neįrodytas, kadangi atsakovė pati šeimos išsaugoti nesiekė ir buvo nelojali sutuoktiniui, teigia, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės. Teisėjų kolegija mano, kad toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenų visetą, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepagrįstai siekia išvengti įrodinėjimo naštos. Teigdamas, kad socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojas „Jonasa Jonas“, kurio paskyros adreso dalis „(duomenys neskelbtini)“, yra ne jis, o kitas asmuo, nepateikia jokių duomenų ar rašytinių įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas ir patvirtintas faktines aplinkybes dėl susirašinėjimo su kita moterimi – R. Š. (CPK 12, 178 straipsniai). Ne teismas, o pats apeliantas turėjo galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir užklausti socialinio tinklo „Facebook“ administraciją, kad būtų patvirtinti arba paneigti duomenys apie tai, kad paskyra sukurta naudojantis ne apelianto asmeniniu kompiuteriu. Visuotinai žinoma, kad kiekvienas kompiuteris turi savo unikalų adresą (IP). Kita vertus, pats apeliantas, 2013-02-14 teikdamas atsiliepimą į ieškinį, pats pripažino, kad turėdamas laisvo laiko socialiniame tinkle „Facebook“ komentuoja draugų nuotraukas.

Apelianto duomenys apie tai, kad paskyra sukurta kitų asmenų, siekiančių išardyti jo šeimą, laikytini deklaratyviais, todėl vertintini kritiškai. Atsakovo nurodoma informacija apie atsakovės ypač draugiškus santykius su vienu Gargždų policijos pareigūnu laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis būdavo Kaune, leido pinigus prie R. Š. gyvenamosios vietos esančiose prekybos įstaigose, nors atsakovas tvirtino, kad jis net Lietuvoje tuo metu nebuvo. Toks apelianto elgesys negali būti vertintinas kaip garbingas ir padorus atsakovės atžvilgiu. Taigi, nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis jokio dėmesio kitoms moterims nerodė, todėl nesudarė pagrindo abejoti jo neištikimybe (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas skunde nepaneigė atsakovės nurodytų duomenų dėl automobilio pardavimo R. Š. pažįstamai, t. y. nepateikė įrodymų apie jo pardavimą kitam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai), tik nurodo, kad atsikratė beverčiu turtu automobilį parduodamas už 1 Lt. Nepaisant automobilio gamybos metų, manytina, kad faktas, kad jei automobilis parduotas privačiam asmeniui, o ne metalo laužo supirktuvei, įrodo apie kitą – žymiai didesnę automobilio vertę.

Apeliantas gailisi dėl atsakovei siųstų žinučių turinio, kaip žinia, dėl jų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Savo klaidų pripažinimas laikytinas garbingu elgesiu, tačiau bylos duomenų kontekste tai negali būti vertintina kaip kaltės eliminavimas santuokos nutraukimo byloje.

Apibendrindama aptartą institutą teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, išsamiai išanalizavo kaltės institutą ir pagrįstai konstatavo, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltes.

Dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, priėmimo–perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais

Apeliantas skunde nurodo, kad jo reikalavimą pripažinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2005-12-16 pirkimo–pardavimo sutartį, priėmimo–perdavimo aktą ir 2006-01-19 dovanojimo sutartį negaliojančiais teismas atmetė formaliu pagrindu. Tikina, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta sklypo įgijimo vertė neatitinka realių kainų, tai, atsakovo nuomone, patvirtina jo reikalavimo pagrįstumą. Su šia atsakovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ieškovės tėvai. Šį faktą patvirtina į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma – 2005-12-16 pirkimo–pardavimo sutartis, perdavimo aktas, bei proceso šalių ir liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į turto ir pajamų deklaracijas galima teigti, kad sklypą iš savo asmeninių lėšų įsigijo ieškovės tėvai E. R. ir S. R.. Todėl atsakovo teiginiai, kad šis sklypas buvo pirktas iš jo lėšų, vertintini kritiškai, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas žinojo, kad ieškovės tėvai įsigijo žemės sklypą, žinojo, kad sklypą padovanojo, tai matyti iš paraiškos kreditui gauti bei hipotekos lakšto, jie yra atsakovo pasirašyti. Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad ginčo sklypas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, taigi, iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo atsakovas jokių pretenzijų nei ieškovei, nei jos tėvams nereiškė ir tik dabar, pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, atsakovas, galbūt siekdamas apsunkinti procesą, nepagrįstai siekia, kad šio sklypo dalis atitektų jam, nors, kaip minėta anksčiau, duomenų visetas patvirtina, kad atsakovas teisių į minėtą sklypą neturi.

