Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-07-14 · Civilinė byla Nr. 2A-256/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-14
Bylos Nr.
2A-256/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas (pran.)
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-256/2006Procesinio sprendimo kategorija 36.1, 45.5(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),

teisėjų: Alės Bukavinienės ir Virginijos Čekanauskaitės,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Gintarui Gaidžiui,atsakovo atstovui Vytautui Lužiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-1025-38/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui 489-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Vilniaus apygardos teismą 2004 m. gegužės 21 d. ieškiniu kreipėsi UAB „Vilniaus energija“ ir prašė priteisti iš atsakovo 690 998,57 Lt skolos sumą už patiektą šilumos energiją, 43 332,56 Lt delspinigių ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovo 1997 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasirašyta šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr.20195, pagal kurią SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė atsakovui šilumos energiją patalpoms, esančioms Vilniaus m., o atsakovas už šią energiją privalėjo apmokėti pagal išrašytas sąskaitas. Kadangi šilumos energija buvo tiekiama nuolatos, tai atsakovui teko pareiga už ją laiku atsiskaityti. Per 2002 m. balandžio 1 d. – 2004 m. balandžio 1 d. laikotarpį atsakovas už šilumos energiją mokėjo tik iš dalies ir liko skolingas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 690 998,57 Lt. Nuo 2002 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto šilumos tiekimo tinklai kartu su šilumos energijos perdavimo įrenginiais buvo išnuomoti ieškovui, kuris ir perėmė iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos ir karšto vandens tiekimo funkcijas Vilniaus mieste. Tuo pačiu ieškovas perėmė ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises bei pareigas, t.y. ir teisę reikalauti iš atsakovo skolos pagal 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutartį Nr.20195 apmokėjimo. Kadangi atsakovas į rašytas pretenzijas neatsako, ieškovas mano, jog skolos suma priteistina iš atsakovo teisminiu keliu. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš atsakovo priteistini ir 43 332,56 Lt dydžio delspinigiai, kurie susidarė už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 21 d. iki 2004 m. gegužės 21 d., nes dėl jų buvo susitarta 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutartyje Nr.20195.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 18 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl 690 998,57 Lt skolos sumos už šilumos energiją priteisimo iš atsakovo 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos nutraukė, ieškovui UAB „Vilniaus energija“ šioje dalyje atsisakius nuo ieškinio ir teismui tokį atsisakymą priėmus, o ieškinį dalyje dėl 43 332,56 Lt delspinigių priteisimo atmetė bei priteisė iš atsakovo 2 668,52 Lt žyminį mokestį ieškovo naudai bei 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės pajamas.

Teismas nurodė, kad savo teisę reikalauti delspinigių priteisimo iš atsakovo ieškovas kildina iš 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties ir jos 10.2 punkto bei iš 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutarties ir jos 8.3 punkto, o atsakovo pareiga mokėti prašomus priteisti delspinigius kyla kaip kooperatyvo Nr.146 teisių ir pareigų perėmėjui po perregistravimo bei iš 489-osios GNSB įstatų. 2002 m. vasario 1 d. pasirašyta nuomos sutartis (10.1.(I) p.) numatė ieškovui pareigą tiekti šilumos energiją ir taip vykdyti ankstesnes sutartis, sudarytas tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” ir vartotojų. Tuo tarpu teisę gauti pajamas už tiekiamą šilumos energiją minėta sutartis ieškovui numatė tada, jei jis rinktų mokesčius iš vartotojų pats arba įgaliotų juos rinkti trečiąją šalį. Kadangi ieškovas iš atsakovo narių, kaip tiesioginių šilumos energijos vartotojų, mokesčių nerinko, tai pajamoms pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartį gauti, o taip pat ir reikalavimo teisei į šias pajamas įgyti jis turėjo sudaryti įgaliojimo sutartį su atsakovu. Teismas nustatė, kad jokio įgaliojimo sutarties šalys nėra pasirašę ir padarė išvadą, kad šalys tiesiogiai dėl delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarkos tarpusavyje nėra susitarusios ir tuo pagrindu jokios prievolės mokėti delspinigius atsakovui nekyla. Prievolės ieškovui vykdytinos ir pagal 1999 m. sausio 26 d. tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” ir atsakovo pasirašytą papildomą susitarimą, kaip sutarties Nr.20195 priedą ir kaip dokumentą, naujai apibrėžusį atsakovo funkcijas, organizuojant atsiskaitymą už šilumos energiją. Nei viename šių dokumentų nebuvo tartasi dėl delspinigių, todėl atsakovui ir nekyla pareiga juos mokėti. Teismas nurodė, kad ieškovo įvardintas pagrindas - 1997 m. rugpjūčio 25 d. pasirašyta sutartis Nr.20195 jokių teisių ir pareigų dabartiniu metu atsakovui nesukuria, nes pagal šią sutartį SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” įsipareigojo šilumą tiekti tik vienam namui, esančiam Vilniaus m., Laisvės pr.117, pagal minėtą sutartį prievolės tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” ir atsakovo buvo įvykdytos tinkamai. 1998 m. išstojus šiam namui iš atsakovo, kaip gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, pretenzijos nebuvo pateiktos, tad jos šioms sutarties šalims pasibaigė 1998 metais (CK 244 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.). Kadangi 1998 m. pasibaigus pagrindinei prievolei, baigėsi iš šios sutarties atsiradusios ir papildomos teisės bei pareigos, tad ieškovas po 2002 m. vasario 1 d. pasirašytos nuomos sutarties negalėjo perimti ir reikalavimo teisės į delspinigių priteisimą pagal 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutartį. Teismas padarė išvadas, kad ieškovas pagal 2002 m. vasario 1 d. pasirašytą nuomos sutartį neperėmė reikalavimo teisės į delspinigių priteisimą iš atsakovo, pareiga mokėti delspinigius atsakovui nekyla ir pagal įstatymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 43 332,56 Lt delspinigių priteisimo atmetimo ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo 43 332,56 Lt delspinigių bei 1 299,98 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nustatydamas, kad 1998 m. Laisvės pr. 117 namas, priklausęs 489-ajai DNSB, išstojo iš Bendrijos, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškinio dalykas byloje yra 489-osios DNSB skola už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d., o ne už ankstesnį laikotarpį bei delspinigiai už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 21 d. iki 2004 m. gegužės 21 d.

