Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ČIA MARKET“ dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė R. L. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio pabaigoje pamačiusi, jog „Čia Market“ įmonė baigia statyti naują reklamą ant Sodų g.13 namo, kur yra ir jos butas, o rugsėjo 1 d. parduotuvė su nauja iškaba buvo atidaryta. Nauja reklama yra daug aukštesnė už buvusią, siekia pusę jų buto lango, tvirtinimo šonai užpildyti, todėl laikosi sniegas, labai ryškus apšvietimas. Pradėjus jai aiškintis, kaip atsirado nauja reklama, ar yra jai statyti gauti leidimai, pas ją atėjo „Čia“ parduotuvės pardavėja, kuri prašė jos parašo, kad nauja reklama jai netrukdo, vėliau du ar tris kartus atėjęs vadybininkas Audrius siūlė susitarti gražiuoju ir pasirašyti, siūlė pinigų bei dovanų krepšelį už parašą. Jie atsisakę pasirašyti ir pasakę, jog kreipsis į teismą, nes naujoji reklama pažeidžia jų teises. Kreipėsi į UAB „Tavo pastogė“ direktorę norėdami sužinoti, ar ji yra davusi sutikimą naujai reklamai. Jiems buvo atsakyta, kad kol kas ne. Tik po jų apsilankymo, t. y. spalio ar lapkričio mėnesį UAB „Žemaitijos pienas“ atstovai pradėjo rinkti gyventojų parašus, nors parduotuvė su nauja reklama buvo atidaryta rugsėjo mėnesį. Paaiškino, jog dėl naujai įrengtos reklamos buvo pažeistos jos buto valdymo teisės, nes pablogėjo matomumas per kambario langą, dėl ant reklamos stogelio pripustyto sniego ji negali atidaryti lango, apšvietimo lempos šviečia tiesiai į jų kambarį. Ji nėra įsitikinusi, kad dėl bute atsiradusios drėgmės po naujos reklamos įrengimo kalta atsakovė, nes neturi objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę.

Teismo posėdyje dalyvavęs ieškovės R. L. atstovas advokatas Vilius Jonaitis, antrindamas ieškovei, ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ieškovė R. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, kuriame prašo įpareigoti atsakovą UAB „Čia market“ per teismo nustatytą terminą pašalinti nuo Sodų g.13, Mažeikių m., esančią parduotuvės laiptų stogo bei jai ir sutuoktinio M. L. bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini) išorinės bloko sienos atsakovo savavališkai ir neteisėtai įrengtą reklaminę parduotuvės iškabą „Čia parduotuvė“ su visais tvirtinimais. Be to, laiptų aikštelės apšvietimo lempas, kurių buvimas pažeidžia jos bei jos sutuoktinio valdymo teisę ir trukdo jiems valdyti nuosavą daiktą. Ieškinio esmė yra ta, kad ieškovė nuosavybės teise su sutuoktiniu valdo butą. Ieškovė kreipėsi į teismą viena. Jai tokią teisę suteikia CK 3.92 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Ji siekia apginti savo ir sutuoktinio bendrą nuosavybę ir šiuo atveju kito sutuoktinio dalyvavimas teisme nėra reikalingas. Ji turi buto nuosavybės teisę. Butą įsigijo 2008 metais birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Be to, byloje pateikti įrodymai bei ieškinyje paminėta, kad butas įsigytas paimant iš banko didelę 90.000 Lt paskolą. Prieš tai virš parduotuvės buvo stogelis, kurio apačioje buvo pritvirtinta tam tikra reklaminė iškaba. Kada įsigijo butą, visa tai buvo ir jokių klausimų ar prieštaravimų nekilo. Tačiau, kaip minėjo ieškovė, 2010 m. rudenį atsakovas virš stogelio įsirengė reklaminę iškaba „Čia parduotuvė“. Yra iškaba, o ne tik reklama priekyje, užrašas, kuris apačioje stogelio, bet ir didelė dalis virš stogelio. Visi šonai virš stogelio su atitinkama reklama, atitinkami