Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-3074-715/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
2-3074-715/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Atsakovas
A. Š.
Ieškovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,

dalyvaujant civilinio ieškovo atstovei Ž. K., atsakovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Mažeikių r. sav. administracijos VTAS) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ieškinyje nurodė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. priimtu sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2249-636/2011, nepilnamečių Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu terminuotai apribota motinos A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžia. Nepilnamečiui Ž. K. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirti Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai. Nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose, adresu Laisvės g. 83, Mažeikių m. Iš A. Š. priteistas išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko turto administratoriumi iki pilnametystės paskirti Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai (2–7 b. l.).

Mažeikių r. sav. administracijos VTAS ieškinyje pažymėjo, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011-12-23 priimdamas sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-2249-636/2011, toje dalyje dėl motinos valdžios apribojimo, įvertino, jog yra pagrįsta tikimybė, kad atsakovės A. Š. negatyvus gyvenimo būdas, buities sąlygos ir aplinkybės ateityje gali pasikeisti, todėl tikslingai taikė terminuotą motinos valdžios ribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus įsakymu Nr. V2-740 nuo 2012-04-19 atsakovei A. Š. pakartotinai teikiamos socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) paslaugos, kurių tikslas spręsti A. Š. šeimoje iškilusias problemas, sudaryti šeimoje tinkamas sąlygas gyventi nepilnamečiui vaikui ir grąžinti vaiką į šeimą. Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnyba sudarė socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo planą. Atsakovė buvo įpareigota bendrauti su socialiniais darbuotojais, lankyti sūnų, nevartoti alkoholinių gėrimų, ieškoti darbo bei informuoti tarnybą apie pokyčius šeimoje (2–4, 8 b. l.).

Mažeikių r. sav. administracijos VTAS pateiktoje Socialinių paslaugų tarnybos darbo su A. Š. šeima ataskaitose už 2012 metus ir 2013 metus nurodyta, jog socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo plano atsakovė laikėsi iš dalies: su socialiniais darbuotojais bendravo tik jų iniciatyva. Nurodyta, jog moteriai trūksta motyvacijos spręstis savo socialines problemas, nėra linkusi bendradarbiauti ir priimti jai teikiamą pagalbą. Kaip nurodoma ataskaitose, A. Š. neneigia vartojanti svaigius gėrimus, tačiau vengia apie tai kalbėti, kategoriškai atsisako gydytis nuo priklausomybės (2–4, 9, 12 b. l.).

2014-05-30 Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos rašte nurodyta, jo atsakovė A. Š. išliko nemotyvuota ir toliau nepaiso socialinių darbuotojų teikiamų rekomendacijų. Gyvenimo sąlygos nepakito, moteris tebegyvena bendrabučio tipo 9 m² vieno kambario bute, kuris nuosavybės teise priklauso jos ilgamečiam sugyventiniui A. J.. Gyvenimo sąlygos išlikusios labai prastos. Būste nėra vonios, trūksta būtiniausių baldų, nepalaikoma švara, tvarka ir higiena, sąlygos gyventi vaikui nesudarytos. Tarnyba siūlo nutraukti atsakovės šeimai teikiamas socialinės priežiūros paslaugas (2–4, 16 b. l.).

Šalies argumentai

Mažeikių r. sav. administracijos VTAS ieškinyje nurodė, kad terminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei A. Š. buvo taikomas kaip auklėjamoji prevencinė priemonė, esant tikimybei, kad ji pakeis savo elgesį, gyvenimo būdą ir sąlygas. Tačiau, per visą motinos valdžios terminuoto apribojimo laikotarpį atsakovė nesiekė susigrąžinti sūnaus, nesugebėjo pakeisti savo gyvenimo būdo, socialinio požiūrio į šeimą įvertinti sūnaus egzistavimą užtikrinti vaiko teisę į saugias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Savo pasyviu elgesiu nevykdo tinkamai tėvams CK 3.165 str. 1 d., 2 d nustatytos pareigos auklėti savo vaiką būti atsakingai už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, rūpintis sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (2–4 b. l.).

