- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-5979-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04489-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- Algimantui A
- Nukentėjusysis
- G. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. Š. 2016 m. kovo 23 d., apie 20.18 val., Vilniuje, Ukmergės g. 231, degalinėje „Statoil“, vairuodamas automobilį „Vokswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė gale stovintį automobilį „Peugeot“, abu automobilius apgadino. Taip A. A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. A. Š. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Vokswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas atbulas, nepalikęs tarpo iš šono ir kliudęs gale stovintį automobilį „Peugeot“ bei abu automobilius apgadinęs, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną jam buvo labai sudėtinga diena, nuo pat ryto ruošėsi dideliam renginiui, vyko knygos pristatymas, kur dalyvavo aukšti valstybės pareigūnai. Tai jį stipriai paveikė ir išvargino. Pasibaigus renginiui susitvarkė ir išskubėjo pas seserį, kuri labai sunkiai serga. Sesuo yra (duomenys neskelbtini) gimimo, gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs pas sesę, padėjo jai pasitvarkyti, pamaitino, tada sėdo į mašiną ir važiavo namo. Manė, jog pakeliui „Statoil“ degalinėje užsipils degalų. Kolonėlė buvo laisva, nei šone, nei priekyje nieko nebuvo. Užsipylė degalų, nuėjo susimokėti, atsiskaitė, išėjo atgal. Jau buvo prieblanda, jo mašina stovėjo penktoje aikštelėje, o kita mašina, kaip jis jau dabar žino, stovėjo už degalinės kolonėlės. Eidamas iš degalinės, neatkreipė dėmesio į mašiną. Jo mašina gan aukštoka, užpakalyje nieko nebuvo, priekyje buvo užimtos abi kolonėlės. Pajudėjo atbulas, matė, kad mašina kažkaip nevažiuoja, pažiūrėjo stabdį, viskas buvo gerai, ten yra ir bordiūras, vėl bandė važiuoti, padarė didesnį manevrą ir išvažiavo. Absoliučiai nematė kitos mašinos, jokio smūgio nebuvo, matyt slydo paviršiumi. Kitą dieną atsikėlęs atsidarė garažą, pamatė žymes ant sparno, pamanė, kad gal kas atsitiko kolonėlėje. Tą dieną dėl emocijų antplūdžio negalėjo visko įvertinti. Nuvažiavo į degalinę ir pasakė, kad po 20.15 val. pylėsi degalus, klausė, ar nebuvo nusiskundimų. Jam pasakė, kad stovi policijos mašina, kuri aiškinasi, kas vakar įvyko. Nuėjo tiesiai pas pareigūnus, prisistatė, pasakė jiems, kad pylėsi degalus ir matomai apgadino automobilį. Pareigūnai jam pasakė, kad jie peržiūrėjo medžiagą ir kad jis kliudė kitą automobilį. Ant jo automobilio buvo brūkšnelis, juostelė ant bamperio. Sakė pareigūnams, jog nepajuto kontakto, klausė, kaip jam surasti žmogų, kad galėtų jam atlyginti žalą. Pareigūnas jam pasakė, kad teks važiuoti į teismą ir aiškintis. Su nukentėjusiąja nebendravo, nes jos nematė, nežinojo, kaip ją rasti. Tą dieną, kai įvyko įvykis, nebuvo vartojęs alkoholio, jo automobilis buvo apdraustas. Dėl rankinio stabdžio pamanė, kad jeigu nejuda normaliai, gal stabdis užtrauktas, patikrino, viskas buvo tvarkoje, pamanė, gal ant bordiūrėlio užvažiavo, galėjo braukti ratu. Priekiniame veidrodėlyje nieko nematė, buvo prieblanda. Gal mažai atkreipė dėmesį į veidrodėlį. Vaizdo įrašą matė, du kartus tikrai nematė automobilio, o trečią kartą kai išsuko, automobilis stovėjo ne už jo, o šešėlyje, už kolonėlės. Nesupranta, kaip atsitrenkė, nei trinktelėjo, nei ką. Jeigu būtų užkabinęs mašiną, būtų sustojęs, atsiprašęs, sutvarkęs reikalus. Pravažiuodamas pro automobilį tikrai nepagalvojo, kad jį kliudė, jam buvo didelė emocinė iškrova. Labai atsiprašo, kad taip įvyko.