užrašai, yra kaip borteliai sumontuoti. Be viso to, ne tik vaizdą užstoja, ne tik lempos šviečia jai į butą nakties metu, bet atsirado bute ir drėgmė. Nors ji negalėjo šimtu procentų garantuoti, kad ta drėgmė yra būtent iš to, bet iki tol viso to nebuvo. Esminis dalykas yra tai, kad bet kokiu atveju yra pažeidžiama valdymo teisė, nes yra apriboja ir matomumą, ir tam tikrą žmogaus privatumą bute. Žmogus turi teisę miegoti tamsoje, o šviečia lempos, ko iki tol nebuvo, yra apsunkinamas miegas. Ir drėgmė, ir sniegas, kaip minėjo, kuris prisninga. Kad taip gali būti realiai, rodo pateiktos nuotraukos. Apžiūrint vietą matėsi, kad yra padarytas kaip kubilas. Kuo aukštesni bortai, tuo daugiau sniego prisninga, sniego sulig palange būna. Net ir nesant specialistu aišku, kad drėgmė dėl to ir yra, negali net lango atsidaryti. Kreipiantis į teismą buvo duoti užklausimai į įvairias institucijas, buvo renkami atsakymai ir išsiaiškinta, jog jokių leidimų šiai išorinei reklamai arba šitiems skydams, iškabai sumontuoti atsakovas nėra gavęs. Visa tai yra neteisėta, net nėra gyventojų, buto savininkų susirinkimo sprendimo. Savavališkai padarytas įrenginys. Iš tikrųjų atsakovas bandė kažką daryti, bandė gauti sutikimus ir panašiai. Į byla pateiktas sutikimas, pasirašytas 51 gyventojo Sodų g.13 namo, kad žemiau pasirašantieji sutinka, kad UAB „Žemaitijos prekyba“ savo sąskaita iškabintų ant pastato reklamos iškabą. Yra toks neva sutikimas gautas. CK 4.85 straipsnyje numatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyvendinimo tvarka, kur nurodyta, jog sprendimai priimami susirinkime, prieš tai paskelbiant apie darbotvarkę. Tai reiškia, kad turi būti susirinkimo sprendimas tokiam sutikimui gauti. Tai nereiškia, kad galima daryti, nes įstatymai numato ir atitinkamų leidimų išdavimą tokiai reklamai. Visų pirma, nebuvo sušaukta jokio susirinkimo. Tas sutikimas nėra susirinkimo sprendimas, nes iš jo nėra matyti, ar tai yra daugumos gyventojų sutikimas, nėra parašyta, kiek name gyventojų, kiek savininkų, koks procentas davė sutikimą. Tuo tarpu susirinkimo sprendime būtų parašyta, kiek savininkų dalyvavo, kiek išreiškė sutikimą, kiek jų yra. Ūkio Ministro įsakymu yra priimtas reklamos įstatymas, išorinės reklamos įrengimo taisyklės. Šitai išorinei reklamai yra reikalinga gauti leidimą. Jei nesivadovautume net 2010 m. savivaldybės sprendimu, kuriame parašyta, kad seniūnija išduoda leidimą, tai bet kokiu atveju 2000 m. Ūkio ministro minėtų taisyklių 5 punktas numato, jog išorinei reklamai būtina gauti leidimą, turi būti suderintas projektas. Nebuvo net projekto ir jis nebuvo suderintas. Su atsiliepimu atsakovas teismui pateikia, neva, kažkokius ankstesnius suderinimus dėl pastato. Bet čia kalba eina tik apie stogelį, stogelio atramas, nėra kalbos, kad galima daryti kažkokią reklamą virš stogelio ir panašiai. Pats projektas toks suderintas, toks patvirtintas, ir jei išduotas koks leidimas, tai anksčiau buvo butas ten, iš gyvenamos patalpos perdarytas į negyvenamas, todėl ir buvo statinio priėmimo aktas surašytas tuo požiūriu, kada tos patalpos tapo negyvenamos, buvo padarytas stogelis. Bet niekur parašyta, kad virš to slogelio galima kažką daryti. Pats atsakovas yra pateikęs fotonuotrauką, kurioje matosi tik stogelis. Žiūrint tiesiai viskas matosi - ir ieškovės langai, ir stogelis, jokios reklamos nėra. Akivaizdu, kad tvirtinti, kad buvo leista kažką daryti anksčiau, kad jiems