Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimo, atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal A. S. skundą dėl galimų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų nepilnamečiams žaidžiant futbolą ne tam skirtoje vietoje.

A. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. rugsėjo 20 d. skundą, kuriame nurodė, kad jis 2018 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įteikė skundą dėl jo atžvilgiu padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje, o 2018 m. rugsėjo 17 d. jis el. paštu gavo atsakymą – administracinio pobūdžio raštą, kuriuo yra informuojamas, kad dėl jo skundo buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, tačiau jam nebuvo pateiktas pats nutarimas. Dėl nutarimo nepateikimo, A. S. nuomone, yra pažeistos BPK 168 straipsnio 3 dalies nuostatos, mutatis mutandis taikytinos šioje administracinio nusižengimo teisenos stadijoje, be to, jis negali realizuoti savo teisės susipažinti su nutarimo motyvais ir apskųsti jį apylinkės teismui. Skundu A. S. teismo prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsiųsti jam 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ROIK 18091616005.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimo atsisakyta priimti. Teismas konstatavo, kad A. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. skundas nepriimamas nagrinėti kaip nežinybingas apylinkės teismui.

Pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir: 1) kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą; 2) panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo nutartį Nr. 11-517-893/2018; 3) perduoti pirmos instancijos teismui skundo priėmimą nagrinėti iš naujo.

Nurodom, jog Teismų įstatymo 37 str. 2 d. nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. LVAT plenarinė sesija 2003 metais konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos (nutartis Nr. A-04-689, Administracinių teismų praktika, 2003, Nr. 4). Gi administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Darytina išvada, kad ginčas nepatenka į viešąjį administravimą, kurio ginčus sprendžia administracinis teismas.

Pavyzdys: teismingumo byloje Nr. T-85/2014 konstatuota: Skundžiamas VSDFV Vilniaus sprendimas buvo priimtas ne vykdant viešąjį administravimą, o atliekant veiklą, susijusią su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, t. y. skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta nepradėti tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo skundas iš esmės yra siejamas su VSDFV Vilniaus skyriaus, kaip institucijos, pagal ATPK 246⁴ straipsnį įgaliotos nagrinėti ATPK 188⁶ straipsnio pirmojoje dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, veikla.

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju savivaldybės administracija, neišsiųsdama nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kaip ir pavyzdyje atliko veiklą, susijusią su administracinių nusižengimų bylų teisena. Todėl abu atvejai analogiški ir ginčas nagrinėtinas bendros kompetencijos teisme.

Skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymi teismas, A. S. teikia skundą ne dėl priimto nutarimo, o dėl institucijos, nagrinėjusios jo pareiškimą, veiksmo – atsisakymo pateikti nutarimą, kurį jo nuomone, jis turi teisę skųsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus nagrinėja administraciniai teismai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. skundas nėra žinybingas apylinkės teismui.

Pareiškėjo skunde pateiktas pavyzdys neatitinka nagrinėjamos situacijos, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, skundžiamas institucijos veiksmas – atsisakymas pateikti nutarimą, o ne institucijos, kaip įgaliotos nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.