Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Turauskiui, Danai Rutkauskaitei, Petrui Kulbiui, gynėjams advokatams Daniui Svirinavičiui ir Vytautui Gineikai, nuteistiesiems M. L. ir R. P., nukentėjusiesiems A. D., G. D., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, nukentėjusiajam A. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L., R. P. bei jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-13 nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 180 str.3 d., 187 str. 3 d., ir nuteistas: pagal BK 178 str.2 d.- 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 180 str. 3 d.- 2 metams laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 3 d.- 50 parų arešto. Sutinkamai su BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. R. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 3 d., 187 str. 3 d., ir nuteistas: pagal BK 180 str. 3 d.- 2 metams laisvės atėmimo; pagal BK 187 str. 3 d.- 50 parų arešto. Sutinkamai su BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Iš M. L. ir R. P. solidariai priteista Kauno teritorinei Ligonių kasai 2419, 60 Lt, A. D. - 1001,64 Lt turtinės bei 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, už advokato paslaugas 500 Lt, G. D. - 290,50 Lt, R. K. civilinis ieškinys dėl 500 litų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 18 d., apie 06.00val., iš atviros pastogės, esančios prie namo (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, pagrobė R. Š. priklausantį automobilį Audi 90, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. 5000 litų žalą.

M. L. ir R. P. nuteisti už tai, kad 2005 m. liepos mėn. 21 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iššovus iš šaunamojo ginklo į nukentėjusiojo G. D. a/m „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. D., t.y. suduodami ne mažiau vienuolika smūgių rankomis bei spardydami kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami odos nubrozdinimus kaktoje, kairėje momeninėje srityje, viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstos dešinėje, dešiniame žaste, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės ausies kaušelyje, lengvą galvos sukrėtimą, sukėlus nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu M. L. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. K., t.y. sudavus ne mažiau trijų smūgių rankomis bei spyrus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam R. K. muštines žaizdas lūpose, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą trečio danties srityje, 1 ir 2-o dantų išmušimą apatinio žandikaulio kairėje ir 1-o danties vainiko lūžį viršutinio žandikaulio kairėje, sukėlus nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., t.y. sudavus ne mažiau trijų smūgių rankomis bei spyrus į įvairias kūno vietas, bei tuo pat metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagrobė nukentėjusiojo A. D. kompaktinių mini diskų grotuvą „Sony“ 800 litų vertės, padarydamas A. D. 800 litų turtinę žalą.

Be to, jie, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, plėšimo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iššovus iš šaunamojo ginklo į nukentėjusiojo G. D. a/m „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą 290,50 litų vertės, jį sugadino, padarydami nukentėjusiajam G. D. 290,50 litų turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-13 nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Su tokiu teismo nuosprendžiu nesutinka todėl, kad, jo nuomone, jis priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes. Jis neneigia, kad vieną nusikaltimą padarė, dėl jo prisipažįsta, nukentėjusiajam R. Š. nuostolius atlygino. Tačiau dėl jam inkriminuoto kito nusikaltimo G. D. ir R. K. atžvilgiu jis savo kaltę neigia. Nurodo, kad jokio plėšimo neįvykdė ir niekas apie tai nepaliudijo. Nusikaltimo dieną jis su draugais (duomenys neskelbtini) žaidė futbolą, po rungtynių išvažiavo. Kaip ant jo sportbačio atsirado R. K. kraujas, paaiškinti negali, tai galėjo įvykti jiems žaidžiant futbolą. Nei jis, nei jo draugai šaunamojo ginklo prieš R. K. nenaudojo. Teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti liudytoją V. K., kuris galėtų patvirtinti jo alibi.

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-13 nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, davė išsamius parodymus, kur buvo ir ką veikė nusikaltimo padarymo metu. Apkaltinamojo nuosprendžio argumentai yra nepagrįsti, jie nesudaro pagrindo priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio motyvai yra tik spėjimai ir prielaidos, be to, nebuvo ištirti visi įrodymai, nepagrįstai atmesti jį teisinantys įrodymai. Teisminis nagrinėjimas jo atžvilgiu buvo šališkas ir neobjektyvus.

Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendį nuteistojo R. P. dalyje panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, kuriuo R. P. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kuo pažeidė LR BPK 20 str. reikalavimus. Jo nuomone, R. P. atžvilgiu kaltinimai nepasitvirtino, neįrodyti, antra vertus, byloje esančių duomenų pakanka teigti, jog R. P. nebuvo jam inkriminuojamų įvykių vietoje. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. P. kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, kadangi pastarasis yra kaltinamojo R. P. brolis, parodymus. Apeliantas pažymi, jog liudytojo A. P. parodymus patvirtina byloje esančios telefono numerio išklotinės. Gynėjas teigia, kad apylinkės teismas, vertindamas liudytojo E. K. ir nukentėjusiojo A. K. parodymus, nepagrįstai atmetė šių asmenų parodymus, duotus bylos teisminio nagrinėjimo metu, ir nepagrįstai rėmėsi jų parodymais, duotais bylos ikiteisminiame tyrime: teismo posėdžio metu šie asmenys nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, kad jie nežino ir negali pasakyti, ar byloje nagrinėjamų muštynių metu dalyvavo R. P., o ikiteisminio tyrimo metu jų pasirašytuose protokoluose nurodyta, jog liudytojas E. K. esą matęs tarp į muštynių vietą atvykusių asmenų ir R. P., o nukentėjusysis A. K. R. P. neva atpažinęs iš fotonuotraukos, kaip asmenį, dalyvavusį tose muštynėse. Pažymėtina, jog nurodytųjų asmenų parodymai ikiteisminiame tyrime yra prieštaringi, prieštarauja kitai bylos medžiagai - jie nurodė daug įtariamųjų, bet eilės kitų asmenų atžvilgiu baudžiamoji byla dar anksčiau buvo pagrįstai nutraukta, neįrodžius jų kaltės, dalyvavimo muštynėse. Jo nuomone, taip pat buvo pažeisti LR BPK 194 str. 1d. reikalavimai. Visiškai nesuprantama, kodėl praėjus daug laiko ir jau pareiškus įtarimą R. P., pastarasis nebuvo pateikiamas atpažinimui pats, o tam atpažinimui buvo pateikiama jo fotonuotrauka. Akivaizdu, jog tokiu būdu atliekant atpažinimą buvo pažeistos įtariamojo teisės į gynybą, nes to atpažinimo metu negalėjo dalyvauti nei jis pats, nei jo gynėjas. Todėl teismas turėjo įvertinti visas šias aplinkybes ir jas taip pat traktuoti kaltinamojo gynybos naudai. Juk dėl minėtųjų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų yra pagrindas išvadai, kad tas tyrimas ginamojo atžvilgiu buvo atliekamas ne tik pažeidžiant BPK normas, bet ir šališkai. Policijos komisariato vyresnysis tyrėjas tarnybiniame pranešime nurodo, kad išanalizavus telefono abonento išklotinę (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. P., matosi, kad 2005-07-21, 23.02 val. abonento vartotojas siuntė SMS žinutę abonentui, kurio (duomenys neskelbtini), vartotojas buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje prisijungė prie bazinės stoties bokšto, kurio pavadinimas „Kriuka“. Tuo tarpu ir iš pačios minėtosios telefono abonento išklotinės, ir iš nurodytojo tarnybinio pranešimo neseka tokios išvados, jog R. P. priskiriamo telefono abonento tuometinis naudotojas, minėtosios SMS žinutės siuntėjas 2005-07-21 23.02 val. buvo būtent (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš paties R. P. parodymų, liudytojo A. P. parodymų seka, jog R. P. iš tikrųjų 2005-07-21 apie 23.00 val. važiavo pro Čekiškės gyvenvietę. Tokiu būdu apkaltinamajame nuosprendyje pasiremta netinkamu įrodymų šaltiniu, tai yra pasiremta iš esmės tik prielaida.

