Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui D. J., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – Žemės tarnyba) 2013-03-14 sprendimu Nr. 48S-118 atkūrė nuosavybės teises mirusiojo J. J. G. vardu į 0,2894 ha ploto žemės sklypą, grąžinant natūra (sklypą paveldėjo pareiškėja ir T. G.). Nei priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei žemės sklypo paveldėjimo metu nebuvo nustatyta ir nurodyta, kad į jį patenka valstybinio miško dalis. 2016-06-06 pareiškėjos įgaliotas atstovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą (toliau - Miškų tarnyba) su prašymu patikslinti Vilniaus miškų urėdijos, Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, miško sklypo ribas pagal pridedamą žemės sklypo situacijos brėžinį, kadangi siūlomoje patikslinti teritorijoje auga tik 8 pavieniai medžiai, o reali miško riba, pažymėta UAB „Geo group“ žemės sklypo situacijos brėžinyje ML1000, tęsiasi iki žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr. 1, 2, 3, todėl pareiškėja pasiūlė miško ribas patikslinti iki nurodytos jai priklausančio sklypo ribos. Tačiau Miškų tarnyba, atlikusi patikrinimą vietoje, Patikrinimo akto Nr. 1071 išvadoje nurodė, kad Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, 53 taksacinio sklypo (toliau - 53 taksacinis sklypas) dalyje (pažymėtoje 53-1) yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Patikrinimo akto išvados pagrindu 2016-07-13 priimtas sprendimas Nr. S- 1607-20, kuriuo nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal patikrinimo aktą. Pareiškėja mano, kad jai priklausantis ginčo plotas (pažymėtas 53-1) negali būti įvardijamas miško žeme, nes neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. reikalavimų - sklype yra pavieniai medžiai ir krūmai. Nėra pakankamų duomenų, jog sklypo dalis, dėl kurios kyla ginčas, sudarė ar sudaro vientisą miško masyvą su likusia greta esančio miško žemės dalimi. 2012-06-25 buvo atlikti kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad nebuvo nustatyta, jog žemės sklype yra miškai ar želdiniai, o atliktų kadastrinių matavimų plane Ml:500 ginčo žemės sklypo dalyje pažymėti keturi pavieniai medžiai, išsidėstę vieni nuo kitų ir žemės sklypo ribos (taškai 1, 2) nuo 15 m iki 20 m atstumais. Panaši situacija užfiksuota po keturių metų UAB „Geo group“ žemės sklypo situacijos brėžinyje, kuriame užfiksuoti septyni pavieniai medžiai, kurių atstumai yra mažiausiai nuo 2 iki 14 metrų. Miškų tarnyba Patikrinimo akte nurodė, kad ginčo sklypo dalyje įvyko miško ploto transformacija dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos - ginčo teritorijoje nustatyti iškirsti medžiai. Tačiau tokia išvada negalėjo būti pateikta vien tik dėl kelių pavienių medžių ar krūmų kirtimo. Prie Patikrinimo akto pateiktose nuotraukose matyti tik vienas ar keli labai seni pavienių medžių ar krūmų kelmai, patikros metu nenustatytos augančių ir iškirstų medžių koordinatės, neįvertinti atstumai tarp medžių ir greta esančio masyvo, nenustatyta medžių rūšis. Iš Patikrinimo akto priedo Nr. 2, t. y. ištraukos iš Miškų valstybės kadastro orto-foto nuotraukos 2005 m. ir 2013 m. nėra galimybės nustatyti, ar jose užfiksuota žaluma yra sudaryta iš pavienių medžių ar krūmų. Pareiškėja mano, kad ginčo teritorijoje valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atlikta remiantis orto foto grafiniais žemėlapiais, o ne atliekant kadastrinius geodezinius matavimus, todėl galimos paklaidos, nustatant miško plotą ir jo ribas. Kadangi nėra duomenų, jog sklype augo ne pavieniai medžiai ar jie sudarė vientisą masyvą su likusiu miško sklypu, taip pat nenustačius, kokia dalis medžių buvo iškirsta ar sunyko dėl neteisėtos veiklos, teritorija faktiškai neatitinka Miškų įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtintos miško sąvokos.

Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) patenka į Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinį sklypą. Ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. 2010-2011 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perdavimo ir priėmimo aktu duomenys buvo perduoti Valstybinei miškų tarnybai. Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama lauko ir kameralinių darbų metu naudojant kartografinę medžiagą masteliu 1:10000. 2010-2011m. inventorizacija buvo atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-07-02 įsakymu Nr. 352 „Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos patvirtinimo“. Šios tvarkos 18 p. nurodyta, kad Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas - 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisiais metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama po 10 metų. Esant reikalui, tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. Sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai. Į ginčo sklypą patenkantis miškas 2011 m. buvo suprojektuotas VĮ Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos Miško kvartalų žemėlapyje Nr. 53, kuriame vyraujantys medžiai pušys 30 m. amžiaus. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2016-07-11 įsakymu Nr. 161- 16-V buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, ar Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas faktinę padėtį.

Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinio sklypo dalyje, kuri patenka į žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Išanalizavus 2005 m. ir 2013 m. ortofoto nuotraukas bei patikrinus miškų kadastro duomenis vietoje, nustatyta, kad šiuo metu šioje teritorijoje yra iškirsti medžiai, likę tik kelmai. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos - kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinio sklypo dalis atitinka Miškų įstatyme nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus. Žemės naudmena - miško aikštė (miško žemė, verčiama ne miško žeme). Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus ir remiantis 2016 m. liepos 13 d. priimtu sprendimu dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-1607-20 buvo patikslintas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Pažymėjo, jog ginčo teritorija niekada nebuvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-09-20 sprendimą Nr. SR3-342(AG-275/03-2016); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016-07-13 sprendimą Nr. S-1607-20 „Dėl LR Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“; 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Vilniaus miškų urėdijos, Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, 53 taksacinio miško sklypo ribas, kurios patenka į pareiškėjos N. M. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 53-1), nustatant jas iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos UAB “Geo group” žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinyje M 1:1000 taškais Nr. 1, 2, 3.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-03-14 Žemės tarnyba sprendimu Nr. 48S-118 atkūrė J.J. G. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2894 ha žemės, grąžinant natūra 0,2894 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1786 (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal nuosavybės teisių atkūrimui 2012-06-25 VĮ Valstybės žemės fondo parengtus Žemės sklypo kadastro duomenis bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ginčo sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; žemės ūkio naudmenos - 0,2894 ha, ariama - 0,2894 ha.

2014-04-07 pareiškėja paveldėjo ½ ginčo sklypo.

2015-07-30 pareiškėja dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į visą ginčo sklypą.

2016-06-06 pareiškėjos atstovas kreipėsi į Miškų tarnybą su prašymu patikslinti Vilniaus miškų urėdijos, Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, miško sklypo Nr. 53 ribas pagal pridedamą 2016-05-31 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinį, sudarytą UAB „Geo group“.

2016-07-21 Miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus vyr. specialistai atliko patikrinimą vietoje, surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1071. Pastarajame nurodė, kad Miškų valstybės kadastre registruoti aprašomieji ir grafiniai duomenys atitinka, faktiniai duomenys neatitinka dėl miško žemės transformacijos. Miškų kadastre įregistruoti 53 taksacinio sklypo duomenys (medynas) šio sklypo dalyje 53-1 (0,043 ha plote, kuris patenka į pareiškėjos žemės sklypą), tikslintini į miško aikštę (miško žemę, verčiamą ne miško žeme) - yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Išanalizavus 2005 m. ir 2013 m. orto-foto nuotraukas bei patikrinus Miškų valstybės kadastro duomenis vietoje, nustatyta, kad šiuo metu minėtoje teritorijoje yra iškirsti medžiai, likę tik kelmai. 53 taksacinio sklypo dalis (53-1) atitinka Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus. Prie Patikrinimo vietoje akto pridėtas Miškų kadastro taksacinių duomenų išrašas, 2005 m. ir 2013 m. orto-foto nuotraukos, kuriose užfiksuotas 53 taksacinis sklypas ir patikrinimo vietoje metu padarytos foto nuotraukos.

2016-07-13 Miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas sprendimu Nr. S-1607-20, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 (toliau - Miškų valstybės kadastro nuostatai) 13p., 15.6 p., Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2015-11-30 Miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 260-15-V, 4.1 p. ir 12 p., nusprendė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis 53 taksaciniame sklype pagal Patikrinimo vietoje aktą Nr. 1071.