dabar nieko nereikia daryti, yra neteisėta, nepagrįsta. Mano, jog nėra kitokios galimybės apginti ieškovės pažeistas teises, kadangi yra padarytas pažeidimas ir tas pažeidimas akivaizdus. Dėl ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydžio mano, jog, jos turi būti priteistos visos, nes sutartis sudaryta gana seniai, buvo renkami papildomi duomenys, buvo tam tikras pokalbis tuo klausimu ir net Telšiuose. Įvertintina ir tai, kad ginčo išsprendimo greičiau pats atsakovas neskatino, sugalvojo įtraukti trečiąjį asmenį į bylą, kur jis visiškai nereikalingas, ir paskui pats pripažino, kad jų nei teisių, nei pareigų sprendimas nelies. Jei tos išlaidos būtų labai mažos, kada atsakovas pažeidžia ieškovo teises, jam nebūtų net jokių pasekmių dėl to. Prašė nustatyti kiek įmanoma trumpesnį pažeidimų pašalinimo terminą, nes būti įvertinta tai, kad tas pažeidimas tęsiasi gana ilgai, ilgas terminas gali dar pabloginti ieškovės situaciją, be to, atsakovas nėra neturtinga organizacija, kuri negali nusisamdyti rangovą, kuris gali tuos darbus atlikti per kelias dienas ir tą problemą išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Reklamos sampratą ir jos galimus pateikimo būdus reglamentuoja 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas Nr. VIII-1871. Minėtame įstatyme viena iš reklamos rūšių arba pateikimo būdų nurodyta išorinė reklama. Išorinė reklama, tai reklama, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose. Šioms pateikimo priemonėms priskiriamos įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemonės. Išorinė reklama turi atitikti tam tikrus reikalavimus, norint ją įsirengti turi būti gauti atitinkami leidimai. Be minėto įstatymo išorinės reklamos pateikimo tvarką reglamentuoja 2000 m. gruodžio 1 d. Ūkio ministro įsakymas „Dėl išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ Nr. 405. Minėto įsakymo 5 punkte nurodyta, kad išorinei reklamai, įskaitant iškabą ir trumpalaikę išorinę reklamą, įrengti savivaldybės teritorijoje reklaminės veiklos subjektas turi gauti savivaldybės institucijų nustatyta tvarka išduotą leidimą, kuriame nurodomas leidimo turėtojo pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, išorinės reklamos įrengimo vieta, leidimo galiojimo terminas ir kita savivaldybės institucijų nustatyta informacija (14 punktas). Leidimas įrengti išorinę reklamą išduodamas tik savivaldybės institucijų nustatyta tvarka suderinus išorinės reklamos įrengimo projektą (įsakymo 15 punktas). To paties įsakymo 7.1. punktas draudžia įrengti išorinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama savininko (bendraturčių) ar teisėto jų naudotojo (naudotojų) raštiško sutikimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2000 m. rugsėjo 9 d. potvarkiu Nr. 13 Mažeikių rajono meras davė sutikimą butuose, esančiuose Mažeikių m. Sodų g. 13-2 ir Sodų g. 13-3, įrengti maisto prekių parduotuvę (b.l. 41). 2001 m. rugsėjo 13 d. Mažeikių rajono valdyba nusprendė patvirtinti detalųjį planą dviejų butų paskirčiai pakeisti (komercinei veiklai), adresu Mažeikių m. Sodų g. 13-2 ir Sodų g. 13-3, Mažeikiai (b.l. 40). Pagal architektės D. Černogolovinaitės parengtą 2001 m. lapkričio mėn. Techninį projektą buvo atlikta minėtos maisto prekių parduotuvės, esančios Sodų g. 13-2, 3 rekonstrukcija. Techninio projekto ketvirtame lape, kuriame išdėstyti parduotuvės fasadai, nurodyta, kad pagrindiniame fasade įrengiamas trikampio formos laksano stogelis (b.l. 55). 