- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- A15.-4482-1096/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03750-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Pažeidėjas
- M. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Vilniaus miesto savivaldybė, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje padarymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A., 2019 m. balandžio 1 d., 22.58 val. Vilniaus m. saviv. Grigiškėse, ties Kovo 11-osios g. 75, vairavo automobilį VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatidus, prieš pradėdamas lenkti priekyje, ta pačia juosta važiuojantį autobusą SOLARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkdamas jį, kirto ištisinę ženklinimo liniją, susidūrė su juo ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. A. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 3). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus į posėdį protokole nurodytu laiku, nepranešus neatvykimo priežasčių, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, laikytina, kad jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 2 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Teismas rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą nusprendė į posėdį kviesti liudytoją E. P. (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. apie 22.57 val. įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas autobusas. Įvykis įvyko Kovo 11-osios g. Tuo metu jis vairavo autobusą į autobusų parką, keleivių autobuse nebuvo. Norėjo pravažiuoti pro sankryžą užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Tik šiek tiek pravažiavo už šviesoforo, atlėkė automobilis iš kairės pusės ir sukdamas į dešinę pro autobuso priekį, užkabino autobuso kairės pusės kampą. Smūgį sudavė lengvasis automobilis, kuris buvo nufilmuotas vaizdo reguliatoriumi. Tai galėjo būti automobilis VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pajautė smūgį, buvo perbrauktas autobuso kairės pusės priekinis kampas. Buvo apgadintas autobuso bamperis, lango apvado dalis. Šiuo metu autobusas yra suremontuotas. Po įvykio padarė autobuso fotonuotraukas, kurias pateikė teismui. Kito automobilio vairuotojas turėjo pajusti smūgį, vien braukimą turėjo girdėti. Vairuotojas nesureagavo, bet automobilio keleivis atsisuko, nes šalia vairuotojo sėdėjo keleivis. Vairuotojas nesustojo, pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio metu eismo sąlygos buvo geros, kelias sausas (b. l. 26-27).
2019 m. balandžio 1 d. D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 1 d., buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 75. Atvykus minėtu adresu, buvo rastas apgadintas autobusas SOLARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. P. paaiškino, kad vairuodamas autobusą važiavo Kovo 11-osios gatve, tiesiai, tuo tarpu automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apvažiavo iš kairės ir prieš jį pasuko į dešinę, kabindamas autobuso kairį šoną ir nuvažiavo link Kadriškių gatvės. Įvykio vietoje apgadintas autobusas (b. l. 5).
BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. balandžio 1 d., 23.01 val. juodos spalvos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į pranešėjo vairuojamą autobusą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (nuvažiavo link Emsi). Pranešė autobuso vairuotojas. Greitosios medicinos pagalba nereikia (b. l. 6).
Eismo įvykio schemoje pavaizduota kaip Nr. 2 autobusas važiavo tiesiai Kovo 11-osios gatve, o automobilis Nr. 1, lenkdamas autobusą, prieš jį pasuko į dešinę, to pasėkoje, apgadino autobuso kairįjį kampą (b. l. 7).
Papildomi duomenys apie eismo įvykį – apgadintas transporto priemonės SOLARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ir priekinės kairės pusės sparnas. Kitas automobilis nurodytas V. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Šalies argumentai
E. P. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. apie 22.57 val. vairavo autobusą Solaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. Važiavo Kovo 11-osios g. link Savanorių prospekto. Oro sąlygos geros, nakties metas, kelio danga sausa. Kelyje buvo dvi eismo juostos, autobusas važiavo pirma eismo juosta, judėjimo greitis buvo apie 40 km/h. Prie šviesoforu reguliuojamą sankryžos degė žalias šviesoforo signalas. Važiuodamas Kovo 11-osios gatve, pristabdė prie stotelės salos, nesant joje keleivių, išvažiavo nuo jos link reguliuojamos sankryžos. Judėjo pirma juosta, o lengvasis automobilis judėjo antra juosta ir degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, o minėtasis lengvasis automobilis, staiga be posūkio signalo pasuko prieš autobusą į dešinę pusę, to pasėkoje, kliudė kampą ir nesulėtinęs greičio, nuvažiavo. Įvykio metu autobuso vairuotojas bandė stabdyti, bet nepavyko išvengti autoįvykio. Įvykio metu autobusas buvo be keleivių, niekas nenukentėjo. Pasišalinęs automobilis buvo tamsios spalvos, automobilio modelio neįsižiūrėjo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) Automobilyje matė du asmenis. Eismo įvykį užfiksavo autobuso vaizdo stebėjimo kameros. Pridėtas vaizdo įrašas skaitmeninėje laikmenoje (b. l. 9-10).
Pateikti dokumentai, susiję su autobuso SOLARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbais ir patirtomis išlaidomis (PVM sąskaita faktūra ir darbų atlikimo aktas) (b. l. 11-12).
Iš Regitra duomenų bazės gauto išrašo matyti, kad VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 13 d. naujas savininkas – M. A. (b. l. 13).
M. A. 2019 m. balandžio 5 d. pateikė paaiškinimą dėl 2019 m. balandžio 1 d. įvykių. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d., vakare, išvažiavo su savo automobiliu, neturėdamas teisės vairuoti. Automobilį pirko perpardavimui. Jis ilgą laiką stovėjo, todėl nutarė pravažiuoti automobiliu. Važiavo apie 5 kilometrus, nuo namų iki degalinės EMSI posūkio ir atgal. Pastatė automobilį ir nuėjo namo. Jokio incidento su kitais automobiliais nebuvo (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
M. A. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Kelių eismo taisyklių 226 punkto pagrindu dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama, be kita ko, transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo M. A. kaltė 2019 m. balandžio 1 d., apie 22.58 val., Vilniuje, Grigiškėse, ties Kovo 11-osios g. 75, vairavus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Aplinkybę, kad M. A. nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, rodo duomenų apie automobilio draudimo bendrovę, poliso seriją ir numerį nebuvimas papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 7-8) bei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, duodamas paaiškinimus nurodė, jog minėtas automobilis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas (b. l. 18). Apibendrinant konstatuotina, jog ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad M. A. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus kodekse numatytuosius užtraukia administracinę atsakomybę.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracine atsakomybę. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Kelių eismo taisyklių XVI skyriaus 136.4. punkte nurodyta, jog prieš lenkdamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; 136.5. punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įsitikinti, jog lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Pagal KET 3 priedo 1.1. papunktį, „siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta <...>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų tyrimo metu, kaltu prisipažino iš dalies, t. y. dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Tačiau nesutiko, kad apgadino transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 18).
Byloje esančiame vaizdo įraše Nr. MX-CAM3-YY535-20190401-225755-225815.mp4 (b. l. 10) užfiksuota, jog dvi kelio juostas skiria ištisinė siaura linija. Automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs už autobuso SOLARIS, neįsitikinęs, kad spės atlikti lenkimo manevrą ir nekliudys kitam eismo dalyviui, kirto ištisinę kelio skiriamąją juostą ir atliko lenkimo manevrą. Antrajame vaizdo įraše Nr. MX-CAM1-V4535-20190401-225805-225812.MP4 (b. l. 10) užfiksuota kaip automobilis, važiavęs už autobuso, sankryžoje, baigė lenkimo manevrą tiesiai priešais autobusą, galimai kliudydamas autobuso kairiojo šono priekį, pasuko į dešinę pusę ir nesustabdęs nuvažiavo. Vaizdo įraše, matyti, jog autobuso vairuotojas bandė stabdyti, kai automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baigė lenkimo manevrą staigiai užlįsdamas prieš autobusą. Akivaizdu, jog automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neatsakingai ir įžūliai atliko lenkimo manevrą, užkirsdamas kelią autobusui, kuris važiavo tiesiai, o automobilis, aplenkęs autobusą staigiu posūkiu sankryžoje nuvažiavo į dešinę pusę. Liudytojas tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, nurodydamas, jog jo vairuojamas autobusas judėjo pirma juosta, o lengvasis automobilis judėjo antra juosta, degant žaliam šviesoforo signalui ir įvažiavus į sankryžą, minėtasis lengvasis automobilis, staiga, nerodydamas posūkio signalo, pasuko tiesiai prieš autobusą į dešinę pusę, dėl ko kliudė autobuso kairį kampą, jį apgadindamas, ir nesulėtinęs greičio nuvažiavo. Įvykio metu autobuso vairuotojas bandė stabdyti, bet nepavyko išvengti autoįvykio (b. l. 9, 