- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-262
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Danutė Milašienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- A. T., K. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Greitkelis“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Turto bankas“
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Greitkelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-684-43/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Greitkelis“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Turto bankas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys byloje – K. K., A. T.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Greitkelis“ 2004 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Turto bankas“ (Lietuvos valstybinio komercinio banko teisių perėmėjas), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 1993 m. birželio 17 d. tarp Lietuvos valstybinio komercinio banko (toliau - LVKB) ir ieškovo sudarytą sutartį Nr. 93/06/0066 dėl 350 000 JAV dolerių kredito automobilių ,,Iveco“ įsigijimui suteikimo (b. l. 11-17). Nurodė, kad ginčo sutartį ieškovo vardu pasirašė buvęs įmonės direktoriaus pavaduotojas A. T., nors pagal įmonės įstatus neturėjo įgaliojimo jos pasirašyti. Šis kreditas nebuvo panaudotas pagal paskirtį, nes pinigines lėšas apgaule užvaldė UAB ,,Agrolitas-service“ direktorius tretysis asmuo K. K., kuris pasirašė 1993 m. birželio 17 d. pareiškimą dėl sandorio finansavimo (b. l. 19) ir skolinį įsipareigojimą dėl sandorio asignavimo (b. l. 20), taip pat 1993 m. birželio 17 d. mokėjimo pavedimą Nr. 2-1 dėl 52 000 JAV dolerių pervedimo UAB ,,Agrolitas-service“ (b. l. 23), 1993 m. birželio 17 d. pavedimą Nr. 1 dėl 35 562 Vokietijos markių pervedimo UAB ,,Vikrida“ (b. l. 22), 1993 m. birželio 17 d. pavedimą Nr. 3 dėl 21 338 Vokietijos markių pervedimo UAB ,,Vikrida“ (b. l. 27), 1993 m. birželio 17 d. tarptautinį pavedimą Nr. 1-1 dėl 164 000 JAV dolerių pervedimo Olandijos įmonei Denz Consumer Goods Holland BV (b. l. 21). Be to, dalis kredito lėšų trečiajam asmeniui K. K. buvo išmokėta grynaisiais pinigais 1993 m. birželio 18 d. pavedimu Nr. 1-3 (b. l. 24), 1993 m. birželio 21 d. pavedimu Nr. 2-3 (b. l. 25) ir 1993 m. pavedimu Nr. 3 (b. l. 26). Ieškovas nurodė, kad šios aplinkybės nustatytos trečiajam asmeniui K. K. BK 274 straipsnio pagrindu iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-440-35/2003.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti (1964 m. CK 84 str.).
Ieškinio papildyme ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad dar 1995 metais ėmėsi veiksmų išsiaiškinti ginčijamos sutarties pasirašymo aplinkybes, o joms paaiškėjus, 2001 m. lapkričio 29 d. kreipėsi dėl pripažinimo civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, kurią nutraukus, 2004 m. sausio 20 d. teismui pateikė ieškinį dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip paduotą pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., 2000 m. CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 2 d., 1964 m. CK 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1994 m. balandžio 13 d., kai LVKB pateikė ieškovui pretenziją Nr. 11-251, reikalaudamas grąžinti ginčo sutarties pagrindu ieškovui suteiktą 350 000 JAV dolerių kreditą, sumokėti palūkanas ir delspinigius (Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-440-35/2003, t. 1, b. l. 224). Šią pretenziją gavo ieškovo direktorius A. M. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą išnyko 1997 m. balandžio 12 d. (1964 m. CK 83 str. 1 d., 84 str. 1 d., 86 str.), tuo tarpu ieškinį teisme ieškovas pareiškė tik 2004 m. sausio 22 d., tai yra praėjus beveik 10 metų nuo tos dienos, kai ieškovo direktorius A. M. sužinojo apie ginčijamos sutarties sudarymą. Ieškovo argumentų, jog jis negalėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi ieškovo direktorius neturėjo ginčijamos sutarties bei kitų dokumentų, patvirtinančių, jog ginčijama sutartis pažeidžia ieškovo teises, teismas nepripažino svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino (2000 m. CK 1.131 str. 2 d.; 1964 m. CK 90 str. 2 d.). Atmesdamas ieškinį kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą, teismas nevertino ieškinyje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir dėl jo nepasisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 21 p., Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 12 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, kadangi baudžiamojoje byloje surinktais bei ištirtais bei civilinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybės paaiškėjo tik kai bendrovės akcininko IAB ,,Indora“ prezidento S. I. 1995 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla dėl svetimo turto iššvaistymo ir atliktas ikiteisminis tyrimas;apeliantas 2001 m. lapkričio 29 d. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau teismui 2003 m. rugsėjo 5 d. nutartimi baudžiamąją bylą nutraukus dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino suėjimo, civilinis ieškinys dėl 2 738 509 Lt priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas;Ūkinio teismo 1995 m. kovo 22 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas LVKB ieškinys dėl 350 000 JAV dolerių priteisimo, priimtas nedalyvaujant apelianto atstovui adv. S. Lileikiui, o išieškojimas pagal šį teismo sprendimą buvo vykdomas priverstine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.
Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas per kurį asmuo gali priverstinai, valstybės pagalba įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m. CK 83 str. 1 d., 2001 m.CK 1.124 str., 1964 m. CK 84 str. 1 d.) buvo nustatytas bendras trijų metų ieškininės senaties terminas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises. 2001 m. CK šį terminą ženkliai prailgino net iki 10 metų (CK 1.125 str. , 1 d.). Ieškininės senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, jog jo teisės yra pažeistos (1964 m. CK 86 str., 2001 m. 1.127 CK 1 d.). Ieškininės senaties terminas taikomas tik esant atsakovo reikalavimui (CK 85 str. 2 d.), o jo pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 90 str. 1 d.). Tačiau, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 90 str. 2 d.). Atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškininę senatį, teismas tinkamai pritaikyti ieškininę senatį gali tik išsiaiškinęs ir įvertinęs visas reikšmingas jos taikymui aplinkybes: kada prasidėjo ieškininės senaties termino eiga, ar ji buvo sustabdyta ar nutraukta, art ieškininės senaties terminas buvo pasibaigęs iki ieškinio pareiškimo ir ar jis nėra praleistas dėl svarbios priežasties. Nustačius, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, termino pasibaigimas nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti ir tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 90 str. 1 d.).
Civilinio kodekso normos neapibrėžia, kokios tos senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senaties reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1. punkte pasakyta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo UAB ,,Greitkelis“ direktorius apie pažeistas teises sužinojo 1994-04-13, gavęs iš banko pretenziją dėl paskolos grąžinimo, o ieškinį teisme pareiškė tik 2004-01-22, t.y. praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą. Aplinkybes, kad ieškovo UAB ,,Greitkelis“ direktorius neturėjo ginčijamos paskolos sutarties ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisių pažeidimą, ir todėl laiku nepareiškė ieškinio, teismas pripažino nesvarbiomis ir ieškinį dėl ieškininės senaties termino pasibaigimo atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šią išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, teismas padarė nepilnai ištyręs ir įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, ginčo esmę.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB ,,Greitkelis“ 35000 JAV dolerių paskolos negavo. Paskolos sutartį pasirašė UAB ,,Greitkelis“ direktoriaus pavaduotojas A. T. Tarptautinių pavedimu Nr. 1-1, kurį pasirašė A. T. ir tretysis asmuo K. K., 164000 JAV dolerių buvo pervesta firmai Denz Consumer Goods Holland, 1993-06-17 kitu pavedimu, kurį pasirašė tie patys asmenys 35 562 Vokietijos markių buvo pervesta UAB ,,Vikrida”. 1993-06-17 pavedimu Nr. 2-1 52 000 JAV dolerių pervesta UAB ,,Agrolitas-service“, kurios steigėju ir akcininku buvo K. K., 1993-06-17 mokėjimo pavedimu Nr. 3 21338 Vokietijos markių gavo UAB ,,Vikrida“, 1993-06-17 pavedimu Nr. 2-1 5 2000 JAV dolerių pervesta UAB ,,Agrolitas-service“, kurios steigėju ir akcininku buvo K. K., 1993-06-17 mokėjimo pavedimu Nr. 3 21338 Vokietijos markių gavo UAB ,,Vikrida“. Minėtus pavedimus pasirašė taip pat A. T. ir K. K. Likusius pinigus K. K. pasiėmė grynais.