2001 m. gruodžio 21 d. Henriko Jaruckio parduotuvė, esanti Sodų g. 13-2, 3, Mažeikių m., pripažinta tinkama naudoti (b.l. 52-53). 2002 m. vasario 6 d. atsakovė UAB „Čia Market“ pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo negyvenamąją patalpą – parduotuvę su rūsiu, esančią Sodų g. 13-2, Mažeikių m. (b.l. 37). 2008 m. birželio 30 d. ieškovė R. L. ir jos sutuoktinis M. L. buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, esantį Sodų g. 13-10, Mažeikių m. (b.l. 5-6). 2010 m. vasario 8 d. UAB „Žemaitijos prekyba“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. R10/005/10-054 su UAB „Sinegis“, kuri įsipareigojo atlikti visus reklaminius pakeitimus, susijusius su atsakovės valdomų parduotuvių pavadinimų pakeitimu (b.l. 58-60). 2010 m. lapkričio 12 d. Mažeikių m., Sodų g. 13 namo penkiasdešimt vienas gyventojas pasirašydami sutikimą sutiko, kad UAB „Žemaitijos prekyba“ savo sąskaita iškabintų ant pastato išorinės vaizdinės reklamos iškabą (b.l. 62-63).

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-331 patvirtintų vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 6.1. punkte nurodyta, kad jeigu išorinė reklama įrengiama ant daugiabučio gyvenamojo namo, tuomet vadovaujamasi LR Civilinio kodekso 4.85 straipsniu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę.

2011 m. kovo 2 d. rašte Nr. 3 UAB „Tavo pastogė“ nurodė, kad neturi duomenų apie Sodų g. 13 namo butų savininkų susirinkimus dėl UAB „Žemaitijos prekyba“ priklausančios parduotuvės „Čia“ sumontuotos iškabos, nes apie tai nebuvo informuota (b.l. 18). 2011 m. sausio 21 d. raštu Nr. SD-60 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos seniūnas informavo, kad reklaminei iškabai, esančiai ant stogelio virš įėjimo į parduotuvę „Čia“, adresu Sodų g. 13, Mažeikiai, UAB „Žemaitijos prekyba“ Mažeikių seniūnija leidimo įrengti išorinės reklamos iškabą nėra išdavusi, nes su prašymu niekas nesikreipė (b.l. 17).

Išanalizavus ieškovės R. L. ir atsakovės UAB „Čia Market“ pateiktą rašytinę bylos medžiagą, konstatuotina, jog jokių kitų dokumentų, suteikiančių teisę įrengti išorinę reklamą „Čia parduotuvė“, išskyrus 2001 m. lapkričio mėn. architektės D.Černogolovinaitės parengtą techninį projektą, kuriuo buvo leista parduotuvės, esančios Sodų g. 13-2, 3, Mažeikių m., pagrindiniame fasade įrengti trikampio formos laksano stogelį, atsakovė UAB „Čia Market“ įrengusi išorinę reklamą „Čia parduotuvė“, neturi. Pažymėtina, kad išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių 15 punktas įpareigoja reklaminės veiklos subjektą suderinti išorinės reklamos įrengimo projektą su atitinkama savivaldybės institucija ir tik gavus leidimą, išorinę reklamą įrengti pageidaujamoje vietoje. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, atsakovė nepateikė teismui nei savivaldybės institucijos nustatytos formos paraiškos, kuri patvirtintų aplinkybę, kad atsakovė kreipėsi dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo, nei paties leidimo tokią reklamą įrengti. Nei atsakovė UAB „Čia Market“, nei daugiabutį, esantį Sodų g. 13, Mažeikiai, administruojanti UAB „Tavo pastogė“ nepateikė duomenų apie tai, kad minėto gyvenamojo namo butų savininkai buvo informuoti apie susirinkimo, kurio metu butų savininkų balsų dauguma būtų priimtas sprendimas dėl išorinės reklamos įrengimo ant virš maisto prekių parduotuvės esančio trikampio formos laksano stogelio.