Apeliantas nurodo, kad net jeigu byloje ir būtų surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamų byloje įvykių metu dalyvavo R. P., tai pastarojo veiksmai galėtų būti vertinami tik pagal LR BK 284 str. 1 dalies nuostatas. Byloje visi apie nagrinėjamas muštynes davę parodymus nukentėjusieji ir liudytojai nurodė, kad jos kilo dėl keršto už betarpiškai prieš jas vykusių futbolo rungtynių išdaužtą automobilio langą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes neteigiama, jog R. P. būtų atlikinėjęs kokius nors smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu ar tiesiogiai užvaldęs jų turtą, todėl akivaizdu, jog jo negalima apkaltinti nusikaltimo nuosavybei padarymu.

Kaip teigia gynėjas, visos šios aplinkybės rodo, kad ne tik įrodymų vertinimo, bet ir kitos nuosprendžio išvados yra paremtos prielaidomis, kuriomis remtis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisminė praktika draudžia. Baudžiamoji byla jo ginamojo atžvilgiu pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta šališkai, R. P. bausmė paskirta per griežta.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų bei jų gynėjų prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinius skundus atmesti ir patikslinti nuteistiesiems subendrintas bausmes, nukentėjusiųjų bei jų atstovės prašymus apeliacinius skundus atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nuteistųjų M. L. ir R. P. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo nekaltumą nuteistieji grindžia iš esmės vien tik savo pačių parodymais, kurie taip pat yra nenuoseklūs bei paneigti kitais objektyviais, jų kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai M. L. bei R. P. pripažino kaltais, padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Kaip esminius Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimus apeliantai nurodo tai, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, be pagrindo vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Šie apeliacinių skundų argumentai iš esmės yra deklaratyvūs. Nuteistasis R. P. nenurodo, kokias aplinkybes teismas dar turėjo ištirti, nekonkretizuoja, kas patvirtina teismo šališkumą ir neobjektyvumą.

Kolegija konstatuoja, jog baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Baudžiamosios bylos aplinkybės buvo ištirtos pilnai ir objektyviai. Byloje esantys duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar juos laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1d., 2 d.). Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Ši įstatymo nuostata nepažeista.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, būtų šališkas ir neobjektyvus.

Nuteistasis M. L. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto plėšimo G. D. bei R. K. atžvilgiu, tvirtina, kad niekas nepaliudijo jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo M. L. kaltė pagrįsta nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuotais įrodymais. Tokiais įrodymais teismas laikė nukentėjusiųjų A. D., R. K., A. K., G. D. bei liudytojų E. K., D. K., R. S., A. V. parodymus. Kolegija daro išvadą, kad teismas šiais parodymais rėmėsi pagrįstai, nes jie nuoseklūs, atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Nuteistojo R. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai atmetė liudytojo A. P. parodymus, yra nepagrįstas. Minėtas liudytojas yra nuteistojo brolis, tad vien šeiminiai ryšiai patvirtina jo suinteresuotumą bylos baigtimi ir tuo pačiu duodamų parodymų neobjektyvumą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, apylinkės teismas bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė tenkinti kaltinamojo M. L. prašymą apklausti liudytoją V. K., motyvuodamas tuo, kad nebuvo nurodytos svarbios aplinkybės, kurias galėtų paliudyti šis liudytojas, be to, prašymas nebuvo pateiktas įrodymų tyrimo pradžioje. Kolegija sutinka su teismo nurodytais motyvais, detaliau šio apeliacinio skundo argumento nenagrinėja, kadangi apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis nurodė kitas įvykio aplinkybes, paneigdamas ankstesnį savo alibi, jog tuo metu, kai buvo sumušti nukentėjusieji, jis buvo savo namuose, į kuriuos apie 21.30 val. jį parvežė V. K..

Nuteistasis M. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis kartu su R. P. automobiliu BMW atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią krepšinio aikštelę, kur įvyko muštynės. Tvirtino, kad muštynėse nei jis, nei R. P. nedalyvavo, jas stebėjo iš automobilio, girdėjo šūvius. Kadangi buvo tamsu, nematė nei kas šaudė, nei kas paėmė grotuvą. Analogiškus parodymus apeliacinės instancijos teisme davė ir nuteistasis R. P.. Šias nuteistųjų M. L. bei R. P. nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai, tad tikėti pastarųjų parodymais teismui nėra pagrindo, jie vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis M. L. netgi negali paaiškinti, kaip ant jo sportinio bato atsirado nukentėjusiojo R. K. kraujas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir nuteistajam R. P. prisipažinus, kad jis buvo įvykio vietoje, muštynes stebėjo iš šalies, nuteistojo gynėjas atsisakė apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl nuteistojo nedalyvavimo įvykio vietoje bei ginčijamų telefoninių pokalbių išklotinių. Tad šie apeliacinio skundo argumentai neanalizuotini.

Nuteistojo R. P. gynėjo apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo E. K. ir nukentėjusiojo A. K. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus ir vadovavosi tik šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtų asmenų parodymais, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė išsamius kaltinamųjų kaltės pagrindimo argumentus. Nėra pagrindo teigti, jog minėtų asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo metu prieštarauja tarpusavyje ar kitai bylos medžiagai vien dėl to, kad kitų asmenų atžvilgiu baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, neįrodžius jų kaltės. Nuosprendyje taip pat išsamiai ir argumentuotai nurodyta, kodėl nepagrįsti gynėjo argumentai dėl byloje esančių esminių prieštaravimų, atpažinimo proceso ydingumo. Kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais, jų nekonkretizuoja ir daro išvadą, kad šiuo atveju įtariamojo teisė į gynybą pažeista nebuvo. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas nuteistojo R. P. atžvilgiu buvo atliktas pažeidžiant BPK normas ar šališkai.

R. P. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. kvalifikuota teisingai. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. P. gynėjas tvirtina, kad byloje visi nukentėjusieji ir liudytojai nurodė, kad muštynės kilo dėl keršto už išdaužtą automobilio stiklą. Su šiuo argumentu kolegija nesutinka, nes tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Atliktų veiksmų pobūdis rodo ne siekį demonstruoti nepagarbą aplinkai, bet užvaldyti svetimą turtą, panaudojant ne tik smurtą, bet ir šaunamąjį ginklą. Pažymėtina, kad asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, išreiškiant sutikimą, pritarimą kito bendrininko vykdomiems veiksmams. Todėl, nors bendrininkai nesusitarė žodžiu ar raštu įvykdyti šį nusikaltimą, jų susitarimą veikti bendrai parodo darnus nuteistųjų ir kartu su jais veikusių kitų asmenų veikimas – iššovimas į automobilio stiklą, bendras nukentėjusiųjų užpuolimas, atėmimas galimybės priešintis, panaudojant smurtą, mini diskų grotuvo pagrobimas iš automobilio.

Kolegija konstatuoja, kad tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais abejoti nėra pagrindo, jų pakanka, kad būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Skirdamas bausmę nuteistajam M. L., apylinkės teismas įvertino ir atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, bausmę paskyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Tačiau skiriant subendrintą bausmę šiuo atveju pažeistos Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, dėl ko nuteistajam M. L. paskirta netinkama bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

M. L. padarė tris nusikalstamas veikas, viena iš kurių yra baudžiamasis nusižengimas, kitos dvi - apysunkis ir sunkus nusikaltimai. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., BK 187 str. 3 d., subendrintinos, taikant bausmių apėmimo būdą, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nuosprendyje nurodoma, kad nuteistajam R. P. paskirtosios bausmės subendrinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, tai yra taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, nors iš paskirtos bausmės matyti, kad jos apimtos. Šiuo atveju turi būti taikomas bausmių apėmimo principas. Šis netikslumas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisytinas, nurodant, kad nuteistajam R. P. už atskiras veikas paskirtosios bausmės subendrinamos, taikant LR BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistųjų M. L., R. P. bei jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti: M. L. taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams; nurodyti, kad nuteistajam R. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams skirti apėmimo būdu, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.