- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-444-1580-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. birželio 22 d., 22 val. 15 min., Šiaulių rajone, Kuršėnuose, ties Kudirkos g. 30, vairavo automobilį VAZ 2108 neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. nutarimu V. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam 2 000 Lt baudą. Nurodė, kad V. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, paaiškinimu. V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad automobilį vairavo ir paliko jį gatvėje K. T.. Automobilyje buvęs V. Z. pavairavo automobilį apie 30-40 m, kad netrukdytų eismui, ir tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. V. Z. persėdo į keleivio sėdynę, nes neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Apelianto teigimu, jo įvykio vietoje nebuvo. Apelianto manymu, policijos pareigūnai, žinodami, kad automobilis priklauso jo tėvui, o apeliantui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, pamanė, kad automobilį galėjo vairuoti apeliantas. Apeliantas nurodo, kad pareigūnai vartojo V. Z. atžvilgiu psichologinį smurtą norėdami gauti paaiškinimą, kad automobilį vairavo apeliantas. Įvykį stebėjo R. P., kuris gali paliudyti, kad apeliantas nevairavo. Pažymi, kad teismas netenkino apelianto prašymo apklausti liudytojais K. T., V. Z. ir R. P., neįsigilino į bylos aplinkybes, rėmėsi neobjektyviais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir neteisingu V. Z. paaiškinimu. Taip pat nurodo, kad pareigūnai neįteikė apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo nutarimą nepakeistą. Mano, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1 500 iki 2 500 Lt arba administracinį areštą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 259).
Apeliaciniame skunde V. K. ginčija savo kaltę dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teigdamas, kad transporto priemonės nevairavo, o pirmosios instancijos teismas priešingą išvadą padarė, nes neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, neapklausė jo nurodytų asmenų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių.
Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad nei policijos pareigūnai, nei įvykį matęs V. Z., nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti K. T. ir R. P. teismo posėdžio metu nebuvo apklausti, pirmosios instancijos teismas vertino vien pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei V. Z. paaiškinime nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 6, 9, 10). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė apklausti teisme posėdžio metu buvusius asmenis, kuriuos apklausti prašė V. K. atstovas.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nesurinkęs šių įrodymų (neapklausęs anksčiau nurodytų liudytojų), teismas neturėjo pagrindo teigti, kad V. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.