Atsakovas skunde teigia, kad sklypas buvo pirktas už žymiai didesnę nei 20 000 Lt sumą, tačiau šių aplinkybių neįrodinėja, duomenų, jog finansiškai prididėjo prie sklypo pirkimo, nepateikė. Šiuo atveju sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad šalys, sudarydamos sandorius, yra laisvos spręsti dėl sandorių sumos. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas žemės sklypo pirkimo–pardavimo procese nedalyvavo, todėl sandorių sudarymo aplinkybių nežino, o siekiant konkrečias aplinkybes paneigti, būtini įrodymai, atsakovas jų nepateikė.

Dėl išdėstytų aplinkybių viseto ši apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo

Atsakovas teigia, kad apylinkės teismas savo sprendimu jam priteisė automobilį „Mitsubishi Galant“, įvertintą 1 000 Lt, tačiau jis realiai nebeegzistuoja ir yra išregistruotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina, jog automobilis bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme egzistavo, todėl pagrįstai buvo įtrauktas į dalytino turto balansą. Pirma, pats atsakovas, pateikdamas priešieškinį, minėtą automobilį prašė priteisti atsakovei. Antra, jo pateiktas valstybės įmonės „Regitra“ 2014-07-29 išrašas (CPK 314 straipsnis) nepatvirtina to (t. 7, b. l. 115), kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme, automobilio faktiškai neegzistavo, pastebėtina, kad išrašas darytas praėjus beveik mėnesiui po teismo sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad atsakovas nepagrįstai pateikia vėlesnes aplinkybes, susijusias su automobiliu, jos negali turėti įtakos pagrįsto apylinkės teismo sprendimo.

Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai. Atsakovas reikalauja jam priteisti 1/2 namo dalį natūra ir nurodo, kad ieškovė ir atsakovas galėtų gyventi viename name pastatę pertvarką, atkurti per skyrybų procesą suprastėjusius santykius. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog ieškovė nurodė, kad namas yra suprojektuotas, išplanuotas ir pritaikytas gyventi tik vienai šeimai. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nėra pateikta. Be to, atsakovas tikslių įrodymų apie namo ypatumus nepateikė. Antra, atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad atlikus namo pertvarkymus, įmanoma jame gyventi dviem šeimoms, tačiau nors preliminaraus projekto, eskizo ar brėžinio nepateikė, darbų apimties, jų laiko bei piniginių sąnaudų nenurodė (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Trečia, analizuojant bylos duomenis kyla pagrįstų abejonių, kad gyvenimas kartu viename name neužtikrintų individualių ieškovės ir atsakovo interesų bei būtų pažeistos prioritetinės nepilnametės dukros teisės į saugią, jaukią, komfortišką aplinką.