Baudžiamojoje byloje yra nustatytos aplinkybės, kad vienas iš UAB ,,Greitkelis“ steigėjų ir akcininkų, turėjęs 50 proc. akcijų, buvo UAB ,,Agrolitas-service“, o šios bendrovės steigėjas, akcininkas ir vadovas buvo tretysis asmuo K. K. Byloje taip pat nustatyta, kad K. K., neturėdamas įgalinimų, pasirašė banke antspaudo ir parašų pavyzdžių kortelėje, pateikė bankui pareiškimą dėl paskolos finansavimo, skolinį įsipareigojimą dėl sandorio asignavimo 35000 JAV dolerių sumai (b.l. 19-20). Tretysis asmuo K. K., pateiktame atsiliepime į ieškinį (b. l. 66) teigia, kad jis, pasirašydamas bankinius dokumentus kaip bendrovės akcininkas, veikė teisėtai, bendrovės interesais ir kad jo įgalinimai, kaip akcininko yra viršesni už bendrovės direktoriaus. Tretysis asmuo A. T. nurodė, kad direktorius A. M. buvo samdytas asmuo, o K. K. buvo bendrovės savininkas ir jo, kaip savininko nurodymai, buvo vykdomi (b. l. 147-149). Iš šių paaiškinimų seka, kad akcininkas K. K. paskolos sutarties reikalus tvarkė savarankiškai, be administracijos vadovo, todėl direktorius A. M. neturėjo sutarties, nežinojo jos sudarymo bei panaudojimo aplinkybių.
Baudžiamosios bylos medžiaga, liudytojo S. I. parodymai patvirtina, kad, pasikeitus bendrovės ,,Greitkelis“ akcininkams, t.y. bendrovei „Indora“ įsigijus 70 proc. bendrovės ,,Greitkelis“ akcijų, šio akcininko iniciatyva buvo iškelta baudžiamoji byla, pradėtos tirti ir nustatytos paskolos gavimo ir panaudojimo aplinkybės. Baudžiamosios bylos tyrimas vyko ilgą laiką – nuo 1995 m. lapkričio mėn. iki 2003 m. balandžio mėn. byla teismui perduota 2003-04-09.
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo turinio, ieškovų atstovų paaiškinimų aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, buvo nustatytos baudžiamosios bylos tyrimo metu. Todėl, sprendžiant prašymą atnaujinti ieškininę senatį reikalinga išvardintas aplinkybes aptarti ir įvertinti tuo aspektu, ar jų nustatymas nebuvo svarbios priežastys dėl kurių ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, juolab, kad dar 1995 m. buvo imtasi veiksmų ginti savo pažeistą teisę, kreipiantis į Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių.
Ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas tuo pagrindu, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas reikalauja taikyti senatį, UAB ,,Greitkelis“ ieškinį atmetė, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje neišdėstė argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, kas ir yra nebūtina, jeigu teismas nustato, kad ieškovo teisė yra pažeista. Priešingu atveju, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ (21 p. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas negali iš esmės, neperdavus bylos nagrinėti iš naujo, išspręsti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, nes pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvų dėl materialinio teisinio reikalavimo. Kaip jau buvo pasakyta, išvadą, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas padarė neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.