2016-07-18 Miškų tarnyba raštu Nr. R2-1069 informavo pareiškėjos atstovą apie atlikto patikrinimo vietoje metu nustatytas aplinkybes. Paaiškino, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 2 str., miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos) plotas. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 p. nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. 53 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo vietoje akte pažymėta 53-1) atitinka Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus; žemės naudmena - miško aikštė (miško žemė, verčiama ne miško žeme). Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus ir remiantis 2016-07-13 sprendimu Nr. S-1607-20 buvo patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenys. Kartu su šiuo raštu buvo pateiktas ir ginčijamas sprendimas.

Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikoje (taip pat ir priimdami administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. LVAT nekartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 13 str., 20 str., 57 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t.t.) yra naikintinas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2010-11-24 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja siekia, jog 53 taksacinio sklypo dalis, kuri patenka į jos sklypą, būtų išregistruota iš Miškų valstybės kadastro, kaip neatitinkanti miško sąvokos.

Miškų tarnyba ginčijamu sprendimu 53 taksacinio sklypo ginčo dalies Miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis patikslino, tačiau ne tokiu būdu, kokio siekė pareiškėja - vietoje buvusio įregistruoto medyno ginčo plotą perregistravo į miško aikštę (miško žemę, verčiamą ne miško žeme). Iš byloje pateikto Miškų kvartalo žemėlapio, sudaryto pagal 2011 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, išrašo matyti, jog 53 taksacinis sklypas kaip miškas įrašytas Miškų valstybės kadastre (plotas - 0,8 ha; rūšinė sudėtis - 7P2B11D (P - pušis; B1 - blindė; D- drebulė; B - beržas); medžių amžius — 30 m.; skalsumas - 0,8). 2016-07-12 Miškų tarnybai, atlikus Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, jog minimo 53 taksacinio sklypo dalyje, kuri patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis: iškirsti medžiai, likę tik kelmai.

Sutinkamai su Miškų įstatymo 2 str. 8 d., miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Miško aikštės, neapaugę mišku žemės plotai, priskiriamos miško žemei (2 str. 17 d.). Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2010-­01-14 Miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 2.1.1.2.1 .p. apibrėžta miško aikštės sąvoka - ne mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių yra jo netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), tačiau net ir jiems sunykus (ar sunaikinus), žemės plotas identifikuojamas miško aikšte. Miško aikšte, taip pat inventorizuojamas ir mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas (nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko), kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-10 iki 2016-08-01) 13 str. 1 d., valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas - nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Miškų kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Iš esmės analogiškos nuostatos galiojo ir 2010 m. (t. y. ir 2010 - 2011 m. sklypinės miškų inventorizacijos, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, metu).

Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatus, Miškų kadastro tvarkytoja yra Miškų tarnyba (13 p.). Kadastro tvarkytojas privalo: užtikrinti, kad Kadastro duomenys ir informacija atitiktų Kadastro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis ir informaciją (15.4 p.); užtikrinti, kad Kadastro duomenys ir informacija būtų nuolat atnaujinami (15.5 p.); užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Kadastro duomenys ir informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (15.6 p.). Kadastro duomenys ir informacija Kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka keičiami šiais atvejais: įvykdžius miško ūkines priemones (29.1. p.), pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems Kadastro duomenis, informaciją keičiantiems rodikliams (29.2 p.), pakartotinai atlikus miškų inventorizaciją (29.3 p.), miško savininko ar valdytojo prašymu (29.4 p.), ištaisius Kadastro duomenų ir informacijos klaidas (29.5 p.), dalyje miško masyvo, miško kvartalo ar sklypo įvykdžius miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (29.6 p.). Miško masyvai, miško kvartalai ar sklypai išregistruojami Kadastro tvarkytojo sprendimu, jeigu: miško masyvas, miško kvartalas ar sklypas išnyksta, atitinkamai susijungęs su kitu miško masyvu, miško kvartalu ar sklypu (30.1 p.), miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis (30.2 p.), taisoma miškų inventorizacijos klaida (30.3 p.).

