- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-09
- Bylos Nr.
- 2SA-46-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- I. Š.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos I. Š. skundas dėl antstolės T. G. 2006 m. kovo 23 d. raginimo įvykdyti sprendimą geruoju vykdomojoje byloje Nr. 0045/06/00212 panaikinimo. Suinteresuotieji asmenys antstolė T. G. , bankrutuojančios G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „GiŠir ir K“ administratorius A. G. , VSDFV Šalčininkų skyrius, Vilniaus apskrities VMI.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės T. G. veiksmų, prašydama panaikinti antstolės T. G. 2006-03-23 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju vykdomojoje byloje Nr. 0045/06/00212. Nurodė, kad skundžiamu raginimu ji buvo įpareigota per 10 d., skaičiuojant nuo raginimo gavimo dienos, perduoti G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ dokumentus ir turtą administratoriui A. G. , o taip pat sumokėti 151,97 Lt vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad 2004-06-12 mirė jos sutuoktinis G. J. Š. , kuris buvo G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ savininkas. Pareiškėja palikimą priėmė kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. 2004-10-21 antstolė sudarė turto apyrašą, kuriame buvo nurodytas pareiškėjai žinomas G.J. Š. turtas. Vėliau I. Š. sužinojusi apie G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ įsiskolinimą VSDF biudžetui ir VMI, kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo papildymo. 2004-10-21 antstolis sudarė turto apyrašo papildymą. Pareiškėja nurodė neturinti jokių G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ dokumentų ar turto. Nurodė, kad savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Jai nei įmonė, nei jos dokumentai ar turtas nebuvo perduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-03-05 nutartimi atmetė pareiškėjos I. Š. skundą dėl antstolės T. G. 2006-03-23 raginimo įvykdyti sprendimą geruoju vykdomojoje byloje Nr. 0045/06/00212 panaikinimo. Teismas nustatė, kad G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonė „GiŠ ir K“ priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dėl ko po pareiškėjos vyro G.J. Š. mirties 2004-06-12 pareiškėjos sutuoktiniui priklausanti 1/2 dalis individualios įmonės tapo paveldima. I. Š. , sužinojusi apie šios įmonės egzistavimą, turėjo prašyti antstolės įtraukti individualią įmonę į paveldimo turto apyrašą. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog ji nepriėmė sutuoktiniui priklausančios individualios įmonės dalies dėl to, kad ši įmonė neįtraukta į apyrašą, nes pagal LR CK 5.50 str. 1 d. neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Teismas sprendė, jog pareiškėja I. Š. kaip įmonės bendrasavininkė ir mirusio G. Š. palikimą priėmusi įpėdinė privalėjo vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2006-01-23 nutartį, kurioje nurodytas įpareigojimas perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Teismas, nustatęs, jog prieš tai, kai vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstolei, ji tik paaiškino administratoriui A. G. , jog neturi jokių įmonės dokumentų, nepateikdama jam įrodymų, jog įmonės turtas ir dokumentai buvo sudegė gaisro metu, sprendė, jog pareiškėja tokiu elgesiu netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti su paskirtu bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Teismas padarė išvadą, jog administratorius pagrįstai pateikė vykdyti antstolės T. G. kontorai vykdomąjį raštą, nes Vilniaus apygardos teismo 2006-01-23 nutartis dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo nebuvo įvykdyta geruoju per teismo nustatytą terminą. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog antstolė negalėjo priimti vykdyti minėto vykdomojo rašto, nes antstolė vykdomojo rašto priėmimo metu turėjo patikrinti, ar nėra LR CPK 651 str. 2 d. numatytų kliūčių jį priimti, ką ji tinkamai padarė. Antstolė nėra įpareigota tikrinti teismo nutarties, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-03-05 nutartį ir skundą patenkinti. Teismas, nurodoma skunde, nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja I. Š. neprašė įtraukti į paveldimo turto apyrašą po G.J. Š. mirties jo IĮ „GiŠ ir K“, nes 2005-07-07 pareiškime dėl palikimo apyrašo pataisymo ji kaip tik nurodė 2005-07-07 sužinojusi, jog tebeegzistuoja G.J. Š. , mirusio 2004-06-12, individuali įmonė „GiŠ ir K“ ir prašė pataisyti turto apyrašą. Teismas, teigia apeliantė, nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos paveldimai individualiai įmonei iškėlimo LR CK 5.55 str. 1 d. pagrindu, nes ji iki šiol nėra paveldėjusi šios įmonės. Be to, LR CK 5.55 str. 1 d. įtvirtinta paveldėtojo teisė, bet ne pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja nurodo, jog ji nėra patraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „GiŠ ir K“ bankroto byloje. Kadangi pagal LR CPK 648 str. vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodoma rezoliucinė sprendimo dalis, o Vilniaus apygardos teismo 2006-01-23 nutartyje, kuria G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonei „GiŠ ir K“ buvo nuspręsta iškelti bankroto bylą, nėra nurodyta, jog I. Š. įpareigotina perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę ir duomenis, esančius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, pareiškėja I. Š. negali būti laikoma skolininke. Neįtraukus įmonės į paveldimo turto apyrašą (ši aplinkybė antstolei buvo žinoma), pareiškėja negali būti skolininkė dėl tariamo įmonės paveldėjimo. Todėl antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Teismas, nurodoma skunde, nutartyje painioja negalėjimą priimti dalies palikimo su palikimo priėmimu pagal apyrašą (LR CK 5.53 str.). Kadangi pareiškėjai priklausančių gyvenamojo namo sudegimo dokumentų nebuvo prašoma, o bankroto administratorius iš jos reikalavo tik įmonės dokumentų, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja atsisakė bendradarbiauti su administratoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2006-01-23 nutartimi G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonei „Giš ir K“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. G. , o taip pat nustatytas 10 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ valdymo organams ar kitiems asmenims perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę ir duomenis, esančius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, išieškotojo – administratoriaus A. G. – prašymu 2006-03-15 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl Vilniaus apygardos teismo 2006-01-23 nutarties įvykdymo dalyje, kuria bankrutuojančios įmonės organai ir kiti asmenys buvo įpareigoti perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę ir duomenis, esančius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną kaip skolininką nurodant I. Š. . Šį vykdomąjį raštą 2006-03-20 patvarkymu Nr. 0045/06/00212 priėmė vykdyti antstolė T. G. (vykd. b.l. 4). 2006-03-23 antstolė surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju – įpareigodama skolininkę I. Š. perduoti G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ dokumentus ir turtą administratoriui A. G. , o taip pat sumokėti 151,97 Lt vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b.l. 5).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonė „Giš ir K“ buvo įsteigta 1991-12-12. Įmonės teisinė forma – individuali įmonė. Šios individualios įmonės savininkas G.J. Š. mirė 2004-06-12 (b.l. 60). Po jo mirties palikimą 2004-09-10 kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo priėmė jo sutuoktinė I. Š. ir nepilnamečiai vaikai. Antstolis turto apyrašą Nr. 0045/04/01138 sudarė 2004-10-21 (b.l.8-9). G.J. Š. įpėdiniai po palikimo apyrašo sudarymo sužinoję apie neįtrauktas į apyrašą skolines pareigas, t.y. G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ įsiskolinimą VSDF biudžetui ir Vilniaus apskrities VMI, 2005-07-07 kreipėsi į teismą dėl apyrašo papildymo (b.l.10). 2005-11-07 antstolis sudarė 2004-10-21 turto apyrašo Nr. 0045/04/01138 papildymą Nr. 0045/05/01079 (b.l.13).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog I. Š. privalo atsakyti bankrutuojančios G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ administratoriui už bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto pagal finansinę atskaitomybę ir duomenis, esančius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, perdavimą. Viena vertus, ji atsako kaip įmonės 1/2 dalies savininkė, kita vertus – kaip sutuoktinio G. J. Š. turto paveldėtoja.
LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Taigi LR CK įtvirtinta įmonės, įsteigtos santuokos metu, ir jos turto bendros jungtinės nuosavybės teisinio statuso prezumpcija (LR CK 3.88 str. 2 d.). Santuokos metu įsteigus įmonę ji tampa sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o abu sutuoktiniai – santuokos metu įsteigtos įmonės dalyviais. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Kadangi G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonė „Giš ir K“ buvo įsteigta santuokos metu, ši įmonė bei jai priklausantis turtas laikytinas abiejų sutuoktinių G.J. Š. ir I. Š. bendra nuosavybe. Todėl, vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., I. Š. kaip bankrutuojančios įmonės savininkė (LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 9 p.) privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendra jungtine nuosavybe, o taip pat vykdyti teismo nurodymą pateikti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą.
LR CK 5.50 str. 2 d. numato galimybę įpėdiniui priimti palikimą kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Pagal bendrą taisyklę, palikimą priėmę įpėdiniai už palikėjo skolas atsako pilna apimtimi, t. y. ne tik paveldėtu, bet ir visu savo turtu (LR CK 5.52 str.). Jeigu palikimas yra priimamas pagal antstolio sudarytą apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto ribose (LR CK 5.53 str. 1 d.). Priimdamas palikimą pagal turto apyrašą, įpėdinis turi pareigą nurodyti visą jam žinomą palikėjo turtą, visus palikėjo skolinius reikalavimus ir skolines pareigas (LR CK 5.53 str. 5 d., 6 d., 7 d.). Įpėdiniui minėtos pareigos įstatyme nustatymas siejamas su tuo, kad įpėdinis, nepranešęs apie naujai paaiškėjusias palikėjo turtines pareigas ir kt., už palikėjo skolas atsako visu savo turtu kaip įpėdinis, priėmęs palikimą. Vadovaujantis LR Individualių įmonių įstatymo 10 str. nuostatomis, darytina išvada, kad individuali įmonė priskirtina prie paveldėtino turto – ji paveldima LR CK nustatyta tvarka. Todėl įpėdinė I. Š. , sužinojusi apie G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ egzistavimą, privalėjo kreiptis į teismą LR CK 5.53 str. 7 d. tvarka dėl palikimo papildymo apyrašo sudarymo, prašydama į apyrašą įtraukti individualią įmonę. Kaip matyti iš 2004-10-21 turto apyrašo Nr. 0045/04/01138 2005-11-07 papildymo Nr. 0045/05/01079, G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonė „Giš ir K“ į apyrašą nebuvo įtraukta, o I. Š. patvirtino, kad į apyrašo papildymą įtrauktas visas jai žinomi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, padarydamas išvadą, jog konkretaus daikto, sudarančio palikimą, ar skolinių palikėjo teisių ir pareigų neįtraukimas į palikimo apyrašą nereiškia, kad įpėdinis jo nepaveldi. Tokia išvada darytina iš principinės palikimo priėmimą reglamentuojančios teisės nuostatos, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog ji iki šiol nėra paveldėjusi G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog I. Š. 2006-03-15 vykdomajame rašte pagrįstai buvo įrašyta kaip skolininkė, privalanti pateikti įmonės dokumentus ir turtą. Išduotas vykdomasis raštas atitinka LR CPK 648 str. numatytus reikalavimus, keliamus šio dokumento turiniui. Skolininkė I. Š. įstatymų nustatyta tvarka neapskundė antstolės T. G. 2006-03-20 patvarkymo Nr. 0045/06/00212 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui, o dabartinėje vykdymo proceso stadijoje ji negali savo reikalavimo panaikinti antstolės T. G. 2006-03-23 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju argumentuoti tuo, jog vykdomasis dokumentas buvo nepagrįstai priimtas vykdyti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja I. Š. , turėdama įstatymų nustatytą pareigą perduoti G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ administratoriui šios įmonės dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę ir duomenis, esančius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, turėjo bendradarbiauti su administratoriumi ir pateikti šios įmonės dokumentų ir turto neturėjimą patvirtinančius įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įrodymų apie 1994-12-27 įvykusį gaisrą nepateikimą administratoriui vertino kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, pripažįstant, jog administratorius pagrįstai pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą LR CPK VI dalies tvarka.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nėra pagrindas pripažinti ginčijamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.