- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 1S-191/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.2Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 2 p., 3 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo Č. K. gynėjo S. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria Č. K. , įtariamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 15 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. K. įtariamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, turėdamas tikslą išreikalauti iš nukentėjusiųjų R. B. bei E. K. , pastarųjų pagrobtus muzikinį centrą ir benzininį pjūklą, priklausančius Č. K. giminaitei J. S. , kurių pagrobimą nukentėjusieji ginčijo, tuo vykdydamas ginčijamą, J. S. tariamą teisę, 2007 m. lapkričio 2 d., apie 15 val., užėjo į R. B. priklausantį namą, esantį Miglinų k., Trakų sen., Trakų raj., ir panaudojęs fizinę prievartą, t. y. tyčia pistoletu LUGER 380 15, kal. 9 mm Brow., Nr. 9203754 sudavė R. B. į kairįjį smilkinį, po to taburete vieną kartą sudavė per galvą, du kartus iššovė iš turimo pistoleto į R. B. pusę, po to paėmęs kitą taburetę, vieną kartą sudavė jam per galvą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas viršugalvio ir smilkinio kairėje srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kairės blauzdos sumušimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat tuo pačiu pistoletu iššovė vieną kartą į E. K. , padarydamas nukentėjusiajam vienkartinį, šautinį, kulkinį kiauryminį dešinės rankos minkštųjų audinių bei aklinį krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiųjų R. B. ir E. K. atžvilgiu.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad 2008 m. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku susitarė su J. S. nužudyti jos buvusį sutuoktinį R. S. dėl J. S. ir R. S. priešiškų asmeninių santykių. Tuo tikslu įtariamasis Č. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2008 m. gruodžio 4 d., apie 19 val., atėjo prie J. S. priklausančio namo, esančio Čižiūnų k., Aukštadvario sen., Trakų raj., kuriame gyveno R. S. , ir šio namo kieme Č. K. tyčia vieną kartą šovė iš nenustatyto šaunamojo ginklo R. S. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam šautinį galvos sužalojimą su smegenų suardymu, nuo kurio R. S. mirė vietoje. Č. K. įtariamas tuo, kad šiais veiksmais veikdamas bendrai su J. S. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu nužudė R. S. .
Įtariamasis Č. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2008 m. gruodžio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. gruodžio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2008 m. gruodžio 24 d. prokuratūros nutarimu Č. K. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas ir Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. 2009 m. vasario 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – namų areštas pakeistas į kardomąją priemonę – suėmimą, nustačius, kad paveikdamas liudytojus, įtariamasis trukdo procesui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas 2009 m. kovo 25 d. ir 2009 m. birželio 25 d. nutartimis. 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas įtariamajam Č. K. pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė įtariamojo Č. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi dar kartą pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2009 m. lapkričio 15 d. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog Č. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamasis Č. K. įtariamas padaręs du nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl apygardos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Be to, apygardos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie tai, jog Č. K. trukdė tyrimui, paveikdamas liudytojus. Teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir į tai, jog byloje turi būti atliktos papildomos liudytojų apklausos, nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindą, t. y. trukdys procesui. Be to, apygardos teismas nustatė, kad Č. K. įtariamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, o kita – apysunkis. Tačiau iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad apysunkio nusikaltimo padarymo metu Č. K. vartojo nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtą, šaunamąjį ginklą, vienam iš nukentėjusiųjų suduoti pavojingi smūgiai į galvą, kitas nukentėjusysis peršautas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apygardos teismas konstatavo šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, t. y. kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas taip pat įvertino tai, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, tiriamos dvi atskiros nusikalstamos veikos. Byloje buvo paskirtas ir atliktas sudėtingas kompleksinis trasologinis – balistinis – medicininis – kriminalistinis tyrimas, atlikti keli eksperimentai, šiuo metu atliekamas įtariamojo Č. K. teismo psichiatrinis - psichologinis tyrimas, atlikta daug kitų procesinių veiksmų, todėl suėmimo tarpiniai terminai nėra per ilgi.