2. Teismas neįvertino ieškovo 2005 m. birželio 8 d. teismui pateikto pareiškimo priedų - balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų dvidešimt dviejų aktų nuorašų. Šie aktai rodo, kad šilumos energija buvo tiekiama tikrai ne vienam 489-osios bendrijos namui. Pažymi, kad vėliausioji sutartis buvo sudaryta 1997 m. rugpjūčio 25 d., kurios 8.3 punktas numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas, sumažindamas sutartinį 0,2 proc. delspinigių dydį iki 1995 m. įstatymo „Dėl delspinigių už nesimokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustatyto ir fiziniams asmenims taikytino 0,04 proc. delspinigių dydžio, nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Nuo neapmokėtos sumos buvo apskaičiuoti 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą apmokėti dieną, atsižvelgiant į tai, kad sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis.

3. Teismas neteisingai vertino 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartį, teigdamas, kad ieškovas turėjo atskiru įgaliojimu įgalioti atsakovą iš bendrijos narių rinkti mokesčius už šilumos energiją. Iš 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutarties Nr. 20195 atsakovui kilo pareiga surinkti mokesčius už bendrijos narių suvartotą šilumos energiją ir juos pervesti šilumos tiekėjui, todėl atskiro įgaliojimo nereikia. Šios pareigos atsakovas nevykdė, todėl ir buvo apskaičiuoti 43 332,56 Lt delspinigiai už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 21 d. iki 2004 m. gegužės 21 d.

4. Teismas neteisingai įvertino 1997 m. rugpjūčio 28 d. sutarties 1999 m. sausio 26 d. papildomą susitarimą. Buvo pateikti įrodymai, kad pagal šį susitarimą atsakovui taikoma 2 proc. kompensacija už iš gyventojų įmokas surenkančių įmonių paslaugas. Tai patvirtina, kad atsakovas, norėdamas, kad būtų kompensuotos išlaidos už gyventojų įmokas priimančių įstaigų paslaugas, privalėjo surinkti iš visų namų surinktus mokesčius ir pervesti juos tiekėjui, o tiekėjas įsipareigojo atsakovui mokėti 2 proc. nuo pervestos per ataskaitinį mėnesį sumos (o ne nuo vieno Laisvės pr. 117 esančio daugiabučio namo). Atsakovas beveik visada vykdė šį papildomą susitarimą, o tai įrodo, jog atsakovas pripažįsta 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutarties Nr. 20195 galiojimo ir tęstinumo faktą visiems bendrijai priklausantiems daugiabučiams namams. Minėta sutartis ir jos papildomas susitarimas galioja abiem šalims, ko nenuginčijo atsakovas, yra vėliausiai sudaryti ir nenutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.70 straipsnio pirmosios dalies nuostatą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija ar kitais sutartyje numatytais būdais. Pagal CK 6.71 straipsnio pirmosios dalies nuostatą netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi netesybas, kuriomis užtikrinamas prievolių įvykdymas, gali nustatyti įstatymas arba sutartis.

Būtent CK 6.71 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ šioje byloje pareikštu ieškiniu reikalavo delspinigių iš atsakovo 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, nurodydamas, kad pagrindą reikalauti iš atsakovo netesybų jis įgijo 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutarties 8.3 punkto pagrindu bei pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartį, kuri buvo pasirašyta tarp ieškovo, SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės bei bendrovės ,,Dalkia“, pagal kurią ieškovui buvo perduotos SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ reikalavimo teisės į šilumos vartotojų ir kitų debitorių skolas bei teisės į pajamas už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį. Tokį šio savo ieškinio reikalavimo pagrindą ieškovas iš esmės patvirtino ir savo apeliaciniu skundu.

