- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2-359/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danguolė Martinavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Amber Capital Partners“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Amber Capital Partners“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1040-577/2013, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013-05-16 nutartimi atsakovui UAB „Izobara“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-07-25 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-05-16 nutartį pakeitė, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo grupė“. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. G. 2013-10-15 raštu Nr. 9A/2013 pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti bankrutuojančios UAB „Izobara“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 22 963 842,71 Lt sumai. 2013-10-25 bankroto bylą nagrinėjantis teismas gavo suinteresuoto asmens AB banko „FINASTA“ prieštaravimus dėl kreditorių UAB „Amber Capital Partners“, UAB „Nepriklausomos konsultacijos“ reikalavimų tvirtinimo bei prašymą dėl kreditoriaus UAB „Biokuro bazė“ reikalavimo dydžio patikslinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus tenkino iš dalies ir patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, motyvuojant tuo, kad yra pagrindas tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus, t. y. išskyrus UAB „Amber Capital Parners“, UAB „Nepriklausomos konsultacijos“ ir UAB „Biokuro bazė“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Amber Capital Partners“ prašo panaikinti teismo nutartį iš dalies ir patvirtinti UAB „Amber Capital Partners“ 2 587 816,51 Lt finansinį reikalavimą. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes ji nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto teigimu, kreditorių pareikštus reikalavimus tikrina bankrutuojančios įmonės administratorius, analizuodamas tiek kreditorių pateiktus dokumentus, tiek lygindamas juos su įmonės turimais apskaitos dokumentais. Pripažinęs kreditorių reikalavimus, administratorius teikia juos teismui tvirtinti bei ginčija teisme nepagrįstus reikalavimus. Be to, bankroto administratoriaus pateiktą informaciją tikrina teismas ir tvirtina kreditorių reikalavimus, jei pateikti dokumentai, pagrindžiantys reikalavimą. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad buvo gauti AB banko „FINASTA“ prieštaravimai, kartu ir dėl apelianto reikalavimo, prašant šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir tik todėl teismas bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus tenkino iš dalies, t. y. tvirtino tik neginčijamus reikalavimus. Tačiau, apelianto teigimu, įmonių bankroto teisės normos teisę ginčyti kreditorių reikalavimus suteikia tik bankroto administratoriui, o kreditoriai, norėdami pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, turi teisę skųsti teismo nutartis, kuriomis patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai, arba prašyti tikslinti kito kreditoriaus reikalavimo dydį, t. y. savo teises gali įgyvendinti tik apeliacinės instancijos teisme, nes tik nuo to momento, kai kreditoriaus reikalavimas patvirtinamas, jis tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu bei įgyja teisę skųsti anksčiau priimtas nutartis dėl kitų kreditorių reikalavimų patvirtinimo. Apelianto nuomone, teismas netvirtindamas jo reikalavimo, padarė proceso pažeidimą, nes jo reikalavimo administratorius neginčijo, o AB bankas „FINASTA“ neturėjo teisės ginčyti kitų kreditorių reikalavimų pirmosios instancijos teisme. Taip pat buvo pažeistos apelianto teisės tapti byloje dalyvaujančiu asmeniu ir kaip vieno iš didžiausių kreditorių teisės dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime, kuriame iš esmės sprendžiami svarbūs bankroto proceso pradžios klausimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Izobara“ bankroto administratorius prašo atsakovo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, o apeliacinį procesą nutraukti. Administratoriaus nuomone, nors įstatymas ir nenumato kreditoriams teisės ginčyti kitų kreditorių pareikštų reikalavimų, tačiau visiškai akivaizdu, jog kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą išsakyti savo poziciją dėl kito kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Remiantis teisės į teisminę gynybą prieinamumo principu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę turėti galimybę būti išklausytas teisme. Šia teise galima pasinaudoti protingai ir tik išskirtiniais atvejais, kadangi priešinga praktika sudarytų prielaidas kreditoriams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti bankroto procedūras. Nagrinėjamu atveju buvo pareikšti ne abstraktaus pobūdžio prieštaravimai, bet išsamiai ir argumentuotai išdėstyta pozicija, nes jau teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje bankas reiškia reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kartu ir apeliantui, todėl teismui patvirtinus apelianto reikalavimą, būtų sukurtas prejudicinis faktas jau minėtoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje. Administratoriaus nuomone, skundžiama teismo nutartis tiek procesinės, tiek materialinės teisės normų požiūriu yra pagrįsta ir teisėta, apeliantas patvirtintų kreditorių reikalavimų neginčija, o kilęs ginčas jau yra nagrinėjamas, nes 2013-11-08 teismas įpareigojo bankroto administratorių pateikti atsiliepimą į banko prieštaravimus, atsiliepimas yra teismui pateiktas, todėl pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtas, o apeliacinis procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, kai kreditoriaus reikalavimo neginčijo bankroto administratorius, tik prieštaravimus pareiškė kitas kreditorius, kurio reikalavimai taip pat nebuvo tuo metu patvirtinti teismo.
CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jei skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis jį paduoti bei skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
CPK 305 straipsnis numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys.
CPK 334 straipsnis reglamentuoja teisę paduoti atskirąjį skundą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta kelią galimybę tolesnei bylos eigai.
Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-11-07 nutarties, neginčija teismo nutarties tuo pagrindu, jog buvo patvirtinti neginčijami kreditorių reikalavimai, tik nesutinka su faktu, jog jo pareikšti reikalavimai nebuvo tvirtinami dėl pateiktų prieštaravimų asmens, neturinčio teisės juos ginčyti, ir reikalauja apeliacinėje instancijoje išspręsti klausimą, kuris nebuvo sprendžiamas skundžiama pirmosios instancijos nutartimi. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad minėta nutartimi dėl apelianto teisių ir pareigų nebuvo spręsta iš viso, todėl pripažintina, kad asmuo ne tik neturėjo subjektinės teisės paduoti atskirąjį skundą, bet ir nėra apeliacinio apskundimo objekto, todėl vadovaujantis anksčiau išdėstytų apeliacinės instancijos procesą reglamentuojančių normų pagrindu, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,,
nutaria:
apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties nutraukti.