Šalies argumentai
Įtariamojo Č. K. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, negali būti atsižvelgiama vien tik gresiančios sankcijos griežtumą. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes - įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kt. Taigi, gynėjo nuomone, apygardos teismas, siekdamas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, suėmimo terminą galėjo pratęsti tik įvertinęs BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, o ne kurią nors aplinkybę atskirai. Tačiau šiuo atveju teismas paminėtų aplinkybių visiškai nevertino, formaliai nurodydamas, jog įtariamasis bėgs (slėpsis), nes įtariamas dviejų nusikalstamų veikų padarymų, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurias gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuos motyvus teismas išdėstė formaliai niekaip jų neaiškindamas ir akivaizdžiai ignoruodamas kitas aplinkybes. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis Č. K. nesislėps nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, nes turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Lietuvoje gyvena visa įtariamojo šeima - jo draugė, su kuria ketina susituokti, sūnus, kuriam reikia finansinės paramos, kiti giminaičiai, taigi, jis yra susietas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, įtariamasis turi ūkį, kuriame laikomi žirgai, o jiems reikalinga nuolatinė priežiūra bei lėšos. Č. K. praeityje nebuvo teistas, jo sveikatos būklė yra silpna, pablogėjo paskyrus jam suėmimą. Gynėjas mano, kad šios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos, buvo vertinami tik įtariamajam nepalankūs faktai, ignoruojant kitas reikšmingas aplinkybes. Dėl šios aplinkybės gynėjas mano, kad apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą įtariamajam Č. K. buvo šališkas.
Apygardos teismo nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, kad įtariamasis trukdys procesui, gynėjas vertina kaip deklaratyvią prielaidą, kadangi net ir esant byloje duomenų, kad neva įtariamasis Č. K. bandė paveikti liudytojus, šiuo metu nėra nustatyta jokių įtariamojo ketinimų taip elgtis ateityje. Argumentas, kad atlikti ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl įtariamajam turi būti pratęstas suėmimo terminas negali būti vertinamas, kaip pagrįstas, kadangi ikiteisminis tyrimas vyksta jau gana ilgą laiką, todėl atlikti papildomas liudytojų apklausas buvo galima ir anksčiau. Be to, BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, todėl vien tik anksčiau minėtų veiksmų neatlikimas negali būti pakankamas pagrindas pratęsti Č. K. pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo terminą.
Gynėjo nuomone, teismo teiginys, kad įtariamasis gali daryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų taip pat deklaratyvus. Kardomoji priemonė skiriama arba pratęsiama siekiant užkirsti kelią tam tikriems veiksmams, kurių buvimas ateityje gali būti tik prognozuojamas, o ta prognozė turi būti pagrįsta atitinkamais objektyviais faktais. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad konstatuojant, jog įtariamasis Č. K. , būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi asmuo yra nekaltas tol kol jo kaltės neįrodo teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad pratęsiant suėmimo terminą būtina įsitikinti, kad BPK numatytų tikslų neįmanoma pasiekti paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau šiuo atveju ši galimybė svarstyta nebuvo.
Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad net ir tiriant sudėtingas bylas dėl sunkių nusikaltimų padarymo, negali būti piktnaudžiaujama procesinių prievartos priemonių taikymu. Tiek konstitucinėje, tiek EŽTT praktikoje įtvirtinta, kad negalima taikyti ar pratęsti griežčiausių kardomųjų priemonių, jeigu jomis nebus pasiekta tikrai reikšmingų tyrimui rezultatų, kurių būtų neįmanoma pasiekti neskiriant arba paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo Č. K. gynėjo skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis pratęsti įtariamojo Č. K. suėmimo terminą dviems mėnesiams yra pagrįsta ir teisėta.
Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimai nepažeisti.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, Č. K. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Išties, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, tokios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis Č. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Č. K. įtariamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas yra labai sunkus, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios aplinkybės visiškai pakanka konstatuoti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Nors įtariamojo gynėjas ir nurodo, kad įtariamasis turi draugę, su kuria ketina tuoktis, sūnų, kuriam reikia finansinės paramos bei išlaikymo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, neteistas yra svarbūs, tačiau negali būti pakankama priežastimi griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.
Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į įtariamojo sveikatą, tačiau teismui nepateikia jokių duomenų apie įtariamojo sveikatą bei įrodymų, jog Č. K. negali būti suteikta reikalinga medicininė pagalba Laisvės atėmimų vietų ligoninėje. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apygardos teismas Č. K. pagrįstai pratęsė suėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skunde nurodoma, kad net ir esant byloje duomenų, kad neva įtariamasis Č. K. bandė paveikti liudytojus, šiuo metu nėra nustatyta jokių įtariamojo ketinimų taip elgtis ateityje, be to argumentas, kad atlikti ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl įtariamajam turi būti pratęstas suėmimo terminas negali būti vertinamas, kaip pagrįstas, kadangi ikiteisminis tyrimas vyksta jau gana ilgą laiką, todėl atlikti papildomas liudytojų apklausas buvo galima ir anksčiau. Šis gynėjo argumentas atmetamas, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Č. K. darė poveikį liudytojams A. K. , R. V. ir E. N. , kurie pradėjo keisti pirminius parodymus pagal įtariamojo keliamas nusikaltimo padarymo versijas. Todėl šiuos veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstą manymą, jog įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vien tik deklaratyvūs gynėjo teiginiai, kad įtariamasis nesiruošia ir nėra duomenų, kad ruoštųsi paveikti liudytojus ateityje, šiuo atveju negali būti pagrindu panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas nebaigtas, reikia atlikti eilę procesinių veiksmų. Gynėjas skunde teigia, kad BPK 2 straipsnyje įtvirtintas proceso greitumo principas pagal kurį vien tik procesinių veiksmų neatlikimas negali būti pakankamas pagrindas pratęsti Č. K. pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Išties, apeliacinės instancijos teismo teisėjas sutinka, kad vien tik atskirų,procesinių veiksmų, kuriuose nebūtinas įtariamojo dalyvavimas, neatlikimas, negali būti pagrindas skirti ar pratęsti suėmimo terminą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog įtariamajam Č. K. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė. Apygardos teismui 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi pratęsus įtariamajam suėmimo terminą, 2009 m. gruodžio 1 d. gautas 2009 m. lapkričio 4 - 30 d. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad Č. K. rekomenduojama skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, pastaroji aplinkybė svarbi pratęsiant suėmimo terminą įtariamajam Č. K. .
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Č. K. įtariamas padaręs vieną apysunkį ir vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys), už labai sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu apysunkį nusikaltimą Č. K. įtariamas padaręs panaudodamas smurtą bei šaunamąjį ginklą prieš nukentėjusiuosius. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, pagrįstai leidžia manyti, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įtariamojo gynėjo skundo argumentai, kad konstatavus, jog įtariamasis laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, nepagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešasis interesas šioje byloje yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei bei sveikatai, kuriomis įtariamas Č. K. .
Gynėjas skunde nurodo, kad pratęsiant suėmimo terminą būtina įsitikinti, kad BPK numatytų tikslų neįmanoma pasiekti paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau šiuo atveju ši galimybė svarstyta nebuvo. Tokie gynėjo skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Skundžiamoje nutartyje aiškiai konstatuota, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai apygardos teismo teisėjo išvadai. Konstatuotina, kad byloje nustatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai savaime paneigia galimybę įtariamajam Č. K. taikyti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Taip pat atmetamas įtariamojo Č. K. gynėjo skundo argumentas, kad teismas pratęsdamas įtariamajam suėmimo terminą buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas šiuo atveju nenustatė aplinkybių rodančių apygardos teismo šališkumą. Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo atsižvelgta į esmines aplinkybes, reikšmingas skiriant ar pratęsiant suėmimo terminą. Vien tai, jog įtariamajam nepalankių aplinkybių visuma šiuo atveju leido padaryti išvadą, kad suėmimo terminas Č. K. turi būti pratęstas, nėra pagrindas spręsti, kad apygardos teismas buvo šališkas. Taip pat nepagrįsti apeliacinės instancijos teisme gauto įtariamojo prašymo teiginiai, jog apygardos teismo šališkumą rodo tai, kad ta pati apygardos teismo teisėja nagrinėjo jo skundus dėl Trakų apygardos teismo nutarčių, kuriomis jam buvo pratęstas suėmimo terminas, o vėliau ta pati teisėja pati pratęsė jam suėmimo terminą. Iš esmės visi įtariamojo prašyme nurodomi nušalinimo pagrindai, numatyti BPK 58 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose, įtvirtina draudimą teisėjui dalyvauti procese bylą nagrinėjant iš esmės, jei jis atliko procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo stadijoje ar jau anksčiau dalyvavo tą pačią bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau, šiame BPK straipsnyje nėra draudimo tam pačiam teisėjui dalyvauti nagrinėjant įtariamojo suėmimo ar jo termino pratęsimo klausimą.
Pratęsiant suėmimą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui nepakanka nustatyti vien bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju būtina nustatyti bent vieną papildomą suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tiriamos dvi atskiros nusikalstamos veikos, byloje buvo paskirtas ir atliktas sudėtingas kompleksinis trasologinis – balistinis – medicininis – kriminalistinis tyrimas, atlikti keli eksperimentai, visą šią medžiagą būtina išanalizuoti ir įvertinti. Apygardos teismas savo nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje buvo atliekama ir daugiau ikiteisminio tyrimo veiksmų, t. y. apklaustas įslaptintas liudytojas, papildomai apklausta I. S. , išspręstas klausimas dėl civilinio ieškinio, atlikti eksperimentai, kreiptasi į telekomunikacijų įmones. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į byloje esantį 2009 m. lapkričio 4 - 30 d. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktą įtariamajam būtina paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog baudžiamoji byla atitinka ypatingo sudėtingumo kriterijų, joje tyrimo vilkinimo nenustatyta, todėl įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui pagrįstai.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog yra būtini pagrindai ir sąlygos suėmimo terminui pratęsti. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo Č. K. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.