26-27). Vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus pagal gautą pranešimą, buvo rastas apgadintas autobusas Solaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas paaiškino įvykio aplinkybes (b. l. 5). BIRT žiūryklės duomenimis užfiksuotas įvykis, kurio metu automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į pranešėjo vairuojamą autobusą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nuvažiavo link EMSI (b. l. 6). Liudytojas pateikė foto nuotraukas, kuriose užfiksuoti autobuso apgadinimai (b. l. 23-25). Esantys dokumentai byloje patvirtina autobuso savininko patirtas išlaidas dėl transporto priemonės remonto darbų (b. l. 11-12).
M. A. pateikta versija, jog jis vairuodamas automobilį jokių incidentų nepastebėjo, yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. A. 2019 m. balandžio 1 d. 22.58 val. vairavo automobilį VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, prieš pradėdamas lenkti priekyje, ta pačia juosta važiuojantį autobusą SOLARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkdamas jį, kirto ištisinę ženklinimo liniją, susidūrė su juo ir autobusą apgadino.
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog M. A. nesilaikė KET reikalavimų – nesilaikė kelio ženklinimo bei lenkė, neįsitikinęs, jog baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, kurie sąlygojo kito asmens transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Teismas šalina iš administracinio nusižengimo protokole pateikto kaltinimo kaltinimą dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 ir 8 dalyse, padarymo, kadangi šiuo atveju šie nusižengimai nesudaro atskirų administracinių nusižengimų sudėčių, jie yra nusižengimo, reglamentuoto, ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėtinė dalis.
Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Teismo posėdžio metu liudytojas parodė, kad vairuotojas negalėjo nepajusti smūgio, nes ir braukimasis girdėjosi. Kai buvo kontaktas, automobilio galinė dalis pasistūmėjo. Pasak liudytojo, vairuotojas nesureagavo, tačiau automobilio keleivis atsisuko (b. l. 27). Teismas taip pat įvertino vaizdo įrašą, kuris akivaizdžiai patvirtina faktą, jog M. A., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, net nepristabdydamas, nuvažiavo (b. l. 10), liudytojo paaiškinimus, duotus tuoj pat po įvykio, kuriais patvirtinta, kad minėtas automobilis, kliudęs autobusą, nesustojo (b. l. 9), tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad atvykę į eismo įvykio vietą pareigūnai rado tik apgadintą autobusą ir jo vairuotoją (b. l. 5) bei kitą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. A. suprato, jog pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas autobusas Solaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo tyčia pasišalino. Teismas pažymi, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas būtent pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 11-12).
Dėl skirtinų administracinių nuobaudų
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti trys administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nenustatyta M. A. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas (b. l. 4), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 14), nevedęs, vaikų neturi (b. l. 17). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti M. A. paskyrus baudas, lygias ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytiems minimaliems baudų dydžiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).
Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju teismui suteikta teisė, o ne pareiga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamą M. A., atsižvelgdamas į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis nėra teistas, už tokio pobūdžio nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo konkrečiu atveju neskirtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
M. A., pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą.
M. A., pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.
M. A., pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 2 000 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę nuobaudą – 2 000 Eur baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą – 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.