Mažeikių r. sav. administracijos VTAS ieškinyje pažymėjo, jog atsakovė A. Š., kuriai terminuotai apribota motinos valdžia, bendrauja su sūnumi Ž. K., periodiškai lanko jį globos namuose. Dėl minėtos priežasties atsakovei ne kartą buvo siūloma susigrąžinti sūnų. Tačiau ji nerodydavo jokios iniciatyvos sąlygų sudarymui, tam, kad sūnus grįžtu į šeimą. Savo atsisakymą auginti sūnų visada argumentuodavo tuo, jog neturi sąlygų ir pajamų auginti sūnaus. Mažeikių r. sav. administracijos VTAS 2014 rugpjūčio 4 d. pakartotinai bendravo su A. Š. dėl galimybės auginti sūnų Ž. K., tačiau mama kategoriškai atsisakė, nurodydama tas pačias priežastis. Mažeikių r. sav. administracijos VTAS teigia, jog atsakovė A. Š. supranta savo, kaip mamos pareigas, ir yra pakankamai sąmoninga jas vykdyti, tačiau piktnaudžiauja esama situacija, jos sūnui teikiama valstybine parama. Toks tėvų pareigos neįgyvendinimas, kai atsisakoma auginti savo vaiką nesistengiama sudaryti palankesnių sąlygų vaiko gerovei ir, pasak Mažeikių r. sav. administracijos VTAS tikėtina, jog toks neveikimas yra nulemtas asmens tingumo, aplaidumo, abejingumo savo sūnaus likimui, todėl turėtų būti vertinamas kaip atsakovės tiesioginė kaltė. Mažeikių r. sav. administracijos VTAS įvertino tai, jog terminuotas motinos valdžios apribojimas ir teikta socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) paslauga atsakovei teigiamų rezultatų nedavė. Gyvenimo būdas, sąlygos, pajamos ir šeimos vertybės nepakito. Motinos periodinis ryšių palaikymas su sūnumi negali būti vertinamas kaip rūpinimasis vaiku, todėl Mažeikių r. sav. administracijos VTAS vadovaujantis CK 3.180 str. 2 d. teikė išvadą, jog tikslinga spręsti klausimą dėl atsakovei A. Š. terminuoto motinos valdžios apribojimo pakeitimo į neterminuotą motinos valdžios apribojimą, kadangi asmuo visiškai vaiku nesirūpina, atsisako jį auginti, sudaryti bent minimalias gyvenimo sąlygas vaikui augti su mama šeimos aplinkoje (2–4 b. l.).

Mažeikių r. sav. administracijos VTAS, pareiškiantis ieškinį dėl atsakovės A. Š. neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus Ž. K. atžvilgiu, nenustatė, jog atsakovės bendravimas su sūnumi darytų žalą nepilnamečiui, todėl teismo neprašė apriboti atsakovės teises matytis su sūnumi (2–4 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė Ž. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovė A. Š. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad šiuo momentu ji nieko negali pakeisti. Pažymėjo, jog šiuo metu mokinasi ir atlieka praktiką, darbo ieškojo nė vieną kartą, sūnų nuolatos lanko ir bendrauja su juo. Šiuo metu neturi lėšų išlaikyti sūnaus.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. manė, kad atsakovės namuose nebuvo sąlygų sūnui gyventi, atsakovė su sugyventiniu gyveno vieno kambario bute, kuris neatitiko higienos reikalavimų. Parodė, kad nuolatos atsakovė lankė sūnų, skambindavo telefonu. Pažymėjo, jog Ž. K. neturi konkretaus atsakymo, vieną kartą nori grįžti pas mamą, nors ten ir nėra sąlygų, kitą kartą gerai jam ir Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. V. parodė, kad atsakovė atlieka praktiką, ji šiuo metu nebevartoja alkoholio, atsakovė su sūnumi bendrauja. Liudytoja D. V. pažymėjo, jog vaikas atsisakė atvykti į teismo posėdį, o atsisakymo motyvų ji nežino.