Atsakovas nesutinka, kad ieškovės tėvų dovanoti 26 500 Lt bei ieškovės 75 000 Lt, gauti pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, yra asmeninės ieškovės lėšos ir kad šias lėšas investavo į namo statybą. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-02-05 ieškovės mama į ieškovės sąskaitą pervedė 26 500 Lt, nurodė, kad jos skirtos namo statybai. Be to, iš byloje esančių pirkimo–pardavimo sutarčių, mainų sutarties matyti, kad ieškovė iki santuokos su atsakovu buvo įsigijusi butą (duomenys neskelbtini), kurį išmainė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o prasidėjus namo statyboms šį butą pardavė. Ieškovė tikina, kad gautas lėšas – 75 000 Lt, investavo į namo statybas. Kitų duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė ir byloje jų nėra nustatyta. Atsakovo argumentai, kad minėtos lėšos traktuotinos kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nepagrįsti. Kaip anksčiau minėta, ieškovė butą (duomenys neskelbtini), įsigijo iki santuokos su atsakovu, todėl lėšos, gavus pardavus butą, kvalifikuotinos kaip ieškovės asmeninės lėšos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka, kad į sutuoktinių turto balansą būtų įtraukta 203 978,68 Lt suma, t. y. įtrauktas ir negrąžintas paskolos likutis – 170 979,76 Lt ir 32 998,92 Lt palūkanos. Atsakovas mano, kad grąžinus paskolą anksčiau laiko, šios palūkanos nebebūtų mokamos, t. y. jei šią kompensaciją jam sumokėtų ieškovė, jis galėtų iš karto atsiskaityti su kreditoriumi ir palūkanų nebemokėti. Šiuo aspektu svarbu tai, kad ieškovė su atsakovu, būdami santuokoje, AB DNB bankui tapo solidariais bendraskoliais. Šalių kredito sumą sudaro ne tik kredito likutis, tačiau ir palūkanos, kuriomis šalys sutiko sudarydamos kredito sutartį. Todėl sutiktina su ieškove, kad atsakovo argumentai, kad jam mokėtina kompensacija turi būti mažinama tik likusia paskolos dalimi, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti CK 3.109, CK 6.6, CK 6.8 nuostatoms.

Atsakovas visiškai nekonkrečiai prašo išreikalauti iš ieškovės bankų išrašus nuo 2005-01-01 iki 2014-06-30. Atsakovas deklaratyviai nurodo, kad atsakovė turi ką slėpti, tačiau konkrečių argumentų, pagrindžiančių, kokias konkrečiai pasekmes gali turėti minėti išrašai, nenurodo. Priešingai, pats atsakovas yra pateikęs sąskaitų išrašus tik nuo 2007 metų iki 2010 metų. Sutiktina su atsakovu, kad sunku būtų gauti išrašus iš užsienio valstybių bankų, kredito įstaigų, tačiau šiuo konkrečiu atveju įrodinėjimo našta įpareigoja jų poreikį ir konkrečias pasekmes įrodyti atsakovui (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas nepateikia jokių skaičiavimų, patvirtinančių jo argumentus, kad ieškovė nuslėpė tam tikrą sumą, atliko kitus veiksmus, leidžiančius teigti, kad nauji įrodymai iš esmės turėtų įtakos sprendimo pagrįstumui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nesant bent preliminarių skaičiavimų naujų įrodymų tyrimo būtinumo teisėjų kolegija nenustatė, atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 314 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apylinkės teismas priteisė iš atsakovo 700 Lt per mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovas mano, kad toks teismo sprendimas neteisingas, nes neatitinka tėvų turtinės padėties ir realių galimybių teikti tokį išlaikymą, sutinka su 500 Lt per mėnesį išlaikymo dydžiu.

Ieškovė mano, kad apylinkės teismas turėjo nustatyti 1 100 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai per mėnesį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovė, nepaisant gausiai cituojamos teismų praktikos, nepateikia jokių konkretesnių argumentų dėl vaikui reikalingo išlaikymo sumos. Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti reikalinga 2 200 Lt suma per mėnesį, tačiau ji nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, visiškai patvirtinančių tokį išlaikymo dydį.

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad kasacinio teismo praktika įpareigoja įrodyti ne tik vaiko poreikius, tačiau būtina atsižvelgti į realią atsakovo finansinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje negalima sutikti su ieškove, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo pajamas. Analizuojant atsakovo pateiktą informaciją, duomenis apie atsakovo su darbo santykiais susijusias pajamas atspindi būtent metinė deklaracija. Antra, pajamų deklaracija už 2013 metus negalėjo būti pateikta, nes ji pildoma pasibaigus metams, o paklausimas atliktas metų viduryje. Taigi, pareikalavimo metu buvo įmanoma pateikti tik duomenis apie ankstesnių metų pajamas, tą atsakovas padarė: pateikė 2010–2012 metų pajamų deklaracijas (t. 5, b. l. 174–185), o darbo užmokestį 2013 metais pagrindė minėta darbdavio išduota pažyma.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi išlaikymo priteisimo klausimą, mano, jog apylinkės teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priteistino išlaikymo dydį, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, atsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nesuteikia jam galimybės prisiimti 1 100 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui dalį, ši apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms galimas išlaikymo vaikams dydžio nustatymo svarstymas iš naujo.

Palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nustatymo, išlaikymo įsiskolinimas neperskaičiuotinas.

Dėl S. R. ir D. E. R. suteiktos paskolos ieškovei

Apeliantė nesutinka, kad apylinkės teismas nepripažino atsakovą solidariai atsakingu už 80 000 Lt paskolą, kurią suteikė S. R. ir D. E. R., ir šios paskolos dalies neišskaičiavo iš jam tenkančios kompensacijos sumos.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių apie paskolos gavimo aplinkybes, tikslus ir sąlygas, šios paskolos panaudojimą. Apeliaciniame skunde pateikiamas vien aplinkybių, kurios buvo dėstomos pirmosios instancijos teisme, pakartojimas. Visas šias aplinkybes ištyręs pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir argumentuotą sprendimą, su kuriuo negalima nesutikti.

Apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė nesugebėjo pateikti pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos versiją, kad paskolintos jai lėšos iš tiesų buvo panaudotos gyvenamojo namo įrengimui, remontui ar kitiems bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog CK 3.109 straipsnyje yra nustatyta, kokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto; minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė teigia, kad paimta paskola buvo skirta namo įrengimui (bei ankstesnės 30 000 Lt paskolos grąžinimui V. S.), t. y. turto padidinimui, pagerinimui. Teisėjų kolegija mano, kad tokios apimties ir kainos darbų negalima laikyti nuolatine bendro turto priežiūra, remontui ar eksploatacija, t. y. būtinais veiksmais, skirtais turtui išlaikyti esamoje, tinkamu naudojimui padėtyje (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, net ir pripažindamas, kad gautos paskolos lėšos buvo skirtos šeimos interesams, teismas turi vertinti ir jų būtinumą (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Akivaizdu, kad tokio dydžio paskolų, skirtų namo II aukšto įrengimui, prisiėmimas turėjo būti aptartos su sutuoktiniu, gautas jo sutikimas. Ieškovė neįrodė, kad būtų gavusi tokį sutikimą. Apeliaciniame skunde ji vėlgi nurodo jokias įrodymais neparemtus teiginius, kad atsakovą ji informavo žodžiu. Be to, ieškovė, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, neįrodė, kad paskolintos jai lėšos iš tiesų buvo panaudotos gyvenamojo namo įrengimui. Nors ieškovė ir pateikė tam tikrus jos minimus dokumentus, susijusius su namo įrengimu (sutartis, medžiagų įsigijimo dokumentus), šie dokumentai nei savo sudarymo data, nei sumomis, nei kitomis aplinkybėmis negali būti susieti su už konkrečią paskolą gautomis lėšomis (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).

Esant aptartam teisiniam reguliavimui ir nurodytoms aplinkybėms apeliantės minėtas reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismų priimtiems sprendimams (A. A. v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, pateikta aktualia kasacinio teismo praktika, susijusia su kitais apeliacinių skundų argumentais, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra teisinės prasmės viską pakartoti iš naujo.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus šalių apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokato padėjėjai 144,81 EUR (500 Lt) (t. 7, 140) už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl priteistini iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-07-31 nutartimi atsakovui atidėtas 326 EUR (1 126,60 Lt) žyminio mokesčio mokėjimas (t. 7, b. l. 127) priteistinas valstybei.

Trečiajam asmeniui D. E. R. bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinius skundus mažintinos iki 115,85 EUR (400 Lt) (t. 7, b. l. 148), kadangi jį surašė ta pati advokato padėjėja kaip ir ieškovei, be to, trečiojo asmens pozicija identiška ieškovės pozicijai, naujų argumentų, turinčių esminę reikšmę, nepateikta (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei I. N. priteisti 144,81 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo P. N..

Trečiajam asmeniui D. E. R. priteisti 115,85 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo P. N..

Iš atsakovo P. N. priteisti 326 EUR žyminio mokesčio valstybės biudžetui.