Būtina pažymėti ir tai, kad įrengiant išorinę reklamą „Čia parduotuvė“ nukrypta nuo 2001 m. techninio projekto, kadangi minėta reklamos iškaba jau neįsitenka į techniniame projekte nurodytą trikampio formos laksano stogelį, savo matmenimis reklamos iškaba yra gerokai aukštesnė už minėto stogelio aukščiausiai iškilusį kampą (b.l. 10-13).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir konstatavus, kad atsakovė UAB „Čia Market“ neturėdama suderinto išorinės reklamos įrengimo projekto ir leidimo įrengti išorinę reklamą, ant pagrindiniame fasade sumontuoto trikampio formos laksano stogelio, įrengė reklaminę iškabą „Čia parduotuvė“, spręstina, jog ši iškaba įrengta neteisėtai, todėl atsakovė UAB „Čia Market“ įpareigotina per dviejų mėnesių terminą pašalinti nuo Mažeikių m. Sodų g. 13 name esančios „Čia parduotuvės“ laiptų stogo ieškovei R. L. ir jos sutuoktiniui M. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo buto, esančio Mažeikių m. Sodų g. 13-10, išorinės lauko sienos atsakovės savavališkai ir neteisėtai įrengtą reklaminę jos parduotuvės iškabą „Čia parduotuvė“ su visais tvirtinimais bei laiptų aikštelės apšvietimo lempas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: sumokėtas žyminis mokestis – 135,00 Lt ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 3.000,00 Lt, kurios jai priteistinos iš atsakovės UAB „Čia Market“ (LR CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl atsakovo atstovo argumento, kuriuo nesutinkama dėl 3.000 Lt dydžio reikalaujamų priteisti iš atsakovo advokato atstovavimo išlaidų, teismas nurodo, kad pagal patvirtinančius ieškovės turėtas advokato atstovavimo išlaidas bylos įrodymus (b. l. 87-89) ieškovė sumokėjo advokatui 3.000 Lt. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės advokato atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo už atstovavimo veiksmus pirmosios instancijos teisme teismas vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga pagal jos apimtį ir sprendžiamus fakto ir teisės klausimus (Rekomendacijų 2.1 punktas), taip pat į rekomenduotinus priteisti maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.17, 8.18 punktai), didžiausia priteistina suma už ieškovės advokato atstovavimo paslaugas pirmosios instancijos teisme yra 2.670 Lt (2400 Lt už ieškinio surašymą, 240 Lt už atstovavimą teisme ir 30 Lt už užklausimus renkant įrodymus). Atsižvelgiant į advokato darbą šioje byloje ir suteiktų paslaugų kompleksiškumą, teismas sprendžia, jog ieškovės pateiktais dokumentais patvirtintų viso bylos teisminio proceso metu turėtų advokato atstovavimo išlaidų suma (3.000 Lt) neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (Rekomendacijų 11 punktas).

Be to, nagrinėjant bylą susidarė 30,47 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš teismo lėšų, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybei (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d. ir 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę UAB „Čia Market“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo Mažeikių m. Sodų g. 13 namo esančios „Čia parduotuvė“ laiptų stogo ieškovei R. L. ir jos sutuoktiniui M. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės lauko sienos atsakovės savavališkai ir neteisėtai įrengtą reklaminę parduotuvės iškabą „Čia parduotuvė“ su visais tvirtinimais bei laiptų aikštelės apšvietimo lempas.

- 135,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio;

- 3.000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Čia Market“ valstybei 30,47 Lt (trisdešimt litų 47 ct) pašto išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.