Teismo posėdyje nukentėjusioji G. Š. parodė, kad degalinėje pamatė, kad jos automobilis apgadintas, iškvietė policijos pareigūnus. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti kovo 23 d., apie 20 val. Buvo jau tamsu, degalinė buvo apšviesta, nepamena, ar jos automobilis stovėjo apšviestoje vietoje, turbūt apšviestoje. Pamatė, kad automobilis nubrauktas vairuotojo pusėje. Važiavo automobilio apžiūrai, žala įvertinta 264 Eur sumai. Automobilio apgadinimus pamatė tą patį vakarą, kai kreipėsi į policijos pareigūnus. Pareigūnai atvyko tą pačią dieną, norėjo peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau liepė atvykti ryte, kai bus degalinės vadybininkė. Ryte ji vėl nuvyko į degalinę ir vėl iškvietė pareigūnus. Antrą dieną nematė jos automobilio apgadinusio žmogaus, bendravo tik su policininkais. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nebendravo, pastarasis jam nebandė atlyginti žalos. Pareiškimą parašė antrą dieną, o pirmą dieną jai nedavė rašyti pareiškimo, liepė atvažiuoti kitą dieną. Nelaiko pykčio.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas degalinės „Statoil“ pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip degalinėje į baltos spalvos automobilį „Vokswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įlipa senyvo amžiaus vyriškis ir nuo degalinės kolonėlės juda atbuline eiga, kliudo gale stovintį automobilį, braukdamas per pastarojo kairįjį šoną, pavažiuoja į priekį, tada bandydamas išsisukti vėl dešiniu šonu braukia per kito automobilio kairįjį šoną, tuomet vėl pavažiuoja į priekį, ir galiausiai atbuline eiga išvažiuoja pro anksčiau minėtą stovintį automobilį ir nesustodamas išvažiuoja.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. A. Š. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. A. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2). Apklausiamas teismo posėdžio metu A. A. Š. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino ir paaiškino, jog „Statoil“ degalinėje kolonėlė buvo laisva, nei šone, nei priekyje nieko nebuvo. Užsipylė degalų, nuėjo susimokėti, atsiskaitė, išėjo atgal. Jau buvo prieblanda, jo mašina stovėjo penktoje aikštelėje, o kita mašina, kaip jis jau dabar žino, stovėjo už degalinės kolonėlės. Eidamas iš degalinės, neatkreipė dėmesio į mašiną. Jo mašina gan aukštoka, užpakalyje nieko nebuvo, priekyje buvo užimtos abi kolonėlės. Pajudėjo atbulas, matė, kad mašina kažkaip nevažiuoja, pažiūrėjo stabdį, viskas buvo gerai, ten yra ir bordiūras, vėl bandė važiuoti, padarė didesnį manevrą ir išvažiavo. Absoliučiai nematė kitos mašinos, jokio smūgio nebuvo, matyt slydo paviršiumi. Kitą dieną atsikėlęs atsidarė garažą, pamatė žymes ant sparno, pamanė, kad gal kas atsitiko kolonėlėje. Nuvažiavo į degalinę ir pasakė, kad po 20.15 val. pylėsi degalus, klausė, ar nebuvo nusiskundimų. Jam pasakė, kad stovi policijos mašina, pareigūnai aiškinasi, kas vakar įvyko. Nuėjo tiesiai pas pareigūnus, prisistatė, pasakė jiems, kad pylėsi degalus ir matomai apgadino automobilį. Pareigūnai jam pasakė, kad jie peržiūrėjo medžiagą ir kad jis kliudė kitą automobilį. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame paaiškinime A. A. Š. nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 20.30 val. jis vairavo automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), baltos spalvos, priklausantį jam pačiam. Užsipylęs kuro degalinėje „Statoil“ degalinėje, Ukmergės g. 231, 5-ojoje kolonėlėje, negalėdamas išvažiuoti tiesiai, atbuline eiga galimai kliudė dešinėje kolonėlės stovėjusį automobilį. Nesuprato, kodėl sunkiai juda jo automobilis, pavažiavo į priekį ir vėl bandė, nežymiai buvo pakelta rankinio stabdžio svirtis, nuleido ir toliau sėkmingai išvažiavo. Kovo 24 d., apie 10.30 val., prieš išvažiuojant į miestą, pastebėjo dešinio sparno įbrėžimus ir juostelę ant bamperio, suprato padaręs eismo pažeidimą ir kodėl taip sunkiai judėjo atbuline eiga. Todėl skubiai atvyko į degalinę ieškoti nukentėjusios mašinos ir jos savininko. Yra pasiruošęs atlyginti žalą. Automobilis draustas PZU (b. l. 11). Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. Š. parodė, kad degalinėje pamatė, kad jos automobilis apgadintas, iškvietė policijos pareigūnus. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti kovo 23 d., apie 20 val. Buvo jau tamsu, degalinė buvo apšviesta, nepamena, ar jos automobilis stovėjo apšviestoje vietoje, turbūt apšviestoje. Pamatė, kad automobilis nubrauktas vairuotojo pusėje. Važiavo automobilio apžiūrai, žala įvertinta 264 Eur sumai. Automobilio apgadinimus pamatė tą patį vakarą, kai kreipėsi į policijos pareigūnus. Pareigūnai atvyko tą pačią dieną, norėjo peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau liepė atvykti ryte, kai bus degalinės vadybininkė. Ryte ji vėl nuvyko į degalinę ir vėl iškvietė pareigūnus. Antrą dieną nematė jos automobilio apgadinusio žmogaus, bendravo tik su policininkais. Pareiškimą parašė antrą dieną. Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios parodymų ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio V. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. kovo 24 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., iš VPK OVS 9.54 val. gautas pranešimas, kad Ukmergės g. 177 apgadintas „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus 11.00 val. rastas automobilis ir jo vairuotoja, kuri paaiškino, kad vakar pastatė automobilį apie 20.00 val. degalinėje, sugrįžusi po 10 min. rado jį sugadintą, pati įvykio nematė. Atvykus į degalinę „Statoil“ ir peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad 2016 m. kovo 23 d., 20.18 val., automobilis „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas atbulas nuo 5 kolonėlės, atsitrenkė į „Peugeot“ ir pasišalino. Degalinės darbuotoja vaizdo įrašyti negali, teigdama, jog turi būti oficiali užklausa ir tada pateiks įrašą. Forminant įvykį privažiavo „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas A. A. Š., kuris dėl įvykio parašė paaiškinimą (b. l. 5); 2016 m. kovo 24 d. rašytinis G. Š. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 20.00 val., ji vairavo automobilį „Peugeot 207“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rudos spalvos, priklausantį S. M.. Paliko automobilį stovėti Ukmergės g. 231 („Statoil“ degalinėje), tuo metu, kai nuėjo į degalinę, mano, jog kažkas atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Grįžusi nerado jokio laukiančio žmogaus ar liudytojų. Vėliau iškvietė policiją, su pareigūnais nuėjo paklausti, ar būtų įmanoma peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, darbuotoja sakė atvykti 2016 m. kovo 24 d., tačiau atvykusi negavo vadovės leidimo peržiūrėti įrašus, kadangi privalo gauti specialų leidimą tai padaryti, todėl 2016 m. kovo 24 d. dar kartą iškvietė policiją (b. l. 10); policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. kovo 23 d., 22.04 val. bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas dėl „Statoil Fabijoniškės“ aikštelėje apgadinto automobilio „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešėja nurodė, jog nežino, kur galėjo būti apgadintas automobilis, rytoj įsitikinus, jog tai buvo šioje vietoje (peržiūrės įrašą) praneš apie rezultatus, šiuo metu peržiūrėti įrašo galimybių nėra (b. l. 6-7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuojamas G. Š., priklausantis S. M., automobiliui padaryti šie sugadinimai: apgadintos priekinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 9). Foto lentelė, kurioje užfiksuoti automobiliui „Vokswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b. l. 15), vaizdo įrašas. Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina jog A. A. Š., vairuodamas automobilį „Vokswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė gale stovintį automobilį „Peugeot“, abu automobilius apgadino. A. A. Š. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. Š. proceso eigoje gana nuosekliai tvirtino, jog jis nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, nesuprato, kodėl jo automobilis, važiuodamas atbuline eiga, sunkiai juda, teigė, jog jis judėjo atbulas, matė, kad mašina kažkaip nevažiuoja, pažiūrėjo stabdį, viskas buvo gerai, ten yra ir bordiūras, vėl bandė važiuoti, padarė didesnį manevrą ir išvažiavo. Absoliučiai nematė kitos mašinos, jokio smūgio nebuvo, matyt slydo paviršiumi. Pasak A. A. Š., apgadinimus ant savo automobilio jis pamatė tik kitą dieną, tuomet suprato, kodėl jo automobilis taip sunkiai judėjo ir iš karto nuvyko į degalinę ieškoti nukentėjusios mašinos ir jos savininko. Vis tik teismas sprendžia, kad tokie jo parodymai nėra visiškai nuoširdūs. Išties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus iš dalies patvirtina policijos pareigūno V. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad kitą dieną po eismo įvykio, nuvykus į degalinę peržiūrėti vaizdo įrašo bei forminant įvykį, privažiavo „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas A. A. Š., kuris dėl įvykio parašė paaiškinimą (b. l. 5). Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi byloje pateikti A. A. Š. paaiškinimai, tame tarpe ir pateikti pareigūnui, duoti jau praėjus dideliam laiko tarpui, jam apgalvojus situaciją ir suvokus, jog paprastai degalinės teritorija yra filmuojama. Teismas posėdyje susipažinęs su byloje pateiktu vaizdo įrašu sprendžia, kad A. A. Š. paaiškinimas, jog jis nesuvokė ir nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, yra neįtikinamas ir greičiau laikytinas jo gynybine versija. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, jog A. A. Š. išvažiuodamas iš degalinės du kartus kliudė stovintį automobilį. Jam vis nepavykdavo išvažiuoti, galiausiai po trečio karto jam pavyko išvažiuoti. Teismo posėdžio metu A. A. Š. paaiškino, jog per veidrodėlį nepamatė kito automobilio, galbūt kreipė per mažai dėmesio. Teismas iš dalies tiki, kad pirmu atveju A. A. Š. galėjo nesuvokti kliudęs kitą automobilį, nors automobilių kontaktas buvo gana stiprus, tačiau antruoju atveju jo kliudytas automobilis sujudėjo dar labiau, be to, priekinė automobilio „Peugeot“ dalis buvo apšviesta, taigi matoma per veidrodėlį, o A. A. Š. automobilis iš esmės buvo susigretinęs su apgadintu automobiliu ir todėl jis objektyviai buvo matomas A. A. Š. per jo automobilio keleivio pusės langą. Galiausiai trečią kartą išvažinėdamas iš degalinės A. A. Š. savo automobiliu manevravo sąmoningai, juo pavažiavo į priekį tiek, kad galėtų atbuline eiga apvažiuoti kliūtį, tą ir padarė pravažiuodamas būtent pro tą automobilį, kurį ir apgadino. Remiantis šiuo įrašu teismas neabejoja, kad A. A. Š. suvokė kliudęs kitą transporto priemonę ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos sąmoningai. Pažymėtina, kad tokios išvados nepaneigia ir A. A. Š. nurodytas faktas, jog toje vietoje yra ir bortelis, kurį jis manė kliudęs. Pažymėtina, kad net jei tikėti tokia A. A. Š. versija, tai tik patvirtina faktą, jog jis suvokė kontaktą, tačiau neišlipo įsitikinti ar neapgadino kitų automobilių, degalinės įrenginių ir kt. Išties, A. A. Š. yra senyvo amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jo aplinkos suvokimo bei jutiminės galimybės yra ženkliai menkesnės, vis tik kontakto pobūdis, manevravimo aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį. Juolab pažymėtina, jog nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, kad jai padaryta 264 eurų dydžio žala, kuri gana didelė. Nors A. A. Š. automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau vien tai nepaneigia jo kaltės, kadangi asmenys iš eismo įvykio vietos gali nuvažiuoti dėl įvairių priežasčių, nenorėdami gaišinti laiko, brangiau mokėti už draudimo polisą ir kt., be to, pats A. A. Š. teigia važiavęs iš šventinio renginio, knygos pristatymo, tai kelia abejonių dėl jo būklės vairuojant ir ATPK 257 straipsnio prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad jis iš įvykio vietos išvažiavo sąmoningai, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. A. Š. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju vertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog A. A. Š. veiksmuose yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Pažymėtina, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog pažeidimai padaryti Vilniuje, Ukmergės g. 177, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, jog eismo įvykis iš tiesų įvyko „Statoil“ degalinėje, adresu Vilnius, Ukmergės g. 231. Kadangi nurodytas netikslumas dėl pažeidimų padarymo vietos veikos kvalifikacijos nekeičia, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktas kaltinimas tikslintinas nurodant, jog pažeidimai buvo padaryti Vilniuje, Ukmergės g. 231. Be to, tikslintinas ir pats pažeidimų padarymo laikas nurodant, jog pažeidimai padaryti 2016 m. kovo 23 d., apie 20.18 val., kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ klaidingai nurodoma, jog pažeidimai padaryti 2016 m. kovo 24 d., tuo tarpu protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ jau nurodomas tikslus pažeidimų padarymo laikas – 2016 m. kovo 23 d., apie 20.18 val.
Teismas, skirdamas A. A. Š. nuobaudas už padarytus pažeidimus, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadintas kito asmens automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – senyvo amžiaus, pensininkas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka jis nebaustas, neteistas. A. A. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino esmines faktines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis tik pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, A. A. Š. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, sankcijoje numatyta minimali. Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus A. A. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. A. A. Š. ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau jis kitą dieną grįžo ir prisipažino, tyrimas dėl to iš esmės nebuvo apsunkintas, jis gailisi, pensininkas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, įvykio metu žmonės fiziškai nenukentėjo, apgadinto automobilio savininkas priekaištų jam neturi, jo transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, turi galiojančią techninę apžiūrą. Taigi, pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, itin nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje A. A. Š. parodė apgailestavimą dėl sukeltų nepatogumų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. A. Š. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus laikotarpiui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos A. A. Š. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis KET reikalavimų.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. A. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.
A. A. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, skirti jam trijų šimtų eurų dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. A. Š. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16056361401 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.