- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-914-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02886-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Pilsena“
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Pilsena“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-291-941/2017 pagal pareiškėjos UAB „Pilsena“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Pilsena“ 2016-11-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būdu įgijo nuosavybės teisę į 1172/10000 dalis pastato – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į 1172/10000 dalis pastato – operatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-03-29 nutartimi nustatė 14 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas byloje nustatė, kad VĮ Registrų centras 2017-03-28, vykdydamas 2017-01-18 nutartimi ir pakartotinai 2017-03-01 raštu nustatytą įpareigojimą, pateikė Ablingos žemės ūkio bendrovės pajininkų visuotinio 1994-02-25 susirinkimo protokolo Nr. 1 atitinkamą priedą – 120 asmenų, kuriems buvo perduotos mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir operatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sąrašą ir aktualų duomenų banko išrašą apie šį turtą. Pareiškėjos atstovės teismo posėdyje nurodė, kad rengiant ir pateikiant teismui pareiškimą konkretus asmenų, kuriems buvo perduotas turtas, sąrašas pareiškėjai nebuvo žinomas. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjos pareiga yra įtraukti į bylą visus žinomus suinteresuotus asmenis ir nurodyti jų gyvenamąsias vietas (LR CPK 111 str. 2 d. 2 p.), o vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad po pareiškimo priėmimo paaiškėjo, kad 17 suinteresuotų asmenų, kuriuos galima nustatyti ir identifikuoti pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, į bylą nėra įtraukti, jų kontaktiniai duomenys nėra žinomi, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad pareiškėja negali įvykdyti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi VĮ Registrų centro pateiktas 1994-02-25 Ablingos žemės ūkio bendrovės pajininkų visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 priedas iš tiesų nurodo, kad nuosavybės teisės į pastatų dalis neįregistravo ne 17, o 22 asmenys. Prie minėtų 22 asmenų vardų ir pavardžių nėra nurodytos gimimo datos ar asmens kodai, kiti duomenys, kurie leistų identifikuoti asmenis, o ir patys vardai galbūt yra surašyti klaidingai (sutrumpinti). Apeliantė nurodo, kad Gyventojų registras, kaip institucija, į kurią kreipiantis galima gauti informaciją apie asmenų gyvenamąjį vietą, kaip to prašo teismas, prašymus priima tik nurodžius asmenų tikslų vardą, pavardę, gimimo datą arba asmens kodą. Taigi tikėtina, kad pateikus minėtai institucijai tik vardą ir pavardę, ji nesutiktų teikti informacijos be detalesnių asmens duomenų, o jei ir suteiktų, duomenys apie į bylą įtrauktinus asmenis būtų netikslūs. Papildomai apeliantė nurodo, kad pagal LR CPK 532 str. pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Pranešime turi būti nurodytas pasiūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese. Šiuo atveju teismas net du kartus specialiame teismo tinklalapyje skelbė pranešimą apie iškeltą civilinę bylą, tačiau nė vienas asmuo nepareiškė savo interesuotumo byla ir nepateikė jokio prašymo jį įtraukti į bylą. Apeliantė taip pat nurodo, kad vadovaujantis 1964 m. LR CK, asmenys, kuriuos teismas nustatė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, turėjo įregistruoti savo nuosavybės teises iki 1994-05-25, o 1996 m. priimtas Nekilnojamojo turto registro įstatymas numatė, kad pagal sutartį ar kitu teisėtu būdu įgijus nekilnojamąjį turtą, teisė juo disponuoti atsiranda savininko teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos pareigos į bylą įtraukti suinteresuotus asmenis, nurodyti jų asmens duomenis, gyvenamosios vietos adresus.CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat jis turi atitikti šioje normoje nurodytus specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Vadovaujantis minėta nuostata bei CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškinyje turi būti nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta ar ieškovui žinomi kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresai. CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas taip pat numato, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti ieškinio trūkumus ir po to, kai teismas priima pradinį ieškinį ir iškelia civilinę bylą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi nurodė pareiškėjai pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. įtraukti į bylą 17 suinteresuotų asmenų, kuriuos galima identifikuoti pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, nurodyti jų gyvenamąsias vietas. Tam atlikti teismas nustatė 14 dienų terminą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 p. išaiškinta, kad, kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393). Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pareiškėja negali įvykdyti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi VĮ Registrų centro pateiktas 1994-02-25 Ablingos žemės ūkio bendrovės pajininkų visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 priedas iš tiesų nurodo, kad nuosavybės teisės į pastatų dalis neįregistravo ne 17, o 22 asmenys. Prie minėtų 22 asmenų vardų ir pavardžių nėra nurodytos gimimo datos ar asmens kodai, kiti duomenys, kurie leistų identifikuoti asmenis. Apeliantė nurodo, kad Gyventojų registras, kaip institucija, į kurią kreipiantis galima gauti informaciją apie asmenų gyvenamąjį vietą, kaip to prašo teismas, prašymus priima tik nurodžius asmenų tikslų vardą, pavardę, gimimo datą arba asmens kodą. Taigi tikėtina, kad pateikus minėtai institucijai tik vardą ir pavardę, ji nesutiktų teikti informacijos be detalesnių asmens duomenų. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą nepateikė jokių duomenų, jog ji dėjo pastangas įvykdyti pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji net nesikreipė į Gyventojų registrą su prašymu nustatyti nutartyje nurodytų suinteresuotų asmenų gyvenamąsias vietas, deklaratyviai teigdama, jog Gyventojų registras tokio prašymo net nepriims. Remiantis šiomis nurodytomis aplinkybės, laikytina, jog pareiškėja neišnaudojo galimybės sužinoti asmenų gyvenamąsias vietas ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pareiškėja privalo nurodyti suinteresuotų byloje asmenų gyvenamosios vietos adresą arba pateikti įrodymus, jog negali jų gauti ar sužinoti.Apeliantė nurodo, kad pagal LR CPK 532 straipsnį teismas jau du kartus viešai pranešė apie pasirengimą bylą nagrinėti teisme, pranešime nurodydamas, kad suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą suinteresuotais asmenimis, tačiau nebuvo gautas nė vienas prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą nieko nežino, nėra apie jį informuoti.Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi šios teisės normos reglamentuoja skirtingas teisines situacijas. LR CPK 111 str. 2 d. 2 p. nurodo, kad kiekvienu atveju pareiškėjui pateikiant ieškinį (šiuo atveju – pareiškimą), turi būti nurodyti asmenys, galintys turėti suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje; šių asmenų asmens duomenys, gyvenamosios vietos. Šiuo atveju iš byloje pateiktų duomenų, kurie buvo pateikti teismui, nustatyta, kad byloje dėl nuosavybės teisės nustatymo yra dar 17 asmenų, kurie gali turėti suinteresuotumą ginčo pastatu, kurį pareiškėja prašo pripažinti jai nuosavybės teise taikant senatį, todėl šie asmenys privalo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis. Tuo tarpu LR CPK 532 straipsnis reglamentuoja tą situaciją, kai į bylos nagrinėjimą jau yra įtraukti visi žinomi bylos nagrinėjimu suinteresuoti asmenys, tačiau kiti asmenys, manantys, jog turi suinteresuotumą byloje, gali pateikti prašymą teismui juos įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Taigi apeliantės argumentas, jog byloje esantys asmenys, kurie, teismo manymu, privalo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis, jau yra informuoti apie nagrinėjamą bylą viešo paskelbimo būdu, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vadovaujantis 1964 m. LR CK, asmenys, kuriuos teismas įpareigojo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, turėjo įregistruoti savo nuosavybės teises iki 1994-05-25, o 1996 m. priimtas Nekilnojamojo turto registro įstatymas numatė, kad pagal sutartį ar kitu teisėtu būdu įgijus nekilnojamąjį turtą, teisė juo disponuoti atsiranda savininko teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šioje byloje nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui ir kurie neturi įtakos dalyvaujančiųjų byloje asmenų teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju apeliantės nurodyti argumentai dėl teisės aktų taikymo gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį galioti nepakeistą.