Atsiliepimas

Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu (28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. priimtu sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2249-636/2011, terminuotai buvo apribota motinos valdžia A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (5-7 b. l.). Iš Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos 2013-01-29 rašto Nr. V3-160 nustatyta, kad atsakovės šeima yra socialinės rizikos. Socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) paslaugos teikiamos nuo 2007-07-16. Dėl atsakovės klausos sutrikimo, jai sunku integruotis į darbo rinką. 2012-01-05 buvo sudarytas socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo planas, kurio tikslas buvo siekti, kad vaikas sugrįžtų gyventi į šeimą, bet atsakovė plano laikėsi tik iš dalies. Atsakovė iki šiol vartoja alkoholį (9 b. l.). Iš atsakovės 2013-12-05 paaiškinimo nustatyta, ji teigia, kad šiuo metu susigrąžinti vaiko negali, nes neturi tam sąlygų (11 b. l.). Iš Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos 2014-01-15 rašto Nr. V3-52 nustatyta, kad atsakovė gyvena bendrabučio tipo vieno kambario bute, jame yra vandentiekis, bet nėra vonios, todėl laikytis higienos yra sunkus. Namuose trūksta švaros ir tvarkos. Nėra pakankamai baldų. Teigia, kad sūnui šiuo metu nėra galimybės gyventi su mama. Teigia, kad atsakovė nevengia vartoti alkoholinių gėrimų (12–13 b. l.). Iš atsakovės 2014-08-04 paaiškinimo nustatyta, ji teigia, kad šiuo metu susigrąžinti vaiko negali, nes neturi galimybių, gauna mažas pajamas, gyvena bendrabutyje, mažame kambarėlyje pas draugą (14 b. l.). Iš Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos 2014-05-30 rašto Nr. V3-473 nustatyta, kad atsakovė yra visiškai nemotyvuota keisti savo gyvenimo būdo, nepaiso socialinių darbuotojų rekomendacijų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Siūlo nutraukti šiai šeimai socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) paslaugas (16 b. l.). Iš Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų 2014-08-26 rašto Nr. 494 nustatyta, kad atsakovė nėra mokėjusi nė vienos vaiko išlaikymo išmokos nuo išlaikymo priteisimo dienos. 2014 m. sausio mėn. ir balandžio mėn. – nelankė sūnaus, 2014 m. gegužės mėn. – vieną kartą aplankė sūnų, 2014 m. kovo mėn. ir birželio mėn. – du kartus aplankė sūnų, 2014 m. vasario mėn. – penkis kartus aplankė sūnų.

Iš teismo ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovė atsisako prigimtinės tėvų teisės rūpintis savo vaiku, tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, išlaikyti, auklėti. Atsakovė neturi noro ką nors keisti, trūksta motyvacijos, socialinių įgūdžių rūpintis vaiku bei sudaryti tinkamas sąlygas sūnui augti. Atsakovė A. Š. per visą šį laikotarpį, įskaitant ir bylos iškėlimą teisme, nieko nepadarė, kad Ž. K. augtų šeimoje mylimas, jos prižiūrimas.

Pažymėtina, jog tėvų pareigų nevykdymas dėl nuolatinio girtavimo ir asocialaus elgesio, abejingumo savo motiniškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaiku. Todėl, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą ir neterminuotai apriboti motinos valdžią jos sūnui Ž. K., gim. 1998-10-03, nes ji visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jos auginant, auklėjant, neišlaiko ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Kartu įstatymas numato, kad jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnis taip pat numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 145,00 Lt už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–271, 400–407, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jos sūnaus Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 20-14, Mažeikių m., 145,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 00 ct) (arba 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą)) žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė