Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno m. apylinkės teismo 1993-01-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 1 d., 118 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 6 metams;

2. Kauno m. apylinkės teismo 2001-12-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 278

str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 1 metams;

3. Vilniaus m. apylinkės teismo 2002-03-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 2 metams;

4. Palangos m. apylinkės teismo 2002-08-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

5. Kėdainių r. apylinkės teismo 2005-04-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - areštu 30 parų;

6. Estijos Respublikos Harju apylinkės teismo 2007-10-02 pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 21 d. 1 p., 392 str. 2 d. 2 p. – laisvės atėmimu 12 metų; Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-06-11 nutartimi Estijos Respublikos Harju apylinkės teismo 2007-10-02 nuosprendžiu paskirta bausmė pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 21 d. 1 p., 392 str. 2 d. 2 p. suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. paliekant tą pačią bausmę - 12 metų laisvės atėmimo (bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 30 d. apie 23:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės G. K. atžvilgiu, tai yra, ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą, padarydamas jai veido sumušimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios savo šeimos narės sutuoktinės G. K. sveikatą.

Kaltinamasis Ž. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino pilnai ir parodė, kad rankos delnu sudavė smūgį savo žmonai G. K. Sudavė į kaklo sritį, tačiau galėjo pataikyti ir į veidą, nes tiksliai nematė, kur pataikė. Matė žymes ant žmonos veido. Sudavė tik vieną smūgį. Visų įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo, nes šio incidento metu buvo neblaivus. Jo žmona taip pat buvo vartojusi alkoholinių gėrimų, buvo neblaivi. Dėl ko taip pasielgė, pasakyti negali. Šio incidento niekas nematė, namuose buvo tik dviese. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Žmonos atsiprašė (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad Ž. K. yra jos sutuoktinis. 2017-12-30 šventė naujus metus, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. abu buvo vonioje. Ji sėdėjo ant unitazo ir rūkė, o Ž. sėdėjo ant vonios krašto. Jokio konflikto iki to nebuvo įvykę, viskas buvo gerai. Ji telefonu susirašinėjo su sūnumi, o Ž. iš niekur nieko pasakė "tau bus šakės" ir atsistojęs koja jai spyrė į kairę veido pusę, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ramiai atsistojusi pasiėmė telefoną ir išbėgo iš namų. Nubėgo į atvirąją koloniją, ten kur Ž. turi atsižymėti, ir paprašė, kad jį pasiimtų. Pataisos namų pareigūnai jai liepė kviesti policiją ir leido pabūti pas juos, kol atvyks policijos pareigūnai. Grįžus namo Ž. elgėsi lyg niekur nieko, buvo net nustebęs, kodėl atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jai išvietė greitąją, kuri ją apžiūrėjo ir liepė šaldyti sumuštą vietą, medikai ją apžiūrėję paliko namuose. Kitą dieną jai dar skaudėjo kairę veido pusę, tai yra žandikaulį, ir buvo pamėlynavusi lūpa. Išgėręs Ž. būna agresyvus ir linkęs smurtauti (b. l. 11-12).

Akistatos tarp nukentėjusiosios G. K. ir įtariamojo Ž. K. metu nukentėjusioji nurodė, kad jos vyras Ž. K., jai būnant pasilenkus, sudavė smūgį į dešinę veido pusę, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji tiksliai nematė, kuo jai buvo suduotas smūgis, tik mano, kad koja. Ž. K. nurodė sudavęs smūgį delnu. (b. l. 45-46)

Specialisto išvadoje Nr. G175/2018(02) nurodyta, kad G. K. konstatuotas veido sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 23)

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė G. K., kas pasireiškė tuo, kad neblaivus Ž. K. sudavė smūgį jai į dešinę veido pusę. (b. l .8-9)

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. K. būdamas neblaivus, panaudodamas prieš sutuoktinę G. K. fizinį smurtą, suduodamas jai į veidą, sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė staiga kilusio konflikto metu, suduotas smūgis buvo kartu su išsakytais grasinančiais žodžiais „tau bus šakės“, be to, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant smūgį į veidą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš savo šeimos narę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį Ž. K. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Ž. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau buvo teistas, nusikaltimą padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nors šiuo metu minėtą bausmę jau yra atlikęs, tačiau jo teistumas neišnykęs. Parenkant bausmės rūšį ir dydį įvertintina, kad kaltinamasis yra dirbantis.

Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jį atliekant poilsio dienomis.

Teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jų dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-12-31 iki 2018-01-01.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 p. a) laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros prilyginamos 2 arešto paroms ir įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendė:

Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. K. areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Ž. K. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 1 d. (dvi paras), šias dvi paras laikinojo sulaikymo prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Ž. K. paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą Ž. K., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.