Iš į bylą pateiktų 2005 m. ir 2013 m. orto-foto nuotraukų bei patikrinimo vietoje darytų nuotraukų matyti, kad taksacinio sklypo dalyje, kuri patenka į pareiškėjos sklypą, auga medžiai, kurie sudaro vientisą masyvą su likusia 53 taksacinio sklypo dalimi. Tokiu būdu įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos sklype esanti 53 taksacinio sklypo dalis yra miško masyvo dalis, todėl nėra pagrindo šios dalies naudojimo paskirties vertinti izoliuotai, kaip to pageidauja pareiškėja. Ta aplinkybė, jog pareiškėjai priklausanti sklypo dalis, esanti miško masyve (taksaciniame sklype) yra mažesnė nei 0,1 ha (0,043 ha), nepriklausomai nuo jos konfigūracijos (pločio), nesudaro prielaidų abejoti šiame sklype miško buvimo fakto pagrįstumu. Iš patikros vietoje metu darytų nuotraukų matyti augantys medžiai, taip pat likę kelmai. Šios aplinkybės, jog ginčo sklype auga keli (8) medžiai bei yra iškirstų medžių (kelmų) neneigia ir pati pareiškėja bei jos atstovas. Įvertinus aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pagal Miškų valstybės kadastro nuostatus, pagrindų išregistruoti ginčo miško sklypą (jo dalį) iš Miškų valstybės kadastro Miškų tarnyba neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo. Miškų tarnyba pagrįstai nustatė, jog ginčo žemė atitinka miško žemei keliamus reikalavimus ir pagal atlikto patikrinimo vietoje rezultatus patikslino Miškų valstybės kadastro duomenis.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog nei atkuriant nuosavybės teises, nei sklypo paveldėjimo metu nebuvo paaiškinta, kad jame yra miško žemės, pažymėtina, kad ir J. J. G. atkūrus nuosavybės teisę į minimą žemės sklypą, ir pareiškėjai tapus šio sklypo savininke, Nekilnojamojo turto registre ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta - žemės ūkio. Miško žemė šiame sklype nebuvo išskirta.

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 str. 1 d., 2 d. nustatyta, jog registrų sistemos pagrindą sudaro pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose. Registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 6 p., į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi be kita ko ir tokie žemės sklypų kadastro duomenys kaip žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis (tame tarpe ir miško žemė). Iš minėtų teisės normų nuostatų darytina išvada, jog Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras priskirtini pagrindiniams valstybės registrams. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-05 nutarimu Nr. 534, 139 p. nustatyta, kad kadastras sudaromas ir funkcionuoja naudojantis valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų ir kitų bazių informacija, tame tarpe ir Miškų valstybės kadastro - apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu (139.1 p.). Savo ruožtu Miškų tarnyba duomenis apie Kadastro objekto įregistravimą, Kadastro objekto pakeitimo duomenų įrašymą ar Kadastro objekto išregistravimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Kadastro objekto įregistravimo, Kadastro objekto pakeitimo duomenų įrašymo ar kadastro objekto išregistravimo turi perduoti Nekilnojamojo turto registrui keitimosi duomenimis sutartyje nustatyta tvarka (Miškų valstybės kadastro nuostatų 39 p.).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Miškų tarnyba su VĮ Registrų centru 2014-06-06 pasirašė Duomenų teikimo ir naudojimo sutartį Nr. DT-14-81. 2014-06-23 ir 2016-04-25 Miškų tarnyba VĮ Registrų centrui perdavimo - priėmimo aktais perdavė Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro miškų žemės plotų, urėdijų, girininkijų, miško kvartalų, valstybinės reikšmės miškų plotų, miškų grupių ir pogrupių, žemės, apaugančios mišku, duomenis. Aplinkybė, kad ginčo sklypas Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip žemės ūkio paskirties žemė (neišskiriant miško žemės), savaime nepatvirtina, jog sklype nebuvo (ir nėra) miško žemės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą padarė išvadą, jog atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 2016-07-13 sprendimas Nr. S-1607-20 „Dėl LR Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų reikalavimų ir patikrinimo vietoje aktu Nr. 1071, t. y. visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Sutinkamai su aukščiau išdėstytu nustatyta, jog ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, ir niekada nebuvo priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams. Teismas visiškai sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-09-20 sprendime Nr. SR3-342(AG-275/03-2016) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, ginčų komisija išsamiai išnagrinėjo ginčą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jo nėra įstatyminio pagrindo. Paskutiniu reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Vilniaus miškų urėdijos, Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, 53 taksacinio miško sklypo ribas, kurios patenka į pareiškėjos žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 53-1), nustatant jas iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos UAB “Geo group” žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinyje M 1:1000 taškais Nr. 1, 2, 3. Pastarasis pareiškėjos reikalavimas yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, todėl skundas atmestinas visoje apimtyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Kauno apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.