Iš aukščiau paminėtos nuomos sutarties turinio, jos 1.2 punkto matyti, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ (pagal sutartį ,,Nauja bendrovė“ arba ,,Nuomininkas“) sutartimi įgijo teisę rinkti pats arba įgalioti trečiąją šalį rinkti visus mokėjimus už jos suteiktas paslaugas iš vartotojų (,,i“ papunktis). Tos pačios sutarties 10.2 punkto ,,v“ papunkčiu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ įgijo teisę išieškoti iki sutarties pasirašymo Nuomotojo naudai susidariusias bei priteistas skolas už šilumą, karštą vandenį, elektrą bei kitą debitorinį įsiskolinimą. Taigi 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartimi ieškovas įgijo teisę rinkti pats arba įgalioti trečiąją šalį rinkti visus mokėjimus už jos suteiktas paslaugas po sutarties pasirašymo, tad ir išieškoti šias sumas savo naudai, tačiau už laikotarpį iki šios sutarties pasirašymo susidariusias bei priteistas skolas už šilumą, karštą vandenį, elektrą bei kitą debitorinį įsiskolinimą ieškovas įgijo teisę išieškoti tik nuomotojo, t.y. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, naudai. Todėl negalima sutikti su ieškovo šioje byloje pareikštame ieškinyje išdėstytu teiginiu, kad jam buvo perduotos SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ reikalavimo teisės į šilumos vartotojų ir kitų debitorių skolas. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, ieškinio dalykas šioje byloje yra atsakovo 489-osios DNSB skola už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d., o ne už ankstesnį laikotarpį bei delspinigiai už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 21 d. iki 2004 m. gegužės 21 d. Kadangi civilinė byla dalyje dėl skolos už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. yra nutraukta ir šios sprendimo dalies šalys neginčija, kolegija pasisako tik dėl tos sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl delspinigių.

Kaip jau minėta, savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovas grindė 1997 m. rugpjūčio 25 d. tarp AB ,,Lietuvos energija“ filialo Vilniaus šilumos tinklai“ bei atsakovo 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos sudarytos ,,Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo“ sutarties 8.3 punktu. Iš tiesų, šiuo minėtos sutarties punktu buvo nustatyta, kad jeigu atsakovas 489-oji DNSB (pagal sutartį vartotojas), nepriklausomai nuo priežasčių, neapmoka šilumos tiekėjo (AB ,,Lietuvos energija“ filialo Vilniaus šilumos tinklai“) sąskaitos per tris kalendorines dienas nuo jos gavimo, jam skaičiuojami 0,2 % delspinigių už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Tačiau iš šios sutarties 1-ojo punkto, kuriuo buvo nustatytas tiekiamos šilumos energijos maksimalus kiekis, prierašo sutartyje (b.l. 9), balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų 1997 m. rugpjūčio 21 d. akto bei atsakovo 1997 m. rugpjūčio 25 d. prašymo (b.l. 11, 101) matyti, kad pagal minėtą 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutartį iš tiesų buvo sutarta tiekti bei vartoti šilumos energiją tik vienam gyvenamajam namui, esančiam Laisvės prospekte 117, Vilniuje. 1998 m. liepos 15 d. bei 1999 m. rugpjūčio 25 d. papildomi susitarimai prie minėtos sutarties nustatė atlyginimo už gyventojų įmokų už patiektą šilumos energiją surinkimą tvarką, tačiau 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutarties taikymo neišplėtė ir delspinigių bei jų mokėjimo papildomai nenustatė. Ieškovo 2005 m. birželio 8 d. teismui pateikto pareiškimo priedai - balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktai (b.l. 106-127) - yra sudaryti 1991 m. rugsėjo 11 d. bei 1994 m. vasario 17 d., taigi iš jų negalima daryti išvados apie 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutarties taikymo apimties išplėtimą kitiems atsakovui priklausantiems namams. Vien aplinkybė, kad 2002 m. balandžio 1 d. – 2004 m. balandžio 1 d. laikotarpiu atsakovui, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijai, buvo tiekiama šilumos energija, neleidžia daryti išvados, kad ji buvo tiekiama pagal ieškovo nurodytą 1997 m. rugpjūčio 25 d. sutartį, kuri numatė delspinigius. Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad minėtas namas, esantis Laisvės prospekte 117, Vilniuje, 1998 m. buvo atskirtas nuo 489-osios DNSB (b.l. 159-163). Taigi atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja priteisti delspinigius už vėlesnį laikotarpį, t.y. už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 21 d. iki 2004 m. gegužės 21 d., pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1997 m. rugpjūčio 25 d. pasirašyta sutartis Nr.20195 jokių teisių ir pareigų, tame tarpe pareigos mokėti jos 8.3 punktu nustatytus delspinigius, atsakovui nesukuria. Šios išvados pagrindu priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestas, yra pagrįstas. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Kolegijos pirmininkas: Donatas ŠernasTeisėjai: Alė BukavinienėVirginija Čekanauskaitė